Paminklas Jaškove Latvijos išsivadavimo kovoje žuvusiems kariams
Memorialinė vieta
Įsikūręs kairėje Viliakos–Vientulio kelio atkarpos (P35) pusėje, šalia Jaškovos kapinių koplyčios.
Paminklas Latvijos ir Estijos kariams, žuvusiems Nepriklausomybės kare.
Skulptoriaus Kārlio Zemdegos sukurtas paminklas 1920 m. Jaškove žuvusiems Išvadavimo kare kariams atminti pirmą kartą buvo atidengtas 1935 m. rugsėjo 22 d. Viliakos brolių kapinėse, įkurtose 1929 m.
Laisvės kova prieš Raudonąją armiją Viliakos krašte prasidėjo 1920 m. sausio 9 d., kai Latvijos armija ir Latgalos partizanų pulkas užpuolė miestą. Jose dalyvavo ir Estijos kareiviai. Viliaka buvo išlaisvinta sausio 9 d., tačiau kovos į rytus nuo jos tęsėsi dar kelias dienas. Tiek prieš, tiek po Viliakos išlaisvinimo žuvę kareiviai buvo laidojami įvairiose vietos gyventojams žinomose vietose. Latvijos valstybei stabilizuojantis, pradėta galvoti apie bendrų brolių kapinių įrengimą Viliakoje. Jau 1923 m. lapkričio 18 d., po iškilmingų pamaldų katalikų bažnyčioje, kurias vedė dekanas P. Apšinīkas, didelė procesija patraukė į naujai įkurtas brolių kapines ant kalvos, vadinamuosiuose Jaškove – visai netoli Viliakos. Netrukus buvo padėti paminklo pamatai ir pradėtos rinkti aukos paminklui. Žuvusių kareivių kapų identifikavimas užtruko, ir tik 1929 m. lapkričio 3 d. įvyko perlaidojimas būsimose brolijos kapinėse. Jose buvo palaidoti 31 Latvijos ir 14 Estijos kareivių, žuvusių Viliakos apylinkėse. 1935 m. paminklas buvo paruoštas ir iškilmingai pašventintas rugsėjo 22 d.
Iki karo Latvijos nepriklausomybės metais visi svarbūs nacionaliniai įvykiai Viljakos parapijoje buvo susiję su brolių kapais ir šiuo paminklu.
Paminklas buvo sunaikintas pokario sovietmečio metais, tačiau jo granito dalys, nors ir pažeistos, buvo išsaugotos. Paminklas buvo restauruotas 1990 m. lapkričio 11 d. – Lačplėsio dieną.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Pagal L. Maksimovos medžiagą
http://balvurcb.lv/kb/index.php?View=entry&EntryID=382
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Šiaurės Latgalos išlaisvinimas nuo bolševikų
1918 m. gruodžio 1 d. Raudonosios armijos daliniai, sudaryti iš raudonųjų šaulių dalinių, įsiveržė į Latvijos teritoriją. Siekdami apsaugoti savo namus, šeimas, gimtąjį kraštą ir išvengti teroro, Balvių apylinkių vyrai griebėsi ginklų ir patraukė į miškus, prasidėjo pirmųjų „žaliųjų“ grupių formavimasis. 1919 m. pavasarį, paskelbus mobilizaciją, daugelis Balvių apylinkių vyrų laikė nepriimtiną kovą sovietinėje Latvijos armijoje ir prisijungė prie „žaliųjų“ grupių. Buvo suformuotos Balvių, Silakrogo, Rugėjų, Teteru-Dūrupės ir Liepnos grupės. „Žaliųjų“ grupių veikla Balvių apylinkėse suaktyvėjo 1919 m. kovo mėn.











