Pastatas Ventspilyje, kuriame 1944–1945 m. gyveno Latvijos komunistų partijos atstovas ir pabėgėlių laivų eismo Kuržemėje organizatorius dr. Valdemārs Ģinters.
Memorialinė vieta
188
Namas Katrīnes g. 4, Ventspilis, kuriame dirbo archeologas Valdemārs Ģinters.
Nuo 1944 m. spalio iki 1945 m. gegužės 8 d. LCP atstovu Kuržemėje buvo archeologas Valdemārs Ģinters (pravardės „Gydytojas“, „Sodininkas“) (1899–1979). Latvijos Nepriklausomybės karo dalyvis, Valstybinio istorijos muziejaus direktorius ir Latvijos universiteto docentas. Apdovanotas Lačplėšio karo ordinu ir Trijų žvaigždžių ordinu. Vienas iš LCP 1944 m. kovo 17 d. memorandumo signatarų. Po Antrojo pasaulinio karo gyveno Švedijoje. 1949–1979 m. buvo Latvijos nacionalinio fondo valdybos pirmininkas.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
B. Eglāja. Valdemārs Ģinters - archeologas ir asmenybė // Per šimtmečius. Valdemarui Ģintersui skirtas straipsnių rinkinys. Ryga: Latvijos istorijos muziejus, 2000, 7-11 p.
Dz. Ērglis. Latvijos Centrinės Tarybos veikla (1943–1945): Laivų akcijos // Latvijos valstybingumo 90-mečiui. Latvijos valstybės nepriklausomybė: idėja ir įgyvendinimas. Ryga: Latvijos istorijos instituto leidykla, 2010, p. 280–297.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Pirmasis pabėgėlių laivas „Centība“ iš Bambalio
1944 m. spalio 31 d. laivas "Centība" išplaukė iš Kuržemės kranto. Šio laivo išplaukimą pagal kelių bendrakeleivių prisiminimus rekonstravo Latvijos centrinės tarybos sušaukėja Valentīne Lasmane.
Slapta ir pavojinga Valdemaro Ģinterso veikla
Valdemaro Ģinterio vardas daugeliui latvių pabėgėlių buvo paskutinė viltis pabėgti į Švediją. Per didelis pabėgėlių dėmesys buvo pavojingas, todėl Ginteris tai laikė paslaptyje.
Valentinos Lasmanės sėkmingas pabėgimas
Biografinė istorija, kurią parašė Valentīne Lasmane apie tai, kaip jai pavyko pabėgti iš įkalinimo vokiečių okupacijos metais
Pabėgėlių laivelių perkėlimo punktas iš Kuržemės pakrantės į Švediją prie „Pāžu“ namų
Viena iš svarbių persikėlimo vietų buvo prie „Puslapių“ namų, kur dabar stovi paminklas – „Vilties burė“. „Laivai atplaukdavo reguliariai ir daugiausia žmonių išplaukdavo iš „Pažo“, – pasakoja I. Freibergo prisiminimai.