Memorial sign for refugees "Sail of Hope" in Jūrkalne
Memorialinis vieta

8-Cerību-bura-1.jpg
Piemiņas zīme “Cerību bura” latviešu laivu bēgļiem un to pārcēlājiem uz Zviedriju. 2023. gads. Foto: U. Neiburgs.
8-Cerību-bura-2.jpg
8-latviešu-bēgļu-pārcēlāji.jpg
Ceribu_bura_rajons.jpg
HGr_Kurland_Apsardzes_vienibas_1945_05_06.jpg
IMGP4957.jpg
IMGP5002.jpg
Įkeliama...
 Ošvalki, Jūrkalnes pagasts, Latvija
 +371 63622263, +371 29232226
 Ventspils TIC
205

The "Sail of Hope" commemorative sign for the World War II refugees who crossed the Baltic Sea by boat to the island of Gotland in Sweden in 1944 and 1945. The memorial is located in Osvalki on the dunes between the sea and Ventspils-Liepaja highway, near the public transport stop "Kaijas". It was created by sculptor Ģirts Burvis, who realised it as a sail of hope symbolising the memory of Latvian refugees.

Between autumn 1944 and spring 1945, fearing the renewed Soviet occupation but unwilling to evacuate to a devastated and threatened Germany, some Latvian citizens tried to reach the nearest neutral country, Sweden, by sea. Some of the boats were organised by the Latvian Central Council with the help of the Western Allied countries, which resulted in one of the largest refugee concentration points in Jūrkalnes parish. Besides the boats organised by the Latvian Central Council, other boats were also taken across the sea. It is estimated that about 5000 persons managed to cross the sea. The number of deaths is unknown, as no records were kept of refugees leaving the Kurzeme coast. 

The voyages were dangerous because the refugees were threatened by German patrols on the coast and at sea, sea mines, Soviet aircraft and warships, as well as storms, as the crossings often took place in unsuitable and overloaded cutters and boats without sufficient fuel and food supplies, sea charts and navigational instruments. Departures from Latvia were carried out in secret. The destination of the boats was the island of Gotland, and the journeys most often started on the west coast of Courland (from Jūrkalne to Gotland is 90 nautical miles or about 170 kilometres as the crow flies).

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

https://www.visitventspils.com/lv/ko-darit-ventspili/674/?category=25

 

Susijusi istorija

Pirmasis pabėgėlių laivas „Centība“ iš Bambalio

1944 m. spalio 31 d. laivas "Centība" išplaukė iš Kuržemės kranto. Šio laivo išplaukimą pagal kelių bendrakeleivių prisiminimus rekonstravo Latvijos centrinės tarybos sušaukėja Valentīne Lasmane.

Paskutinė Kārlio Skalbės gimtadienio šventė Kuržemės pajūryje

1944 m. lapkričio 7 d. šviesią nuotaiką į Latvijos pabėgėlių gyvenvietę Kuržemės pajūryje atnešė poeto Kārlio Skalbės 65-ojo gimtadienio minėjimai Jūrkalnės „Laukgaliuose“. Vos po keturių dienų Kārlis Skalbe valtimi išplaukė į Švediją kaip pabėgėlis. Tai buvo diena, kai Kārlis Skalbė paskutinį kartą šventė savo gimtadienį.

Pabėgėlių laivelių perkėlimo punktas iš Kuržemės pakrantės į Švediją prie „Pāžu“ namų

Viena iš svarbių persikėlimo vietų buvo prie „Puslapių“ namų, kur dabar stovi paminklas – „Vilties burė“. „Laivai atplaukdavo reguliariai ir daugiausia žmonių išplaukdavo iš „Pažo“, – pasakoja I. Freibergo prisiminimai.

Slapta ir pavojinga Valdemaro Ģinterso veikla

Valdemaro Ģinterio vardas daugeliui latvių pabėgėlių buvo paskutinė viltis pabėgti į Švediją. Per didelis pabėgėlių dėmesys buvo pavojingas, todėl Ginteris tai laikė paslaptyje.

Paskutinė Kārlio Skalbės gimtadienio šventė Kuržemės pajūryje

1944 m. lapkričio 7 d. šviesią nuotaiką į Latvijos pabėgėlių gyvenvietę Kuržemės pajūryje atnešė poeto Kārlio Skalbės 65-ojo gimtadienio minėjimai Jūrkalnės „Laukgaliuose“. Vos po keturių dienų Kārlis Skalbe valtimi išplaukė į Švediją kaip pabėgėlis. Tai buvo diena, kai Kārlis Skalbė paskutinį kartą šventė savo gimtadienį.