Lemtingas posėdis bunkeryje: 1949 m. Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas
1949 m. vasario 10-20 dienomis Radviliškio rajono Minaičių kaimo Miknių sodybos bunkeryje įvyko vienintelis partizanų vadų suvažiavimas okupuotoje Lietuvoje, kurio metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS) ir paskelbta Nepriklausomybės deklaracija.
"Tai yra didžiulis, seniai trokštamas, per kraujo aukas ir vargą atsiektas laimėjimas", - tokiais žodžiais partizanų vadai pranešė apie šį istorinį įvykį savo bendražygiams. Šešių kvadratinių metrų bunkeryje, kurio aukštis nesiekė nei 1,50 cm, aštuoni laisvės kovotojai dešimt dienų tarėsi dėl Lietuvos ateities.
Kelionė į suvažiavimą buvo ypač sudėtinga. Kaip liudija A. Ramanauskas-Vanagas savo tardymo protokole: "Su Faustu susitariau, kad į Žemaitiją eisim kartu: jis kaip Tauro apygardos atstovas, aš kaip Dainavos apygardos atstovas. [...] Su dideliu vargu ėjome nuo vieno partizaninio junginio prie kito..." Dėl žiemos ir didelio sniego kiekio partizanai turėjo eiti "paskui viens kitą kaip žąsys, kad atrodytų, kad vienas žmogus ėjo."
Suvažiavime buvo priimta LLKS deklaracija, kurią galima laikyti laikinąja okupuotos Lietuvos Konstitucija. Kaip prisimena partizanė Bronė Morkūnienė-Žilvitė: "Stipri sargyba buvo. Gal du šimtai vyrų ar daugiau – pilnas miškas. Jei ten būtų įvykę kautynės, tikras frontas būtų atsidaręs."
Partizanų kovos ir pasiaukojimo mastą atspindi partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio įrašas: "Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis visoje Lietuvoje! Bet kokia kaina!... Man lyg baugu pasidaro, prisiminus tą ilgą ilgą žuvusiųjų eilę..."
Iš aštuonių deklaracijos signatarų pusė buvo mokytojai, du studentai, vienas karininkas ir vienas buhalteris. Trys iš jų žuvo tais pačiais metais, dar trys – po metų ar dvejų, o du buvo sušaudyti. Jų paliktas dokumentas tapo trijų svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės aktų (1918, 1949 ir 1990) grandies dalimi.
Seotud ajajoon
Seotud teemad
Seotud objektid
Leedu vabadusvõitluse Sąjūdise memoriaal Minaičiais (Minaičiai punker-muuseum)
aastal 1948 Sügisel otsis Ülestõusmisringkonna staap talvitumispaika ja selleks valiti partisanide toetajate A. ja S. Mikniu kodutalu Minaičiai külas (Radviliškio rajoon). Sissid kaevasid aida alla väikese punkri, kuhu asusid elama ringkonna staabi liikmed.
aastal 1949 16. veebruar Minaičiai partisanide komandörid lõpetasid Leedu vabadusvõitluse deklaratsiooni koostamise ja avaldasid, mille peaeesmärgiks on Leedu parlamentaarse vabariigi taastamine aastatel 1920-1926. näiteks Kohtumistel osales ametlikult 8 inimest: Jonas Žemaitis-Vytautas, Juozas Šibaila-Merainis, Petras Bartkus-Žadgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas Grigonis-Užpalis ja Bronius Liesys-Naktis.
Punkrit kasutati ka hiljem, milles partisaniapteeker Izabelė Vilimaitė-Stirna ravis Užpelkii lahingutes raskelt vigastada saanud partisani Laurynas Mingilas-Džiugast. aastal 1953 asustamata punker varises kokku ja suleti omanike poolt.
aastal 2010 alanud on partisanipunkri, kodutalu aida rekonstrueerimine ja monumendi ehitamine. Kõigi kaheksa deklaratsioonile alla kirjutanud partisani nimed on jäädvustatud skulptor Jonas Jagėlase loodud monumendis. Aidas on autentne klaaskattega partisanipunker, mida külastajad saavad pealt vaadata, ning aidas on ekspositsioon.
Partisanide sideohvitseri kodutalu Saiai linnas
Leedu vabadusvõitlustega on seotud Radviliškise rajoonis Grinkiškise vallas Balandiškis asuv perekond Sajai partisanide toetajate kodutalu. Selle ajalugu tutvustatakse tavaliselt koos Mikniai kodutalu omaga, mis asub lähedal Minaičiais (Leedu vabadusvõitluse mälestusmärk).
See üksildane ja tagasihoidlik kodutalu oli sündmuste pealtnägija Viktoras Šniuolis-Vitvytise mälestuste ja mõningate uurimuste kinnitusel koht, kus võis ette valmistada Leedu Vabadusvõitluse Liikumise (LLKS) asutamisdokumente. Leedu Rahvuslikust Vabastusarmeest sai Nõukogude okupatsioonile vastupanu kõige olulisem organisatsioon, mis hõlmas kogu Leedu territooriumi. Teatatakse, et alates 1946. a Vabadussõjalased külastaksid seda kodutalu puhkama ja jõudu koguma. Pärast 1949 veebruar Mikniai kodutalus (aidasse paigaldatud punkris) tegutses LLKS-i avaliku partisanide diviisi staap ja ilmus LLKS-i perioodiline väljaanne ajaleht "Prie rymancių rūpintojėlios".
Partisanid külastasid Sayai kodutalu punkrit rohkem kui korra, talvitasid seal või said vigastusi ravida. Vabaduse kolle eksisteeris Sajai kodutalus 1952. aastani. Sama aasta sügisel punker avastati ja kodutalu omanikud arreteeriti.
Praegu on kodutalu peaaegu täielikult lagunenud, kuid sellel on monument, infostend ja kabelisammas, mis meenutab selles kohas toimunud olulisi ajaloosündmusi.
