The building in Ventspils, where in 1944-1945 In 2010, LCP representative and refugee boat traffic organizer Dr. lived in Kurzeme. Valdemars Ginters
Memorialinis vieta
188
House at 4 Katrīnes Street, Ventspils, where archaeologist Valdemārs Ęinters worked.
From October 1944 to May 8, 1945, the representative of the LCP in Kurzeme was archaeologist Valdemārs Ęinters (nicknames "Doctor", "Gardener") (1899–1979). Participant of the Latvian War of Independence, director of the State Historical Museum and docent of the University of Latvia. Awarded the Order of the Lāčplēš War and the Order of the Three Stars. One of the signatories of the LCP memorandum of March 17, 1944. Lived in Sweden after World War II. From 1949 to 1979, chairman of the board of the Latvian National Fund.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
B. Eglaja. Valdemārs Ęinters - archaeologist and personality // Through the centuries. A collection of articles dedicated to Valdemārs Ginter. Riga: Latvian History Museum, 2000, 7-11. p.
Born Eagle. Activities of the Central Council of Latvia (1943-1945): Boat campaigns // Latvian statehood 90. Independence of the Latvian state: idea and realization. Riga: Publication of the Institute of Latvian History, 2010, 280-297. p.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Pirmasis pabėgėlių laivas „Centība“ iš Bambalio
1944 m. spalio 31 d. laivas "Centība" išplaukė iš Kuržemės kranto. Šio laivo išplaukimą pagal kelių bendrakeleivių prisiminimus rekonstravo Latvijos centrinės tarybos sušaukėja Valentīne Lasmane.
Slapta ir pavojinga Valdemaro Ģinterso veikla
Valdemaro Ģinterio vardas daugeliui latvių pabėgėlių buvo paskutinė viltis pabėgti į Švediją. Per didelis pabėgėlių dėmesys buvo pavojingas, todėl Ginteris tai laikė paslaptyje.
Valentinos Lasmanės sėkmingas pabėgimas
Biografinė istorija, kurią parašė Valentīne Lasmane apie tai, kaip jai pavyko pabėgti iš įkalinimo vokiečių okupacijos metais
Pabėgėlių laivelių perkėlimo punktas iš Kuržemės pakrantės į Švediją prie „Pāžu“ namų
Viena iš svarbių persikėlimo vietų buvo prie „Puslapių“ namų, kur dabar stovi paminklas – „Vilties burė“. „Laivai atplaukdavo reguliariai ir daugiausia žmonių išplaukdavo iš „Pažo“, – pasakoja I. Freibergo prisiminimai.