Skulptorius Kārlis Zemdega (1894-1963)
II Antrasis pasaulinis karas, IV Sovietų okupacija

Skulptoriaus Kārlio Zemdegso sukurtas paminklas skirtas Raunos parapijos narių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare ir Nepriklausomybės kovose, atminimui.
Kaip vienas iš neįgyvendintų Rygos Laisvės paminklo projekto variantų, jis buvo atidengtas 1933 m. rugpjūčio 20 d. Atidarymo renginyje dalyvavo trečiasis Latvijos Respublikos prezidentas Albertas Kviesis.

Originalus paminklo pavadinimas buvo „ES DŪR“ – šūkis – ietis virsta kokle, o žmones išgelbėja dainos dvasia. Paminklo pagrindą puošia Baumanių Kārlio sukurtos giesmės „Dieve, laimink Latviją“ žodžiai.

Prieš paminklo atidengimą 1933 m., Raunės gyventojai, tvarkydami paminklą, pasodino ąžuolų alėją ir po kiekvienu ąžuolu pastatė kapsulę su žuvusio kario vardu. Vėliau, 1937 m., kovotojų vardai buvo išgraviruoti ant baltos marmurinės plokštės, kuri yra bažnyčioje.

Komunistinės okupacijos metu užrašas „Dieve, laimink Latviją“ buvo nuimtas nuo postamento. Jis buvo atstatytas 1989 m. birželį, prasidėjus Atgimimui.

Įsikūręs Rūjienos centro aikštėje.

Trijų metrų aukščio senovės Latvijos gvardijos kareivio atvaizdas, išdrožtas iš pilko suomiško granito, vadinamas „Tālavo trimitininku“, pastatytas ant trijų metrų aukščio granito pjedestalo, tačiau bendras paminklo aukštis siekia 7,5 metro. Pradiniuose eskizuose ir modeliuose K. Zemdega į kario rankas įdėjo kardą, kuris vėliau buvo pakeistas trimitu. Paminklas buvo atidengtas 1937 m. rugpjūčio 15 d.

Šis paminklas atspindi sunkią mūsų valstybės ir kariuomenės kūrimosi situaciją, taip pat šių įvykių vertinimą. Iškart po Latvijos valstybės paskelbimo prasidėjo Raudonosios armijos puolimas, o laikinoji Karlo Ulmanio vyriausybė rado prieglobstį Liepojoje. 1919 m. vasarį, padedant Estijos armijai, prasidėjo Latvijos išlaisvinimas iš šiaurės, o Rūjienos apylinkėse įvyko pirmosios Tērbate besiformuojančių Latvijos kariuomenės mobilizacijos, kurios, vadovaujamos pulkininko Jorgio Zemitano, tapo Šiaurės Latvijos brigada. Šiaurės Latvijos brigada kovojo ne tik su bolševikais, bet ir su landesveru bei Geležine divizija Cėsių mūšiuose. Rūjienos apylinkėse mobilizuoti Šiaurės Latvijos kariai kovojo ir vėlesniuose Nepriklausomybės karo mūšiuose. Po karo pagrindiniai pergalės laurai atiteko generolui Jāniui Balodžiui ir jo vadovaujamai Pietų Latvijos brigadai, tačiau Šiaurės Latvijos brigada dažnai buvo pamirštama. Rūjienoje planuojamas Šiaurės Latvijos brigados paminklas taip pat užtruko ilgai, o 1937 m. atidengtas paminklas oficialiai buvo reklamuojamas kaip Rūjienos krašto išlaisvinimo ir žuvusių karių atminimo paminklas, nepaminint, kad visi Šiaurės Latvijos brigados pulkai savo ištakas turėjo Rūjienoje.

Paminklas yra ne tik populiari turistų lankoma vieta Latvijos ir Estijos turistams, tam tikru mastu tapusi atspirties tašku norint aplankyti keletą kitų Nepriklausomybės karo memorialinių vietų Rūjienoje, bet „Tālavas tauretājs“ yra ir sustojimo vieta įvairaus lygio Estijos ir Latvijos valstybės bei vietos valdžios pareigūnams.

Rūjienos išlaisvinimo ir žuvusių karių paminklas, geriau žinomas kaip „Tolamas tauretājs“ (Tolimas ragas), 1998 m. spalio 29 d. buvo įtrauktas į valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą kaip nacionalinės svarbos meno paminklas (paminklo apsaugos registracijos numeris 4522).

Paminklas „Koklētājs“ Talsuose, Ķēniņkalnyje, skirtas Laisvės kovotojų atminimui (autoriai K. Zemdega, skulptorius V. Titans). Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Talsų miesto taryba pavedė skulptoriui K. Zemdegai (1894–1963) sukurti paminklą. 1938 m. skulptorius pagamino gipsinį skulptūros modelį, o kapsulė su žinute ateities kartoms apie paminklo sukūrimo istoriją buvo palaidota Leči kalne. Antrasis pasaulinis karas šią idėją sustabdė, tačiau atlieja buvo paslėpta ir išsaugota. Atkūrus nepriklausomybę, paminklo užbaigimo idėja atgijo. V. Titans pradeda drožti „Koklētājs“ akmenyje Žemės ūkio technikos muziejuje „Kalėjai“. Paminklas buvo atidengtas 1996 m. lapkričio 16 d., ceremonijoje dalyvavo ir tuometinis Latvijos prezidentas G. Ulmanis.

Įsikūręs Tukume, Saulės kalno papėdėje.

Karlo Zemdegos suprojektuotas paminklas „Šaulys“ yra vienas iš paskutiniųjų paminklų, atidengtų 1940 m., prieš Latvijai prarandant nepriklausomybę. Jame pavaizduotas jaunas kareivis, klūpantis ir prisiekiantis ištikimybę Tėvynei. Paminklo papėdėje yra Brolių kapinės, kuriose palaidota daugiau nei 40 žmonių.

Pirmojo pasaulinio karo metu, kai Kuržemė buvo okupuota vokiečių, Pavārkalno šlaite buvo įkurtos kapinės. Jose buvo laidojami žmonės, kuriuos vokiečių karo teismas sušaudė ir nuteisė mirties bausme. Iš pradžių kapai buvo numeruojami ir tik 1925 m. pavyko nustatyti visų nuteistųjų tapatybes. Tai daugiausia buvo sugauti latvių šauliai. Tarp jų buvo ir civilių. Vėliau šių žmonių palaikai buvo perlaidoti kartu su žuvusiais Latvijos armijos kariais toje vietoje, kur K. Zemdegos paminklo papėdėje buvo sukurti Brolių kapai.

Šiandien galite aplankyti memorialinę vietą. K. Zemdega sukūrė keletą puikių paminklų, įskaitant ir Tukume esantį.

Paminklas Dzūkų ir Slampės parapijų sūnums, žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare ir Latvijos išsivadavimo kovose, buvo atidengtas 1935 m. lapkričio 17 d. Autorius yra vienas geriausių Latvijos skulptorių – Karlas Zemdega.

Įsikūręs kairėje Viliakos–Vientulio kelio atkarpos (P35) pusėje, šalia Jaškovos kapinių koplyčios.

Paminklas Latvijos ir Estijos kariams, žuvusiems Nepriklausomybės kare.

Skulptoriaus Kārlio Zemdegos sukurtas paminklas 1920 m. Jaškove žuvusiems Išvadavimo kare kariams atminti pirmą kartą buvo atidengtas 1935 m. rugsėjo 22 d. Viliakos brolių kapinėse, įkurtose 1929 m.
Laisvės kova prieš Raudonąją armiją Viliakos krašte prasidėjo 1920 m. sausio 9 d., kai Latvijos armija ir Latgalos partizanų pulkas užpuolė miestą. Jose dalyvavo ir Estijos kareiviai. Viliaka buvo išlaisvinta sausio 9 d., tačiau kovos į rytus nuo jos tęsėsi dar kelias dienas. Tiek prieš, tiek po Viliakos išlaisvinimo žuvę kareiviai buvo laidojami įvairiose vietos gyventojams žinomose vietose. Latvijos valstybei stabilizuojantis, pradėta galvoti apie bendrų brolių kapinių įrengimą Viliakoje. Jau 1923 m. lapkričio 18 d., po iškilmingų pamaldų katalikų bažnyčioje, kurias vedė dekanas P. Apšinīkas, didelė procesija patraukė į naujai įkurtas brolių kapines ant kalvos, vadinamuosiuose Jaškovuose – visai netoli Viliakos. Netrukus buvo padėti paminklo pamatai ir pradėtos rinkti aukos paminklui. Žuvusių kareivių kapų identifikavimas užtruko, ir tik 1929 m. lapkričio 3 d. įvyko perlaidojimas būsimose brolijos kapinėse. Jose buvo palaidoti 31 Latvijos ir 14 Estijos kareivių, žuvusių Viliakos apylinkėse. 1935 m. paminklas buvo paruoštas ir iškilmingai pašventintas rugsėjo 22 d.
Iki karo Latvijos nepriklausomybės metais visi svarbūs nacionaliniai įvykiai Viljakos parapijoje buvo susiję su brolių kapais ir šiuo paminklu.
Paminklas buvo sunaikintas pokario sovietmečio metais, tačiau jo granito dalys, nors ir pažeistos, buvo išsaugotos. Paminklas buvo restauruotas 1990 m. lapkričio 11 d. – Lačplėsio dieną.