Lietuvos Laisvės kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija
III Nacionaliniai partizanai

1948 m. rudenį Prisikėlimo apygardos štabas ieškojo vietos žiemojimui, tam buvo pasirinkta partizanų rėmėjų A. ir S. Miknių sodyba Minaičių kaime (Radviliškio r.). Partizanai po klėtele išsikasė nedidelį bunkerį, kuriame apsigyveno apygardos štabo nariai.

1949 m. vasario 16 d. partizanų vadai Minaičiuose baigė sudaryti ir paskelbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją, kurios pagrindinis tikslas - Lietuvos parlamentinės respublikos atkūrimas 1920–1926 m. pavyzdžiu. Oficialiai posėdžiuose dalyvavo 8 asmenys: Jonas Žemaitis-Vytautas, Juozas Šibaila-Merainis, Petras Bartkus-Žadgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas Grigonis-Užpalis ir Bronius Liesys-Naktis. 

Bunkeris buvo naudojamas ir vėliau, jame partizanė farmacininkė Izabelė Vilimaitė-Stirna gydė Užpelkių kautynėse sunkiai sužeistą partizaną Lauryną Mingilą-Džiugą. 1953 m. nebegyvenamas bunkeris įgriuvo ir buvo užverstas šeimininkų.

2010 m. pradėti partizanų bunkerio, sodybos klėties atkūrimo ir paminklo statymo darbai. Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų vardai. Klėtyje įrengtas autentiškas, stiklu dengtas, partizanų bunkeris, kurį lankytojai gali apžiūrėti iš viršaus, o klėtyje įrengta ekspozicija.

Partizanų rėmėjų Sajų sodyba Balandiškyje, Grinkiškio seniūnijoje, Radviliškio rajone yra susijusi su kovomis už laisvę Lietuvoje. Jos istorija dažniausiai pateikiama kartu su Miknių sodybos, esančios netolimuose Minaičiuose (Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio memorialas).

Ši nuošali ir kukli sodyba, pasak įvykių liudininko Viktoro Šniuolio-Vitvyčio prisiminimų, ką patvirtina ir kai kurie tyrimai, buvo vieta, kurioje galimai paruošti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) įkūrimo dokumentai. LLKS tapo svarbiausia pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacija, apėmusi visos Lietuvos teritoriją. Skelbiama, kad jau nuo 1946 m. laisvės kovotojai į šią sodybą užsukdavo pailsėti ir pasistiprinti. Po 1949 m. vasario mėn. partizanų ryšininkų Miknių sodyboje įvykusio partizanų vadų suvažiavimo Sajų sodyboje (daržinėje įrengtame bunkeryje) veikė LLKS Visuomeninės dalies štabas, leistas LLKS periodinis leidinys – laikraštis „Prie rymančio rūpintojėlio“.

Sajų sodybos bunkeryje ne kartą lankėsi, žiemojo ar sužeisti gydėsi partizanai. Laisvės židinys Sajų sodyboje gyvavo iki 1952 metų. Tų metų rudenį buvo susektas bunkeris, o sodybos šeimininkai suimti.

Šiuo metu sodyba yra beveik visai sunykusi, tačiau joje yra paminklas, informacinis stendas ir koplytstulpis skirtas svarbiems istoriniams įvykiams, vykusiems šioje vietoje atminti.

Spalio 14 d. Šeduvoje Laisvės aikštėje atidengtas paminklas Prisikėlimo apygardos partizanams. Paminklo autoriai: skulptorius Romanas Kazlauskas, architektai Arūnas Eduardas Paslaitis ir Viktorija Paslaitytė. Tai bendras Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) bei Radviliškio rajono savivaldybės darbas.

Paminklas Prisikėlimo apygardos partizanams, įamžinantis visus šioje apygardoje 1944-1953 m. kovojusius ir žuvusius Lietuvos partizanus.

Tai dar vienas paminklas, skirtas Lietuvos partizanų apygardoms atminti. Jau įamžintos šios apygardos: Algimanto – Troškūnuose, Anykščių r., Didžiosios Kovos – Gelvonuose, Širvintų r., Tauro – Marijampolėje, Žemaičių – Telšiuose ir Vyčio – Vadokliuose, Panevėžio r.

Memorialas įkurtas Kryžkalnyje, šalia svarbių kelių susikirtimo.  Didžiulis, memorialą žymintis kalavijo formos obeliskas, yra gerai matomas važiuojant autostrada Klaipėda-Vilnius ties Kryžkalniu.

Partizanų memorialas yra skirtas pagerbti Lietuvos partizanams, kurie pokario laikotarpiu kovojo prieš sovietinę okupaciją siekdami nepriklausomos Lietuvos. Tai viena didžiausių Lietuvoje vietų, įprasminančių partizanų pasiaukojimą ir atminimą.

Memorialas, sukurtas skulptoriaus Tado Gutausko ir architekto Sauliaus Pamerneckio, buvo atidarytas 2020 m. rugsėjo 20 d. Jis primena ne tik praeities aukas, bet ir kviečia lankytojus prisiminti laisvės kainą bei didžiuotis savo šalies istorija.

Memorialą sudaro trys dalys: 25 metrų aukščio kalavijo formos obeliskas, kuris simbolizuoja partizanų stiprybę ir kovos dvasią, taip pat atminimo siena, kurioje iškalti apie 20000 žuvusių partizanų vardai, išdėstyti Vyties kryžiaus formos stelose bei Pagerbimo aikštė su nežinomo partizano kapu, kuris simbolizuoja visus nežinomus ir neužrašytus, tačiau už Lietuvą paaukojusius savo gyvybes.