Jūrkalnėje pabėgėlių atminimo ženklas „Vilties burė“
Memorialinė vieta

8-Cerību-bura-1.jpg
Piemiņas zīme “Cerību bura” latviešu laivu bēgļiem un to pārcēlājiem uz Zviedriju. 2023. gads. Foto: U. Neiburgs.
8-Cerību-bura-2.jpg
8-latviešu-bēgļu-pārcēlāji.jpg
Ceribu_bura_rajons.jpg
HGr_Kurland_Apsardzes_vienibas_1945_05_06.jpg
IMGP4957.jpg
IMGP5002.jpg
Įkeliama...
 Ošvalki, Jūrkalnes pagasts, Latvija
 +371 63622263, +371 29232226
 Ventspils TIC
205

Atminimo ženklas „Vilties burė“ skirtas Antrojo pasaulinio karo pabėgėliams, 1944 ir 1945 m. laivu perplaukusiems Baltijos jūrą į Gotlando salą Švedijoje. Memorialas yra Osvalkuose, kopose tarp jūros ir Ventspilio–Liepojaus greitkelio, netoli viešojo transporto stotelės „Kaijas“. Jį sukūrė skulptorius Ģirtas Burvis, kuris jį įgyvendino kaip vilties burę, simbolizuojančią Latvijos pabėgėlių atminimą.

Nuo 1944 m. rudens iki 1945 m. pavasario, bijodami atnaujintos sovietų okupacijos, bet nenorėdami evakuotis į nuniokotą ir grasinamąją Vokietiją, kai kurie Latvijos piliečiai bandė jūra pasiekti artimiausią neutralią šalį – Švediją. Kai kuriuos laivus organizavo Latvijos centrinė taryba, padedama Vakarų sąjungininkų šalių, todėl Jūrkalnės valsčiuje atsirado vienas didžiausių pabėgėlių koncentracijos taškų. Be Latvijos centrinės tarybos organizuotų laivų, per jūrą buvo perplaukta ir kitų laivų. Manoma, kad jūrą pavyko perplaukti apie 5000 žmonių. Žuvusiųjų skaičius nežinomas, nes nebuvo registruojami pabėgėliai, paliekantys Kuržemės pakrantę.

Kelionės buvo pavojingos, nes pabėgėliams grėsė vokiečių patruliai pakrantėje ir jūroje, jūrų minos, sovietų lėktuvai ir karo laivai, taip pat audros, nes kirtimai dažnai vykdavo netinkamais ir perkrautais kateriais bei valtimis, neturint pakankamai kuro ir maisto atsargų, jūros žemėlapių ir navigacijos prietaisų. Išvykimai iš Latvijos buvo vykdomi slapta. Laivų tikslas buvo Gotlando sala, o kelionės dažniausiai prasidėdavo Kuršo vakarinėje pakrantėje (nuo Jūrkalnės iki Gotlando yra 90 jūrmylių arba apie 170 kilometrų tiesia linija).

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

https://replay.lsm.lv/lv/yareksts/ltv/136422/atslegas-kurzemes-kara-begli-un-laivu-viri-glabeju-varonstasts

https://play.tv3.lv/series/_,serial-2703568/_,episode-2703576

Judėjai. Ēriks Tomsons, Pēteris Jansons, Laimonis Pētersons / Sudarė M. Zirnīte. Ryga: Mansardas, 2021 m.

Susijusi istorija

Pirmasis pabėgėlių laivas „Centība“ iš Bambalio

1944 m. spalio 31 d. laivas "Centība" išplaukė iš Kuržemės kranto. Šio laivo išplaukimą pagal kelių bendrakeleivių prisiminimus rekonstravo Latvijos centrinės tarybos sušaukėja Valentīne Lasmane.

Paskutinė Kārlio Skalbės gimtadienio šventė Kuržemės pajūryje

1944 m. lapkričio 7 d. šviesią nuotaiką į Latvijos pabėgėlių gyvenvietę Kuržemės pajūryje atnešė poeto Kārlio Skalbės 65-ojo gimtadienio minėjimai Jūrkalnės „Laukgaliuose“. Vos po keturių dienų Kārlis Skalbe valtimi išplaukė į Švediją kaip pabėgėlis. Tai buvo diena, kai Kārlis Skalbė paskutinį kartą šventė savo gimtadienį.

Pabėgėlių laivelių perkėlimo punktas iš Kuržemės pakrantės į Švediją prie „Pāžu“ namų

Viena iš svarbių persikėlimo vietų buvo prie „Puslapių“ namų, kur dabar stovi paminklas – „Vilties burė“. „Laivai atplaukdavo reguliariai ir daugiausia žmonių išplaukdavo iš „Pažo“, – pasakoja I. Freibergo prisiminimai.

Slapta ir pavojinga Valdemaro Ģinterso veikla

Valdemaro Ģinterio vardas daugeliui latvių pabėgėlių buvo paskutinė viltis pabėgti į Švediją. Per didelis pabėgėlių dėmesys buvo pavojingas, todėl Ginteris tai laikė paslaptyje.

Paskutinė Kārlio Skalbės gimtadienio šventė Kuržemės pajūryje

1944 m. lapkričio 7 d. šviesią nuotaiką į Latvijos pabėgėlių gyvenvietę Kuržemės pajūryje atnešė poeto Kārlio Skalbės 65-ojo gimtadienio minėjimai Jūrkalnės „Laukgaliuose“. Vos po keturių dienų Kārlis Skalbe valtimi išplaukė į Švediją kaip pabėgėlis. Tai buvo diena, kai Kārlis Skalbė paskutinį kartą šventė savo gimtadienį.