Pabėgėlių laivai iš Kuržemės pakrantės į Švediją

The coast of Mazirbe was an important place in the Second World War, from where the traffic of refugee boats to Sweden took place in 1944.

In 1944, there was an active traffic of refugee boats to the shores of Sweden from Staldzene.

House at Lauku Street 4, Ventspils, where the teacher teacher Valentīne Lasmane (b. Jaunzeme) (1916–2018) lived and worked, who in 1944-1945 worked as LCP liaison and member of Ventspils communication group. Lived in Sweden after World War II. She compiled the testimonies of 130 boat refugees in the publication "Across the Sea 1944/1945." (Stockholm, 1990), but V. Lasmane's own life story can be read in the book "The night is not just for sleeping" (Riga, 2020). In 2000, she was awarded the Order of Three Stars. Died at the age of 102 in 2018 in the Stockholm suburb of Tebia.

House at 4 Katrīnes Street, Ventspils, where archaeologist Valdemārs Ęinters worked.

From October 1944 to May 8, 1945, the representative of the LCP in Kurzeme was archaeologist Valdemārs Ęinters (nicknames "Doctor", "Gardener") (1899–1979). Participant of the Latvian War of Independence, director of the State Historical Museum and docent of the University of Latvia. Awarded the Order of the Lāčplēš War and the Order of the Three Stars. One of the signatories of the LCP memorandum of March 17, 1944. Lived in Sweden after World War II. From 1949 to 1979, chairman of the board of the Latvian National Fund.

1944-1945 in the prison set up in Livonia Oden Castle. In 2010, several members of the LCP Ventspils communication group and the movers of refugee boats were detained.

The road to the "Grīnieku" house in Vārve parish, where in 1944 there was one of the main settlements of boat refugees on the coast of Kurzeme.

Vārves "huts", a place in Ventspils county, which served as a temporary accommodation for Latvian refugees who were waiting for boats from Gotland to arrive in 1944.

The "Sail of Hope" commemorative sign for the World War II refugees who crossed the Baltic Sea by boat to the island of Gotland in Sweden in 1944 and 1945. The memorial is located in Osvalki on the dunes between the sea and Ventspils-Liepaja highway, near the public transport stop "Kaijas". It was created by sculptor Ģirts Burvis, who realised it as a sail of hope symbolising the memory of Latvian refugees.

Between autumn 1944 and spring 1945, fearing the renewed Soviet occupation but unwilling to evacuate to a devastated and threatened Germany, some Latvian citizens tried to reach the nearest neutral country, Sweden, by sea. Some of the boats were organised by the Latvian Central Council with the help of the Western Allied countries, which resulted in one of the largest refugee concentration points in Jūrkalnes parish. Besides the boats organised by the Latvian Central Council, other boats were also taken across the sea. It is estimated that about 5000 persons managed to cross the sea. The number of deaths is unknown, as no records were kept of refugees leaving the Kurzeme coast. 

The voyages were dangerous because the refugees were threatened by German patrols on the coast and at sea, sea mines, Soviet aircraft and warships, as well as storms, as the crossings often took place in unsuitable and overloaded cutters and boats without sufficient fuel and food supplies, sea charts and navigational instruments. Departures from Latvia were carried out in secret. The destination of the boats was the island of Gotland, and the journeys most often started on the west coast of Courland (from Jūrkalne to Gotland is 90 nautical miles or about 170 kilometres as the crow flies).

The restored "Bambaļi" houses in Ošvalki, Jūrkalne parish, were one of the main places of settlement for boat refugees on the coast of Kurzeme.

"Laukgaļi" in Jūrkalne parish, the writer Kārlis Skalbe's place of residence in October-November 1944, while waiting for the refugee boat to Sweden.

Memorialas yra netoli Paviluostos paplūdimio apžvalgos bokšto kopose. Yra nuorodos į memorialą.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Latvijoje taip pat buvo dislokuoti trys Lietuvos policijos batalionai – 5-asis, 13-asis ir 256-asis, kurie, atlikę sargybos pareigas ir kovų su sovietų partizanais bei Raudonąja armija Rytų fronte, nuo 1944 m. rudens dalyvavo Baltijos jūros pakrantės saugojime Kuržemėje.

1944 m. spalį visi trys batalionai, kuriuos sudarė 32 karininkai ir apie 900 instruktorių bei kareivių, buvo pavaldūs Vokietijos 18-osios armijos 583-iajam užnugario apsaugos būriui (Koruck 583). Šiam būriui buvo pavesta saugoti Kuržemės pakrantę nuo Liepojos iki Ventspilio. Visi trys Lietuvos batalionai buvo dislokuoti Paviluostos apylinkėse. 1944 m. gruodį 13-asis batalionas buvo perkeltas į Vokietijos 1-ąjį armijos korpusą prie Liepojos ežero.

Viena iš Lietuvos pakrančių apsaugos užduočių, be pasirengimo kovoti su priešo išsilaipinimais ir pranešti apie priešo laivus, buvo neleisti Latvijos pabėgėlių laivams plaukti į už 160 kilometrų esančią Gotlando salą, tačiau Lietuvos pakrančių apsaugos vyrai nesutrukdė pabėgėlių laivams išplaukti. Tačiau žinia apie Lietuvos pakrančių apsaugos pagalbą Latvijos pabėgėliams ir pačius lietuvius, besiruošiančius kirsti jūrą į Švediją, pasiekė ir vokiečius.

1945 m. sausio 10 d. buvo suimti 5-ojo Lietuvos policijos bataliono 1-osios kuopos kareiviai. Po to vyko daugiau nei savaitę trukę tardymai ir teismas, po kurio, kaip įspėjimas kitiems, buvo nuspręsta sušaudyti septynis Lietuvos kareivius ir vienuolika jų bendražygių įkalinti koncentracijos stovyklose Vokietijoje. Septynių Lietuvos kareivių (kuopos vado seržanto Macijauskio; kareivio Juozo Sendrjua; kareivio Vlado Salicko; Iono Bašinskio Krasausko ir dar dviejų nežinomų asmenų) egzekucija įvyko 1945 m. sausio 21 d. Paviluostos Zaļkalno pušyse.

1945 m. sausį 5-asis batalionas buvo išformuotas, o kovai pasirengę kareiviai padalinti į du likusius batalionus, o likusieji suformuoti į atskirą sapierių kuopą. Armijų grupės „Kurzeme“ kapituliacijos metu 1945 m. gegužę Kuržemėje vis dar buvo du batalionai (13-asis ir 256-asis) kaip sapierių kuopa, kuriuose iš viso buvo 900 kareivių, kurie buvo paimti į sovietų nelaisvę.

Paviluostos kraštotyros muziejuje veikianti paroda, pavadinta „Paviluosta, uždara teritorija“, pasakoja apie kasdienį gyvenimą Paviluostos mieste sovietinės okupacijos metu; konkrečiai apie vykdomąją valdžią, pasienio zoną, žvejų kolūkį, kultūrinę ir socialinę veiklą. Be nuolatinės ekspozicijos, yra interaktyvi ir emociškai turtinga skaitmeninė ekspozicija dviem kalbomis bei audiovizualinė instaliacija, kurioje rodomas filmas apie Paviluostą.

Muziejuje taip pat atidaryta nauja paroda pavadinimu „Paviluostos auksiniai smėlio grūdeliai“. Skaitmeninėje instaliacijoje pristatomi seni įvykiai, Paviluostos įkūrimo istorija ir svarbiausi įvykiai nuo 1918 m. iki šių dienų. Karinis paveldas yra pagrindinis Nepriklausomybės karo skyriaus, kuriame pasakojama apie Latvijos laisvės kovotojus ir sovietinės okupacijos laikotarpį, akcentas.