Pastatas Ventspilyje, kuriame 1944–1945 m. gyveno Latvijos komunistų partijos atstovas ir pabėgėlių laivų eismo Kuržemėje organizatorius dr. Valdemārs Ģinters.
Memorialinė vieta
188
Namas Katrīnes g. 4, Ventspilis, kuriame dirbo archeologas Valdemārs Ģinters.
Nuo 1944 m. spalio iki 1945 m. gegužės 8 d. LCP atstovas Kuržemėje buvo archeologas Valdemārs Ģinters (pravardės „Gydytojas“, „Sodininkas“) (1899–1979). Latvijos Nepriklausomybės karo dalyvis, Valstybinio istorijos muziejaus direktorius ir Latvijos universiteto docentas. Apdovanotas Lačplėšio karo ordinu ir Trijų žvaigždžių ordinu. Vienas iš LCP 1944 m. kovo 17 d. memorandumo signatarų. Po Antrojo pasaulinio karo gyveno Švedijoje. 1949–1979 m. buvo Latvijos nacionalinio fondo valdybos pirmininkas.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
B. Eglāja. Valdemārs Ģinters - archeologas ir asmenybė // Per šimtmečius. Valdemarui Ģintersui skirtas straipsnių rinkinys. Ryga: Latvijos istorijos muziejus, 2000, 7-11 p.
Dz. Ērglis. Latvijos Centrinės Tarybos veikla (1943–1945): Laivų akcijos // Latvijos valstybingumo 90-mečiui. Latvijos valstybės nepriklausomybė: idėja ir įgyvendinimas. Ryga: Latvijos istorijos instituto leidykla, 2010, p. 280–297.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Pirmasis pabėgėlių laivas „Centība“ iš Bambalio
1944 m. spalio 31 d. laivas „Centība“ išplaukė iš Kuržemės pakrantės. Šio laivo išvykimą, remdamasi kelių bendrakeleivių prisiminimais, atkūrė Latvijos Centrinės Tarybos sušaukėja Valentine Lasmane.
Valdemāro Ģinterio slapta ir pavojinga veikla
Valdemāro Ģinterio vardas buvo paskutinė viltis daugeliui Latvijos pabėgėlių pabėgti į Švediją. Per didelis pabėgėlių dėmesys buvo pavojingas, todėl Ģinteris jį laikė paslaptyje.
Valentinos Lasmanės sėkmingas pabėgimas
Valentinos Lasmanės biografinis pasakojimas apie tai, kaip jai pavyko pabėgti iš sulaikymo vokiečių okupacijos metu.
Pabėgėlių perkėlimo valtimis punktas iš Kuržemės pakrantės į Švediją prie „Pāžių“ namų
Viena iš svarbių perkėlimo vietų buvo netoli „Pāžių“ namų, kur dabar pastatytas paminklas – „Vilties burė“. „Laivai reguliariai atplaukdavo ir daugiausia žmonių išvykdavo iš „Pāžių“, – sako I. Freibergo prisiminimai.