Partizanų veikla Šiaurės Latgaloje
I Nepriklausomybės karai

A monument dedicated to the Latgale partisan regiment.

In the history of the War of Independence of Latvia (1919-1920), the Latgale partisan regiment, whose cradle was once in the territory of the former Balvi district, was formed from the "green" regiments already at the end of 1918.
The monument was opened for the first time on August 14, 1938, with the participation of General Jānis Balodis. The author of the monument is the artist Kārlis Jansons.
In 1940, the communists destroyed the monument, after the establishment of Soviet power, the executive committee of Abrene district decided to demolish the monument in the spring of 1941, but the image of the partisan was buried in the courtyard of the Balva militia. During the German era, the monument was restored, but when the Red Army returned, the monument was torn down a second time, taken away and destroyed. When Latvia regained its national independence, the people of Balveni collected donations for the restoration of the Latgale partisan monument. On November 11, 1993, the restored monument of Andrej Jansons, the son of the artist Kārļis Jansons, was unveiled at Balvos.

Muziejus įsikūręs Balvų dvaro komplekse, buvusiame dva ro klėties pastate. Ekspozicija supažindina su Latvijos Nepriklausomybės kovų istorija iš Šiaurės Latgalos perspektyvos, pasakoja Latgalos partizanų pulko kūrimosi ir veiklos istoriją. Čia eks ponuojamos anksčiau niekur nepublikuotos nuotraukos ir dokumentų kopijos, įskaitant 1919 m. liepos 5 d. įsakymą dėl pulko suformavimo. Ypatingą ekspozicijos dalį sudaro 1919 m. liepos–spalio mėn. rusų kalba rašyti vidiniai pulko įsakymai. Jie atskleidžia šio vietinio karinio dalinio forma vimosi ypatumus – jame kartu kovojo latviai, latgaliai, ru sai ir žydai. Tik pulkui tapus visaverte Latvijos kariuomenės dalimi ir jį papildžius mobilizuotiems kariams iš kitų Latvijos regionų, vidiniai dokumentai pradėti rengti latvių kalba. Ekspozicijoje pasakojama apie Šiaurės Latgalos išvadavi mo operaciją. 1920 m. sausio 9–15 d. Latvijos kariuome nės Latgalos divizijos vykdytų mūšių metu buvo išlaisvintos Viliakos, Jaunlatgalės ir Karsavos apylinkės. Galima apžiū rėti su šia operacija susijusius eksponatus, įskaitant ir Lat galos partizanų pulko veiklą Karsavos išvadavimo metu.

The road section Viļaka – Vientuļi (P35) is on the left side of the road, near the chapel of the Jaškova grave.

Monument to Latvian and Estonian soldiers who died in the War of Independence.

The monument created by the sculptor Kārlis Zemdega in 1920 in memory of the soldiers who fell in the Freedom Struggle in Jaškov was first unveiled on September 22, 1935 at the graves of the Viļaka brothers established in 1929.
The struggle for freedom against the Red Army in Viļakas district began with the attack of the Latvian army and the Latgale partisan regiment on January 9, 1920. Estonian soldiers also participated in it. Viļak was liberated already on January 9, but the fighting to the east of it continued for several more days. Both before and after the liberation of Vilakas, the fallen soldiers were buried in different places known to local residents. As the state of Latvia stabilized, Viļakas began to think about setting up joint graves of brothers. Already from November 18, 1923, after a solemn service in the Catholic church, held by dean P.Apšinīks, a large procession went to the newly formed burial place of the brothers on the hill, in the so-called Jaškov - in the immediate vicinity of Viļaka. Soon, the foundation of the monument was built, the collection of donations for the monument began. Identifying the graves of the fallen soldiers took time, only on November 3, 1929, the reburial took place in the future graves of the brothers. The 31 Latvian and 14 Estonian soldiers who fell in the vicinity of Viļakas were buried in them. In 1935, the monument was ready and on September 22, it was solemnly consecrated.
In the pre-war years of Latvia's independence, all important national events in Viļaka parish were connected with the brothers' graves and this monument.
The monument was destroyed during the post-war years of Soviet rule, but its granite parts, although damaged, were preserved. The monument was restored on November 11, 1990 - Lāčpleš Day.

Rėzeknėje stovi paminklas „Vieningi dėl Latvijos“, žmonių vadinamas „Latgalos Mara“. Pagrindinė figūra – moteris su kryžiumi rankoje – simbolizuoja 1920 m. iš bolševikų valdžios išvaduotą Latgalą ir jos krikščionišką dvasią. Paminklo idėja gimė XX a. 3 deš. pabaigoje, ją inicijavo Lat galos visuomenės veikėjai. 1930 m. birželio 8 d. buvo pašven tintas pirmasis paminklo pamatų akmuo. 1934 m. birželį buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo Karlio Jansono projektas. 1939 m. rugsėjo 8 d. paminklas iškilmingai atidengtas. Pašven tinimo apeigoms vadovavo vyskupas Jazepas Rancanas. Sovietų okupacijos laikotarpiu, 1940 m. lapkritį paminklas buvo nugriautas. Bronzinės skulptūros sunaikinti nespėjo, todėl vokiečių okupacijos metais, 1943 m. rugpjūčio 22 d. paminklas buvo atstatytas. Grįžus sovietų okupacijai, iš pradžių buvo nupjautas kryžius, o 1950 m. paminklas visiškai sunaikintas. Jo vietoje buvo pastatytas Lenino paminklas, kuris buvo nu griautas iškart po Latvijos nepriklausomybės atgavimo 1991 m. Atgimimo laikotarpiu, 1989 metais, kilo idėja atkurti istorinį paminklą „Vieningi dėl Latvijos“. Paminklą, remdamasis savo tėvo medžiaga ir nuotraukomis, atkūrė Karlio Jansono sūnus skulptorius Andrejus Jansonas kartu su Inta Folkmane. Atnau jintas paminklas buvo atidengtas 1992 m. rugpjūčio 13 d. per Pirmąjį pasaulinį latgalių susitikimą.

It is located at the corner of Parka and Saules streets in Ergļi, near the railway viaduct.

On May 23, 1919, the green partisans attacked a column of Vezumniki of the greats in the center of Ergli. The battle lasted two hours, and the partisans got 78 horses and many carts with rifles and other goods. Four partisans died in the battle, and one was injured. In total, 61 men fought in the ranks of the partisans in the county, six of whom died.

On May 21, 1939, a memorial stone of the 121st Eagle Regiment was opened in the village of Eagles at the place where the green partisans Jānis Andriksons, Andrejs Bumbers, Kārlis Baņgieris and Jānis Gūts fell on May 23, 1919.

During the Soviet occupation, the memorial sign at the intersection of Parka and Saules streets was demolished. It was restored and re-installed on April 22, 1989.

Viliakos muziejus įsikūręs dviejuose pastatuose – 1913 m. statytuose miestelio kultūros istorijai svarbiuose katalikų parapijos namuose ir buvusiame kapucinų vienuolyne, kurio rūsiai glaudžiai susiję su nacionalinių partizanų judėji mu Stompakuose ir sovietų čekistų veikla. Žmonės prisime na, kad šiuose rūsiuose buvo laikomi ir kankinami žmonės. Senajame muziejaus pastate įrengtos kelios ekspozicijos. Viena jų pristato 1920 m. laisvės kovas Šiaurės Latgaloje, Antrojo pasaulinio karo įvykius – žydų holokaustą Viliakoje ir informaciją apie sušaudytas šeimas. Daugiau apie kie kvieną šeimą galima sužinoti pagal gyvenamosios vietos adresą.

Ekspoziciją papildo informacija apie nacionali nių partizanų judėjimą Stompakuose – įvairūs eksponatai: nuotraukos, daiktai. Muziejaus lankytojai gali susipažinti su karinio paveldo vietomis Viliakoje ir jos aplinkinėse vie tovėse, pavyzdžiui, kovotojų už Laisvę paminklu Jaškove, kuris sovietmečiu buvo nugriautas ir atstatytas 1990 m., stela, skirta Lačplėsio karo ordinu apdovanotiesiems. Mu ziejaus ekspozicijoje girdisi Antrojo pasaulinio karo lėktuvo garsas, kaip priminimas apie netoli Viliakos buvo vokiečių aerodromas „Luftwaffe“. Muziejuje galima susipažinti su prisiminimais apie Antrojo pasaulinio karo įvykius Viliakoje ir gauti informacijos apie vokiečių karo belaisvių stovyklą Račuose.