Lemtingas posėdis bunkeryje: 1949 m. Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas
1949 m. vasario 10-20 dienomis Radviliškio rajono Minaičių kaimo Miknių sodybos bunkeryje įvyko vienintelis partizanų vadų suvažiavimas okupuotoje Lietuvoje, kurio metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS) ir paskelbta Nepriklausomybės deklaracija.
"Tai yra didžiulis, seniai trokštamas, per kraujo aukas ir vargą atsiektas laimėjimas", - tokiais žodžiais partizanų vadai pranešė apie šį istorinį įvykį savo bendražygiams. Šešių kvadratinių metrų bunkeryje, kurio aukštis nesiekė nei 1,50 cm, aštuoni laisvės kovotojai dešimt dienų tarėsi dėl Lietuvos ateities.
Kelionė į suvažiavimą buvo ypač sudėtinga. Kaip liudija A. Ramanauskas-Vanagas savo tardymo protokole: "Su Faustu susitariau, kad į Žemaitiją eisim kartu: jis kaip Tauro apygardos atstovas, aš kaip Dainavos apygardos atstovas. [...] Su dideliu vargu ėjome nuo vieno partizaninio junginio prie kito..." Dėl žiemos ir didelio sniego kiekio partizanai turėjo eiti "paskui viens kitą kaip žąsys, kad atrodytų, kad vienas žmogus ėjo."
Suvažiavime buvo priimta LLKS deklaracija, kurią galima laikyti laikinąja okupuotos Lietuvos Konstitucija. Kaip prisimena partizanė Bronė Morkūnienė-Žilvitė: "Stipri sargyba buvo. Gal du šimtai vyrų ar daugiau – pilnas miškas. Jei ten būtų įvykę kautynės, tikras frontas būtų atsidaręs."
Partizanų kovos ir pasiaukojimo mastą atspindi partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio įrašas: "Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis visoje Lietuvoje! Bet kokia kaina!... Man lyg baugu pasidaro, prisiminus tą ilgą ilgą žuvusiųjų eilę..."
Iš aštuonių deklaracijos signatarų pusė buvo mokytojai, du studentai, vienas karininkas ir vienas buhalteris. Trys iš jų žuvo tais pačiais metais, dar trys – po metų ar dvejų, o du buvo sušaudyti. Jų paliktas dokumentas tapo trijų svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės aktų (1918, 1949 ir 1990) grandies dalimi.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio memorialas Minaičiuose (Minaičių bunkeris-muziejus)
1948 m. rudenį Prisikėlimo apygardos štabas ieškojo vietos žiemojimui, tam buvo pasirinkta partizanų rėmėjų A. ir S. Miknių sodyba Minaičių kaime (Radviliškio r.). Partizanai po klėtele išsikasė nedidelį bunkerį, kuriame apsigyveno apygardos štabo nariai.
1949 m. vasario 16 d. partizanų vadai Minaičiuose baigė sudaryti ir paskelbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją, kurios pagrindinis tikslas - Lietuvos parlamentinės respublikos atkūrimas 1920–1926 m. pavyzdžiu. Oficialiai posėdžiuose dalyvavo 8 asmenys: Jonas Žemaitis-Vytautas, Juozas Šibaila-Merainis, Petras Bartkus-Žadgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas Grigonis-Užpalis ir Bronius Liesys-Naktis.
Bunkeris buvo naudojamas ir vėliau, jame partizanė farmacininkė Izabelė Vilimaitė-Stirna gydė Užpelkių kautynėse sunkiai sužeistą partizaną Lauryną Mingilą-Džiugą. 1953 m. nebegyvenamas bunkeris įgriuvo ir buvo užverstas šeimininkų.
2010 m. pradėti partizanų bunkerio, sodybos klėties atkūrimo ir paminklo statymo darbai. Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų vardai. Klėtyje įrengtas autentiškas, stiklu dengtas, partizanų bunkeris, kurį lankytojai gali apžiūrėti iš viršaus, o klėtyje įrengta ekspozicija.
Partizanų ryšininkų Sajų sodyba
Partizanų rėmėjų Sajų sodyba Balandiškyje, Grinkiškio seniūnijoje, Radviliškio rajone yra susijusi su kovomis už laisvę Lietuvoje. Jos istorija dažniausiai pateikiama kartu su Miknių sodybos, esančios netolimuose Minaičiuose (Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio memorialas).
Ši nuošali ir kukli sodyba, pasak įvykių liudininko Viktoro Šniuolio-Vitvyčio prisiminimų, ką patvirtina ir kai kurie tyrimai, buvo vieta, kurioje galimai paruošti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) įkūrimo dokumentai. LLKS tapo svarbiausia pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacija, apėmusi visos Lietuvos teritoriją. Skelbiama, kad jau nuo 1946 m. laisvės kovotojai į šią sodybą užsukdavo pailsėti ir pasistiprinti. Po 1949 m. vasario mėn. partizanų ryšininkų Miknių sodyboje įvykusio partizanų vadų suvažiavimo Sajų sodyboje (daržinėje įrengtame bunkeryje) veikė LLKS Visuomeninės dalies štabas, leistas LLKS periodinis leidinys – laikraštis „Prie rymančio rūpintojėlio“.
Sajų sodybos bunkeryje ne kartą lankėsi, žiemojo ar sužeisti gydėsi partizanai. Laisvės židinys Sajų sodyboje gyvavo iki 1952 metų. Tų metų rudenį buvo susektas bunkeris, o sodybos šeimininkai suimti.
Šiuo metu sodyba yra beveik visai sunykusi, tačiau joje yra paminklas, informacinis stendas ir koplytstulpis skirtas svarbiems istoriniams įvykiams, vykusiems šioje vietoje atminti.
