Paminklai Lietuvos Nepriklausomybei. Roberto Antinio sukurtų paminklų istorijos: (III) atgimimas
Viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio epochoje besikeičiančios visuomenės apraiškų buvo ir 1988 m. prasidėjusios sovietmečiu sunaikintų Nepriklausomybės paminklų paieškos ir atkūrimas. Lietuvos miestuose ir miesteliuose vėl iškilo Nepriklausomybės, Laisvės ir Valstybingumo ženklai.
1987 m. Lietuvoje pradėjo kurtis pirmosios nuo valdžios institucijų nepriklausomos visuomeninės organizacijos. Jų veiklos laukas buvo sovietinės sanklodos ir visuomenės skauduliai – aplinkosaugos ir paveldosaugos problemos. Netrukus pradėjo rastis ir dar rimtesnių iššūkių sovietiniam režimui metusių organizacijų. 1988 m. susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (birželio 3 d. susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, o spalio 22–23 d. įvyko ir steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas). Šių judėjimų veikla atvedė Lietuvą prie valstybingumo atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.
Gimstant Sąjūdžiui visuomenė pradėjo vis drąsiau kalbėti apie būtą Lietuvos Laisvę ir Valstybingumą, pradėjo busti sovietų numarinti istoriniai naratyvai ir atmintys. Žmonių žvilgsniai nukrypo ir į sovietmečiu sunaikintus Lietuvos Nepriklausomybės paminklus. Tai buvo dar vienas iš visuomenės budimo ženklų. Pasidalinsime keliomis istorijomis, sekant skulptoriaus Roberto Antinio (vyresniojo) sukurtų Nepriklausomybės paminklų likimus (nuoroda į pirmą dalį ir antrą dalį).
Širvintos. Širvintų miesto aikštėje stovėjęs paminklas vietinių sovietinių aktyvistų buvo nugriautas XX a. 6 deš. Praėjo trys dešimtmečiai ir buvo mestas iššūkis šiai sovietinei atminties ir kraštovaizdžio cenzūrai. 1988 m. vasarą širvintiškių iniciatyva pradėta ieškoti sunaikinto paminklo liekanų. 1989 m. pradžioje buvo atkastas jo postamentas, surasta viena iš jo detalių – skulptūros ranką. Tapo akivaizdu, kad senasis tarpukario metų paminklas prarastas. Nuspręsta sukurti ir pastatyti jo kopiją. Paminklas atstatytas 1991 m. Jo skulptūrinę dalį (senosios skulptūros kopiją) sukūrė jau anapilin iškeliavusio skulptoriaus Roberto Antinio (vyresniojo) sūnus, taip pat skulptorius, Robertas Antinis (jaunesnysis).
Biržai. Paminklas buvo sunaikintas antrosios sovietinės okupacijos pradžioje, 1946 m. pavasarį. 1988 m. rudenį biržiečiams reikalaujant ir jiems dalyvaujant buvo atkastos sunaikinto paminklo liekanos. Nuspręsta, kad paminklo duženų restauruoti nebepavyks. Buvo sukurta jo kopija. Tik pastatyta ji buvo jau nebe pirminėje vietoje, o greta jos. Buvusio paminklo vietą buvo užėmusios okupacinės sovietinės kariuomenės karių kapinės ir memorialas. Paminklas atstatytas 1990 m. Paminklo kopiją pagal išlikusias liekanas sukūrė Robertas Antinis (jaunesnysis).
Rokiškis. Centrinėje miesto aikštėje pastatytas Nepriklausomybės paminklas nebuvo nugriautas ir išstovėjo per visą sovietmetį. Jį tereikėjo tik restauruoti. 1989 m. paminklą restauravo Robertas Antinis (jaunesnysis). Buvo atidengti sovietmečiu užtinkuoti jo elementai – paminklo intenciją liudijantis užrašas „1918–1928“ ir svastikos ženklas.
Kretinga. Kretingoje stovėjusio Nepriklausomybės paminklo autoriumi taip pat laikytas Robertas Antinis (vyresnysis). Paminklas nuverstas 1948 m. 1989 m. valant Akmenos upės vagą buvo surastas paminklo akmeninis obeliskas. Obeliskas rastas apdaužytas, be jį puošusių bronzinių detalių. Nuspręsta, kad dėl labai prastos būklės autentiško elemento restauruoti nebeįmanoma. Tad buvo sukurta ir pastatyta jo kopija. Paminklas atidengtas 1990 m. vasario 16 d. Atstatyto paminklo postamente užfiksuotos trys datos – paminklo pastatymo, sunaikinimo ir atstatymo. Paminklo puošmenas atkūrė Robertas Antinis (jaunesnysis). Šis taip pat suabejojo, ar Kretingoje stovėjęs Nepriklausomybės paminklas buvo jo tėvo projektas: nebūdingas stilius, paminklo brėžinių nerasta asmeniniame skulptoriaus archyve. Dabar šio paminklo autoriumi laikomas kretingiškis akmenkalys Jonas Akinskas.
Tarpukario metais visi šie paminklai buvo pastatyti vietos žmonių iniciatyva ir pastangomis. Iškalbinga ir simboliška, kad ir jų atgimimas 1988–1991 m. taip pat vyko vietos žmonių valia. Deja, sunaikintus paminklus dažnai jau tekdavo kurti iš naujo, statyti jų kopijas, tačiau ir senųjų paminklų reliktai nepamiršti: Biržuose ir Širvintose išlikusios autentiškos paminklų dalys eksponuojamos greta naujai pastatytų paminklų, o Kretingos paminklo obeliskas saugomas vietos muziejuje.
- Juozas Banionis, „Biržai, Vytauto g. Žuvusių dėl Lietuvos laisvės paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 19–20.
- „Biržai – paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“, in: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2020-03-18, prieiga internetu: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/lietuvos-valstybingumo-zenklai-panevezio-apskrityje-paminklai-laisvei-ir-nepriklausomybes-kovu-kariams-savanoriams-2/birzai-paminklas-zuvusiems-uz-lietuvos-nepriklausomybe/.
- Julius Kanarskas, „Kretinga, Rotušės a. Laisvės paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 87.
- Jolanta Klietkutė, „Paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1928–1928) paminėti Kretingoje (Laisvės paminklas)“, in: Kretingos krašto enciklopedija, 2014 (atnaujinta 2020-01-11), prieiga internetu: https://www.kretingosenciklopedija.lt/kultura/kulturos-paveldas/istorinis-paveldas/paminklai/paminklas-lietuvos-nepriklausomybes-desimtmeciui-1928-1928-pamineti-kretingoje-laisves-paminklas/.
- Girdas Paliulis, Eugenijus Žitlinskas, „Širvintos, Vilniaus g. Lietuvos karių paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 175.
- Aldona Pivoriūnienė, „Rokiškis, Nepriklausomybės a. Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas“, in: Nukentėję paminklai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 153.
- „Rokiškis – Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas“, in: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2020-04-16, prieiga internetu: https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/lietuvos-valstybingumo-zenklai-panevezio-apskrityje-paminklai-laisvei-ir-nepriklausomybes-kovu-kariams-savanoriams-2/rokiskis-lietuvos-nepriklausomybes-desimtmecio-paminklas/.
Zugehörige Zeitleiste
Zugehörige Objekte
Unabhängigkeitsplatz in Biržai
Im Zentrum der Stadt Biržai.
Ein Ort der Erinnerung an die Freiheitskämpfe und Zeuge der Erinnerungskriege.
1931 neben St. Auf Initiative der örtlichen Mannschaft des Litauischen Schützenverbandes wurde auf dem ehemaligen Platz der Kirche des Heiligen Johannes des Täufers ein Denkmal für diejenigen errichtet, die für die Unabhängigkeit Litauens starben. Der Platz wurde als Unabhängigkeitsplatz bekannt und das Denkmal selbst wurde von den Einwohnern von Biržai „Birute“ genannt (zu Ehren der Großfürstin von Litauen). Der Platz wurde zu einem Ort verschiedener Feierlichkeiten und Gedenkveranstaltungen. Am Denkmal wurden Blumen niedergelegt und Schützen oder Pfadfinder legten ihren Eid ab. Nach der Besetzung Litauens durch die Sowjets blieb das Denkmal nicht lange bestehen – bis 1946. Es wurde gesprengt und an Ort und Stelle begraben. An der Stelle des Unabhängigkeitsdenkmals wurde ein Friedhof für sowjetische Soldaten angelegt.
1988 Die Einwohner von Biržai haben die Überreste des zerstörten Denkmals ausgegraben. Und zwar im Jahr 1990. Eine exakte Kopie dieses Denkmals wurde restauriert, allerdings nicht mehr an seinem ursprünglichen Standort, sondern weiter entfernt, neben dem Friedhof der sowjetischen Soldaten, aufgestellt. 2006–2007 Das Denkmal wurde restauriert und an seinem Sockel wurde eine Gedenktafel mit den Namen von 60 gefallenen litauischen Freiwilligen, Soldaten, Partisanen und Schützen angebracht. 2017 Neben dem Denkmal wurde eine weitere Gedenktafel enthüllt – 1919–1920. An die Ritter und Freiwilligen des Vytis-Kreuzes der Pfarrei Biržai während des Unabhängigkeitskampfes.
2011 Originalfragmente des ursprünglichen Denkmals wurden gebracht und neben der Kirche ausgestellt.
2005–2010 Der Platz wurde rekonstruiert. Es wird angenommen, dass dies im 16. und 17. Jahrhundert geschah. Bei diesem Ort sollte es sich um ein leeres Feld zwischen dem Verteidigungsgraben der Burg und den Grundstücken der Stadtbewohner handeln. Später wurde das Gebiet in Parzellen aufgeteilt. Bei der Rekonstruktion des Platzes ging es darum, diese Geschichten widerzuspiegeln: Schmale, diagonale Markierungen, die an die Flugbahn von Kanonenkugeln erinnern, verbinden den Platz semantisch mit der Burg, während die breiteren Gassen, die den Platz kreuzen, mehr oder weniger den Grenzen der Grundstücke der Stadtbewohner entsprechen, die hier in späteren Zeiten lebten.
2021 Der Platz wurde offiziell Unabhängigkeitsplatz genannt. Der Platz ist nach wie vor die Grabstätte sowjetischer Soldaten aus dem Zweiten Weltkrieg und ist durch einen Obelisken und Gedenktafeln gekennzeichnet. Man geht davon aus, dass hier auch Soldaten und Kader von NKWD-MWD-MGB-Einheiten begraben wurden, die zwischen 1945 und 1954 starben. in Kämpfe mit Partisanen aus der Region Biržai.
Unabhängigkeitsplatz in Rokiškis
Im Zentrum der Stadt Rokiškis.
Der Höhepunkt des Unabhängigkeitsplatzes – 1929–1931. Zum Gedenken an den 10. Jahrestag der Unabhängigkeit wurde ein Denkmal errichtet. Das Denkmal stellt einen litauischen Soldaten und eine Litauerin dar, die in ihren erhobenen Händen eine Sonne mit einem Hakenkreuz auf einem Schild halten. Dies ist einer der seltenen Fälle, in denen ein während der Sowjetzeit im unabhängigen Litauen errichtetes Denkmal nicht zerstört wurde. Nur 7 Dutzend. Die Aufschrift „1918–1928“ und ein Hakenkreuz wurden überputzt. 1989 Das Denkmal wurde restauriert.
Seit 1931. Der Platz, auf dem das Denkmal errichtet wurde, wurde Unabhängigkeitsplatz genannt.
Eine Gedenktafel mit der Aufschrift „Auf diesem Platz wurden in den Nachkriegsjahren (1944–1953) die Leichen der für die Freiheit Litauens getöteten Kämpfer geschändet“ erinnert an eine der schmerzlichsten Etappen in der Geschichte dieses Platzes. Mindestens drei den Platz umgebende Gebäude wurden zwischen 1944 und 1953 zerstört. Es wurden sowjetische Unterdrückungsstrukturen aufgebaut, die die litauische Bevölkerung inhaftierten, verhörten und folterten (5., 10. und 15. Unabhängigkeitsjahre). Diese Gebäude sind mit Gedenktafeln gekennzeichnet.
