Lietuvos Laisvės kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija
III Nacionaliniai partizanai
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija (LLKS Deklaracija) - svarbiausias Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo dokumentas, kuris buvo priimtas 1949 m. vasario 16 d.
Deklaracijoje išdėstyta antisovietinio pasipriešinimo programa, paskelbta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Taryba. Deklaracijoje aptarta atkuriamos Lietuvos valstybės demokratinė sandara ir kiti svarbūs to meto klausimai. Nepriklausoma Lietuvos Respublika numatyta atkurti remiantis Deklaracijoje išdėstytais principais ir 1922 m. Konstitucija.
Deklaraciją pasirašė partizanų vadai: P. Bartkus - Žadgaila, A. Grybinas – Faustas, L. Grigonis - Užpalis, V. Gužas - Kardas, B. Liesys - Naktis, A. Ramanauskas - Vanagas, J. Šibaila - Merainis ir J. Žemaitis Vytautas. Visi Deklaraciją pasirašiusieji žuvo.
1999 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo LLKS Deklaraciją pripažino Lietuvos valstybės teisės aktu. Deklaracija įtraukta į UNESCO programos Pasaulio atmintis Lietuvos nacionalinį registrą.
Daugiau informacijos šaltinių
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio memorialas Minaičiuose (Minaičių bunkeris-muziejus)
1948 m. rudenį Prisikėlimo apygardos štabas ieškojo vietos žiemojimui, tam buvo pasirinkta partizanų rėmėjų A. ir S. Miknių sodyba Minaičių kaime (Radviliškio r.). Partizanai po klėtele išsikasė nedidelį bunkerį, kuriame apsigyveno apygardos štabo nariai.
1949 m. vasario 16 d. partizanų vadai Minaičiuose baigė sudaryti ir paskelbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją, kurios pagrindinis tikslas - Lietuvos parlamentinės respublikos atkūrimas 1920–1926 m. pavyzdžiu. Oficialiai posėdžiuose dalyvavo 8 asmenys: Jonas Žemaitis-Vytautas, Juozas Šibaila-Merainis, Petras Bartkus-Žadgaila, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Leonardas Grigonis-Užpalis ir Bronius Liesys-Naktis.
Bunkeris buvo naudojamas ir vėliau, jame partizanė farmacininkė Izabelė Vilimaitė-Stirna gydė Užpelkių kautynėse sunkiai sužeistą partizaną Lauryną Mingilą-Džiugą. 1953 m. nebegyvenamas bunkeris įgriuvo ir buvo užverstas šeimininkų.
2010 m. pradėti partizanų bunkerio, sodybos klėties atkūrimo ir paminklo statymo darbai. Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų vardai. Klėtyje įrengtas autentiškas, stiklu dengtas, partizanų bunkeris, kurį lankytojai gali apžiūrėti iš viršaus, o klėtyje įrengta ekspozicija.
Partizanų ryšininkų Sajų sodyba
Partizanų rėmėjų Sajų sodyba Balandiškyje, Grinkiškio seniūnijoje, Radviliškio rajone yra susijusi su kovomis už laisvę Lietuvoje. Jos istorija dažniausiai pateikiama kartu su Miknių sodybos, esančios netolimuose Minaičiuose (Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio memorialas).
Ši nuošali ir kukli sodyba, pasak įvykių liudininko Viktoro Šniuolio-Vitvyčio prisiminimų, ką patvirtina ir kai kurie tyrimai, buvo vieta, kurioje galimai paruošti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) įkūrimo dokumentai. LLKS tapo svarbiausia pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacija, apėmusi visos Lietuvos teritoriją. Skelbiama, kad jau nuo 1946 m. laisvės kovotojai į šią sodybą užsukdavo pailsėti ir pasistiprinti. Po 1949 m. vasario mėn. partizanų ryšininkų Miknių sodyboje įvykusio partizanų vadų suvažiavimo Sajų sodyboje (daržinėje įrengtame bunkeryje) veikė LLKS Visuomeninės dalies štabas, leistas LLKS periodinis leidinys – laikraštis „Prie rymančio rūpintojėlio“.
Sajų sodybos bunkeryje ne kartą lankėsi, žiemojo ar sužeisti gydėsi partizanai. Laisvės židinys Sajų sodyboje gyvavo iki 1952 metų. Tų metų rudenį buvo susektas bunkeris, o sodybos šeimininkai suimti.
Šiuo metu sodyba yra beveik visai sunykusi, tačiau joje yra paminklas, informacinis stendas ir koplytstulpis skirtas svarbiems istoriniams įvykiams, vykusiems šioje vietoje atminti.
Susijusi istorija
Lemtingas posėdis bunkeryje: 1949 m. Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas
1949 m. vasario 10-20 dienomis Radviliškio rajono Minaičių kaimo Miknių sodybos bunkeryje įvyko vienintelis partizanų vadų suvažiavimas okupuotoje Lietuvoje, kurio metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS) ir paskelbta Nepriklausomybės deklaracija.
Paskutinis mūšis Užpelkių miške
1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrityje, Užpelkių miške, įvyko lemtingas mūšis, kurio metu žuvo LLKS tarybos prezidiumo narys, Vasario 16-osios deklaracijos signataras Bronius Liesys-Naktis kartu su kitais Prisikėlimo apygardos partizanais.