Šaltinis: Gyvieji Baltijos kelio liudijimai
Žurnalistų akimis pasakojama apie 1989 m. vykusio Baltijos kelio dalyvių įspūdžius ir emocijas, apie bendras lietuvių ir latvių tos dienos patirtis.
Pateikiamos ištraukos iš 1989 m. rugpjūčio 26 d. Pasvalio krašto laikraščio „Darbas“ straipsnio „Baltijos kelias, 1989 m. rugpjūčio 23-oji. Pasvalys: iš nevilties – ar jau į viltį?“, įtaigiai ir jautriai perteikiančio Baltijos kelio emocijas, lietuvių ir latvių bendrystę.
Tą valandą, kai ant Lietuvos ir Latvijos sienos suplaukė vėliavų jūra iš Latvijos, kita – iš Lietuvos, kai sustojo žmogus prie žmogaus, kai nuo lietuvių ir latvių deglų plykstelėjo laužas ir 50-čiai tamtamo dūžių iš Lietuvos atsiliepė 50 latvių varpo dūžių – tą akimirką prisiminėme prieš metus – tik prieš metus! – Biržuose į minią sviestą aistringą Arvydo Juozaičio šūkį:
– Lietuva yra jėga!
Kiek pilko netikėjimo buvo minioje tada – ir kiek pasitikėjimo mumyse šiandien! Dar tebejauti delnuose broliškus šiltus delnus. Tą [1989 m. birželio 23 d., Baltijos kelio dienos] paskirtąją 19 valandą mūsų buvo tiek daug, tiek daug, kad ne tik sujungėm rankas, bet daug kur ir surėmėm pečius. Kas tikėjo, kad Sąjūdžiui pakvietus ir vėl išgirs visa Lietuva. Išgirs – ir neliks abejinga!
Valanda iki gyvosios sienos akcijos. Begalinis mašinų srautas, pilnos pakelės būrelių, būrių, šventinančių naujus Baltijos kelio kryžius. Mūsų buvo tiek daug, kad net į Pasvalio parko mitingą važiavusieji Sąjūdžio Seimo nariai įstrigo kelyje ir numatytoj vietoj nebuvo pasakyti žmonėms vežti žodžiai. Nepykim. Tą dieną svarbiausia buvo ne žodžiai, o mūsų valia vieningai būti visiems kartu. Mes buvome. Tikriausiai dėl to ir sustiprėjo supratimas, kaip svarbu trijų tautų [lietuvių, latvių ir estų] žmonių vienybė. Visom pakelėm mitingai, visur lietuviškai rami rimtis, deranti šiai dienai. […] Reikėjo pamatyti visą 47 kilometrų atkarpą per mūsų [Pasvalio] rajoną, kad pajustum tą Lietuvos jėgą – niekam negrasinančią, bet savo teises ir garbę pasiruošusią ginti rimtai ir oriai. O mūsų akcijos nuotaiką ir jėgą turbūt visi pajutom tiesioginės radijo transliacijos dėka girdėdami visą Pabaltijį.
Nelengva buvo patekti į mitingą prie Lietuvos ir Latvijos sienos: pirmomis valandomis po gyvosios sienos […] kelias nebepajėgė sutalpinti mašinų. O ir mitinge buvo daug tūkstančių lietuvių ir latvių. Iki tamsos giedota, kalbėta. Nuskambėjus latvių chorui ir mūsų dainininkės F. Adomonienės graudžiai dainai, galingai suskambo himnai. Į žmones kreipėsi Latvijos Liaudies fronto Dūmos narys Agris Freimanis ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos narys Romualdas Ozolas. Skamba prieš 50 metų įvykusio nusikaltimo pasekmių vertinimas, išsakomi mūsų tautų siekiai. […]
Mitingo vedantiesiems – Kauno dramos teatro aktoriui, mūsų kraštiečiui Petrui Venslovui ir jo kolegei aktorei iš Latvijos pakvietus, ilgai kartojami jų ištarti žodžiai:
– Lietuva, būk laisva! Latvija, būk laisva! Estija, būk laisva!
Nulinko tą vakarą vėliavos uždegant šventąją ugnį – auką, kančią, laisvės troškimą. Po to aukštai pakilo su galingais laisvės žodžiais.
Ir dar kartą pamatėm Baltijos kelią – bėgantį mašinų žiburių kaspiną…
* * *
Bėgs dienos ir metai. Įvažiuojant į Lietuvą latvį pasitiks prie pat sienos lietuviškasis rūpintojėlis (biržiečio Algirdo Butkevičiaus šiai sienai sukurta skulptūra), pakelėm stovės rugpjūčio 23-osios kryžiai, gėlėm ir vainikais apipinti. Prie šiaurinės Pasvalio ribos aplink mūsų nelaisvės akmenų aukurą gimė Baltijos kryžių ansamblis [visi minimi objektai ir vietos išlikę net ir prabėgus daugiau nei 30 metų!]. Kaip švietė žvakelėmis naujieji paminklai pakelėm!
R. Butėnienė, A. Kazlauskas, „Baltijos kelias, 1989 m. rugpjūčio 23-oji. Pasvalys: iš nevilties – ar jau į viltį?“, in: Darbas, 1989-08-26 (nr. 102–103), p. 1.
Seotud objektid
Mälestusmärgid Balti tee lõigu ääres Balti keti mälestuseks
Mööda Balti maanteed Vilniusest Škilinpamūšisse.
1989 23. augustil 1993. aastal ühendas inimkett Leedu Ümberkorraldusliikumise, Läti Rahvarinde ja Eesti Rahvarinde eestvedamisel kuritegeliku Molotov-Ribbentropi pakti ja selle salaprotokollide sõlmimise 50. aastapäeva tähistamiseks kolme Balti riigi – Vilniuse, Riia ja Tallinna – pealinnad. 2 miljonit inimest ühendasid käed umbes 650 km pikkuses ketis. See Balti keti nime all tuntud kett on üks silmatorkavamaid ja meeldejäävamaid sündmusi Nõukogude okupeeritud riikide jaoks nende iseseisvuspüüdlustel.
Balti tee oli mõnda aega kantud Guinnessi rekordite raamatusse kui pikim inimkett ning sellest sündmusest tunnistust andev dokumentaalpärand kanti UNESCO rahvusvahelisse registrisse "Maailma mälu". Nende üleilmsete ja rahvusvaheliste mälestamise vormide kõrval leidub aga ka tagasihoidlikumaid, kuid mitte vähem kõnekamaid vorme. Leedus on tema mälestusmärgid püstitatud kogu Balti tee ulatuses (tee kulges piki Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalyse lõiku). Ainuüksi Pasvalyse linnaosas on tänapäeval 12 sellist mälestusmärki – erinevatest materjalidest ja erineva kujuga mälestusmärke. Ja neid on kogu lõigul kümneid. Monumendid ehitati Balti ketis osalejate endi initsiatiivil.
Balti tee Leedus sai alguse Vilniuses Gediminase lossi tornist. Tänapäeval tähistab seda alguspunkti lossikivisse surutud medaljon. Ja Vilniuse Šeškinė mikrorajoonis (piki Ukmergė maanteed, aadressil Ukmergės g. 24) asub kabelisamba kujuline puidust monument, mida võib pidada mälestusraja sümboolseks alguseks. Selle sümboolne lõpp on 200 km kaugusel Saločiai lähedal asuv Balti tee Leedu ja Läti lõikude ühendamise märk.
Cross Valley, et mälestada Balti teed
Pasvali linna idaservas, Via Baltica maantee (E67, A10) läheduses on teeviidad.
aastal 1989 23. augustil, meenutades kuritegeliku Molotov-Ribbentropi pakti ja selle salaprotokollide allkirjastamise 50. aastapäeva, ühendati Leedu ümberkorralduse eestvedamisel kolme Balti riigi pealinnad - Vilnius, Riia ja Tallinn. Liikumine, Läti Rahvarinne ja Eesti Rahvarinne. 2 miljonit inimest ühendasid käed umbes 650 km pikkuses ketis. See Balti maanteena tuntud ringrada on üks silmapaistvamaid ja meeldejäävamaid sündmusi Nõukogude okupeeritud riikide jaoks nende iseseisvuse püüdlustes.
Sündmuse meenutamiseks on Balti maantee marsruudi (Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Saločiai) äärde püstitatud mälestusmärgid. «Et see päev jäädvustaks, toob igaüks teeäärsetele mälestusmärkidele midagi kaasa. Kuhjame oma vangistusena kivi haaval, et ehitada altar... Võib-olla kott mulda - iidse kombe järgi käru täita... Võib-olla rist..." (kirjanik Kazys Saja, 17. august 1989). Pasvaly lähedal Balti teel asuv Ristiorg on üks selle mälestustee mälestisi.
Kryžių oru ajalugu sai alguse Balti maantee eelõhtul, kui Pasvalja kodanikud hakkasid siia põllukividest Vabaduse altarit ehitama. 23. august Ristid asetasid orgu osalejad Pasvalisest, Akmenėst, Joniškėlist, Kretingast, Mosėdisest, Pakruoj. Hiljem püstitati siia riste tähtsündmuste ja silmapaistvate isikute mälestuseks, riste sõbralikele Norra ja Rootsi rahvastele. aastal 2024 Orus seisis 14 risti.
Balti tee Leedu ja Läti lõigu mälestusmärk
1989 23. august Kolm Balti rahvast – leedulased, lätlased ja eestlased – ühinesid ajalooliseks sündmuseks nimega Balti tee. Sel päeval korraldati Molotov-Ribbentropi pakti ja selle salaprotokollide allkirjastamise 50. aastapäeva tähistamiseks muljetavaldav rahumeelne vastupanuaktsioon. Umbes 2 miljonit inimest lõid käed inimketis, mis ulatus 650 kilomeetrit Vilniusest läbi Riia Tallinna. Balti ketist on saanud mitte ainult solidaarsuse sümbol, vaid ka tugev sõnum maailmale Balti riikide otsusekindlusest taastada oma iseseisvus.
Üks olulisemaid sellest sündmusest tunnistust andvaid mälestusmärke on Leedu ja Läti piiril seisev silt, mis püstitati 2014. aastal. Leedu Reorganiseerimisliikumise algatusrühma liikmete klubi ja 1989. a Balti keti korraldajate algatus.
