Paminklas Jaškove Latvijos išsivadavimo kovoje žuvusiems kariams
Memorialinė vieta
Įsikūręs kairėje Viliakos–Vientulio kelio atkarpos (P35) pusėje, šalia Jaškovos kapinių koplyčios.
Paminklas Latvijos ir Estijos kariams, žuvusiems Nepriklausomybės kare.
Skulptoriaus Kārlio Zemdegos sukurtas paminklas 1920 m. Jaškove žuvusiems Išvadavimo kare kariams atminti pirmą kartą buvo atidengtas 1935 m. rugsėjo 22 d. Viliakos brolių kapinėse, įkurtose 1929 m.
Laisvės kova prieš Raudonąją armiją Viliakos krašte prasidėjo 1920 m. sausio 9 d., kai Latvijos armija ir Latgalos partizanų pulkas užpuolė miestą. Jose dalyvavo ir Estijos kareiviai. Viliaka buvo išlaisvinta sausio 9 d., tačiau kovos į rytus nuo jos tęsėsi dar kelias dienas. Tiek prieš, tiek po Viliakos išlaisvinimo žuvę kareiviai buvo laidojami įvairiose vietos gyventojams žinomose vietose. Latvijos valstybei stabilizuojantis, pradėta galvoti apie bendrų brolių kapinių įrengimą Viliakoje. Jau 1923 m. lapkričio 18 d., po iškilmingų pamaldų katalikų bažnyčioje, kurias vedė dekanas P. Apšinīkas, didelė procesija patraukė į naujai įkurtas brolių kapines ant kalvos, vadinamuosiuose Jaškove – visai netoli Viliakos. Netrukus buvo padėti paminklo pamatai ir pradėtos rinkti aukos paminklui. Žuvusių kareivių kapų identifikavimas užtruko, ir tik 1929 m. lapkričio 3 d. įvyko perlaidojimas būsimose brolijos kapinėse. Jose buvo palaidoti 31 Latvijos ir 14 Estijos kareivių, žuvusių Viliakos apylinkėse. 1935 m. paminklas buvo paruoštas ir iškilmingai pašventintas rugsėjo 22 d.
Iki karo Latvijos nepriklausomybės metais visi svarbūs nacionaliniai įvykiai Viljakos parapijoje buvo susiję su brolių kapais ir šiuo paminklu.
Paminklas buvo sunaikintas pokario sovietmečio metais, tačiau jo granito dalys, nors ir pažeistos, buvo išsaugotos. Paminklas buvo restauruotas 1990 m. lapkričio 11 d. – Lačplėsio dieną.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Pagal L. Maksimovos medžiagą
http://balvurcb.lv/kb/index.php?View=entry&EntryID=382
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Šiaurės Latgalos išvadavimas iš bolševikų
1918 m. gruodžio 1 d. Raudonosios armijos daliniai, paremti Raudonųjų šaulių daliniais, įsiveržė į Latvijos teritoriją. Siekdami apsaugoti savo namus, šeimas, gimtuosius rajonus, pabėgti nuo siaubo, Balvi apylinkių vyrai griebėsi ginklo ir ėjo į miškus, pradėjo kurtis pirmosios „žaliosios“ grupės. 1919 m. pavasarį, kai buvo paskelbta mobilizacija, daugybei Balvų apylinkių vyrų kovoti sovietinėje Latvijos armijoje atrodė nepriimtini ir jie prisijungė prie „žaliųjų“ grupuočių. Susikūrė Balvų, Silakrogo, Rugėjų, Teterių-Dūrupės ir Liepnos grupės. „Žaliųjų“ grupių veikla Balvių apylinkėse suaktyvėjo 1919 metų kovo mėnesį.