Latvijos valstybės deklaracija
I Nepriklausomybės karai

2011-11-17_dsc_0002.jpg
Neatkarīgas Latvijas valsts proklamēšana. 1918. gada 18. novembris. Autors: Vilis Rīdzenieks.

Pirmajam pasauliniam karui pasibaigus 1918 m. lapkričio 11 d., ant žlugusių Vokietijos, Rusijos ir Austrijos-Vengrijos imperijų griuvėsių atsirado naujos tautinės valstybės. Viena iš jų buvo Latvijos Respublika. 1918 m. lapkričio 18 d. popietę šiuolaikiniame Latvijos nacionaliniame teatre buvo paskelbta nepriklausomos Latvijos valstybės įkūrimas.

Latvijos nepriklausomybės idėja plačiau išpopuliarėjo 1917 m. antroje pusėje, kai Rusijoje vyraujantis politinis ir ekonominis chaosas paskatino didžiąją Latvijos politinio spektro dalį pasilenkti nepriklausomybės reikalavimo naudai. Nepaisant įvairių Vokietijos ir bolševikų valdžios apribojimų ir represijų, dvi didžiausios Latvijos politinės organizacijos – Demokratinis blokas (DB) ir Latvijos laikinoji nacionalinė taryba (LPNP) 1918 metais toliau populiarino Latvijos nepriklausomybės idėją.

Karo pabaiga suteikė galimybę praktiškai įgyvendinti nepriklausomybės idėją. Tačiau Latvijos Respublikos paskelbimo procesas nebuvo lengvas. Sunkumai sujungiant DB ir LPNP visai savaitei atitolino Latvijos nepriklausomybės paskelbimą. Tam trukdė ir abipusės intrigos, ir asmeninės ambicijos, ir skirtingos abiejų organizacijų užsienio politikos orientacijos (DB buvo labiau orientuota į Vokietiją, o LPNP – į sąjungininkų ar Antantės šalis). Kuriant valstybę reikėjo suvienyti visas politines jėgas, ir tai buvo pasiekta lapkričio 17 d., kai partijos susitarė įkurti Latvijos liaudies tarybą (LPT). Vadinasi, DB ir LPNP veiklą nutraukė, šių organizacijų nariai toliau dirbo LTP ir Latvijos laikinojoje vyriausybėje. Latvijos liaudies tarybos pirmininku tapo LPNP narys Jānis Čakste, o laikinosios vyriausybės vadovu – aktyvus DB atstovas Kārlis Ulmanis. Lapkričio 17 dieną LTP taip pat susitarė dėl vieningos politinės platformos, kurioje išdėstyti principai, kuriais remiantis bus kuriama nauja valstybė.

Iškilmingą Latvijos Respublikos paskelbimo aktą nuspręsta surengti kitą dieną šiuolaikiniame Latvijos nacionaliniame teatre, į renginį pakviečiant 1200 svečių. Teatras buvo sausakimšas gerokai prieš didįjį renginį. Oficialus LTP posėdis prasidėjo 16.30 val. Skelbti Latvijos Respubliką į sceną lipo 38 LTP nariai. Iškilmingą sesiją pradėjo velionis Latvijos prezidentas Gustavsas Zemgalsas. Buvo perskaityta jungtinė Latvijos liaudies tarybos politinė platforma, pasisakė keli LTP nariai ir Laikinosios vyriausybės pirmininkas K. Ulmanis. Seka ilgi plojimai ir tris kartus giedamas himnas „Dieve, palaimink Latviją“. Latvijos valstybės paskelbimo sesija baigėsi 17.45 val.

Valstybės paskelbimo aktas plačiai nušviečiamas Latvijos spaudoje. Latvijos gyventojai apie valstybės įkūrimą informuojami specialiai paruoštu spausdintu šūkiu „Latvijos piliečiams“. Daug kur Rygoje ir Latvijoje vyksta iškilmės šiam įvykiui paminėti.

Daugiau informacijos šaltinių

1. 100 įvykių Latvijos istorijoje. Žmonės ir procesai 1918-2018 m. UAB „Latvijas Mediji“, 2018 m.

2. Šiliņš, J. lsm.lv serija #LV99plus arba Gyvosios istorijos leidinys „Ką ir kodėl turėtume žinoti apie Latvijos valstybės paskelbimą 1918 m. lapkričio 18 d.?“, 2020 m. -18-novembri.a300058/ [žiūrėta: 2021-03-30.]

Susijusi istorija

1917 m. kovas – svarbus mėnuo Valmieros ir Latvijos istorijoje

1917 metų kovą, likus daugiau nei metams iki Latvijos valstybės paskelbimo, Valmieroje buvo įkurta Vidžemės laikinoji žemės taryba, kuri priėmė nutarimą dėl Latvijos autonomijos ir apsisprendimo teisių. Tarybos įkūrimo dieną posėdžio vietoje pirmą kartą buvo iškelta raudona, balta ir raudona vėliava.