Karibų arba Kubos raketų krizė IV Sovietų okupacija
Kubos raketų krizė buvo 13 dienų trukusi SSRS ir Kubos bei Jungtinių Valstijų konfrontacija 1962 m. spalį.
Tai buvo vienas iš pagrindinių Šaltojo karo konfrontacijų ir paprastai laikomas artimiausiu branduoliniam konfliktui, kai karas buvo priartėjęs prie karo. Jis prasidėjo 1962 m. spalio 14 d., Kuboje atradus sovietines branduolines raketas, kurios galėjo pasiekti Jungtines Valstijas. Spalio 14 d. buvo pristatytos paskutinės raketos, todėl bendras branduolinių galvučių skaičius pasiekė 42. Kartu su bombonešių ir povandeninių laivų ginkluote bendras branduolinių galvučių skaičius siekė 160. Krizė baigėsi spalio 28 d., kai Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas įsakė išvesti visas sovietines branduolines raketas mainais į JAV prezidento Johno F. Kennedy, generalinio prokuroro Roberto Kennedy ir karo sekretoriaus Roberto McNamaros pažadus nepulti Kubos. Jungtinės Valstijos taip pat buvo priverstos išvesti savo raketas iš Turkijos. Siekiant išvengti panašių krizių ateityje, buvo įrengta tiesioginė Maskvos ir Vašingtono telefono linija (vadinamasis „raudonasis telefonas“). Dėl krizės Vakarų šalyse pradėjo kurtis antikarinis judėjimas, į kurį panašias nuomones išreiškė ir kai kurie sovietų disidentai.
Iš Latvijos valstybės archyve saugomų dokumentų galima daryti išvadą, kad 1962 m. Latvijos komunistų partijos Centro komitetas (KK) ir Latvijos SSR Ministrų Taryba (MT) gavo daugybę SSRS Komunistų partijos KK ir SSRS MT sprendimų dėl nuolatinio karinės įrangos gamybos planų įgyvendinimo, mobilizacijos rezervų kaupimo, apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų priemonių rengimo, taip pat dėl Vidaus reikalų ministerijos formacijų, kurios bus dislokuojamos karo metu. Tačiau atrodo, kad jie labiau susiję su bendru SSRS pasirengimu vadinamajam ypatingajam laikotarpiui, arba realiam karo veiksmams, nei su trumpalaike Karibų jūros krize.
Daugiau informacijos šaltinių
Jānis Riekstiņš. Apie branduolinio karo grėsmę. Karibų krizė. LA.LV, 2012 m. spalio 5 d. https://www.la.lv/par-matu-no-kodolkara-kubas-krize-3
Kubos raketų krizė. Vikipedija. https://lv.wikipedia.org/wiki/Kubas_ra%C4%B7e%C5%A1u_kr%C4%ABze
Kategorija: Kubos raketų krizė. „Wikimedia Commons“. https://commons.wikimedia.org/wiki/Kategorija:Kubos_raketų_krizė
Susijusios vietos
Požeminiai bunkeriai Valkoje
Valkos bunkeriai yra Valkos miesto centre, kairėje Ausekļa gatvės pusėje, šalia Adamo Tēraudo mokyklos. Lankytojai bunkerius gali apžiūrėti tik iš išorės. Sovietų armijos bunkeriai Valkoje buvo vienos slapčiausių vietų Sovietų Latvijoje, prieinamos tik asmenims su specialiais leidimais. Nuo 1953 iki 1989 m. juose buvo įsikūręs Sovietų armijos strateginių raketų ryšių rezervas. Dideliais šešiolikračiais sunkvežimiais buvo pristatomi masyvūs gelžbetonio blokai bunkerių statybai. Baigus statyti, visi trys bunkeriai buvo uždengti žvyru, kad būtų galima papildomai sutvirtinti ir izoliuoti. Bunkeriuose buvo įsikūręs strateginių raketų ryšių rezervas, pavaldus Leningrado ryšių centrui. Iš šių bunkerių buvo valdomi silosai su armijos raketomis. Valkos ir Valgos apylinkėse buvo 20 tokių silosų. 1962 m. spalį, per Kubos raketų krizę, šios raketos buvo paruoštos kovai ir nukreiptos į Floridą. Pasak legendos, likus porai valandų iki paleidimo, jos buvo paleistos. Šalia Adamo Tēraudo mokyklos ir požeminių bunkerių yra Švedų (Šeremetjevo) įtvirtinimas. Dirbtinė žemių siena buvo pastatyta Šiaurės karo pradžioje, apie 1702 m., siekiant apsaugoti Valką nuo švedų. Stačiausia įtvirtinimo siena yra nukreipta į Ērgemės kaimą, o kita pusė – į Auseklės gatvę.
Šateikių antžeminė raketinė bazė
Plungės rajone, abipus Šateikių miestelio, esančiuose miškų masyvuose, 1960 m. pastatyta Šateikių antžeminė vidutinio nuotolio raketų paleidimo bazė. Viena iš 4 tokio tipo bazių, veikusių Lietuvoje.
Bazėje buvo įrengtos keturių R-12, R-12U (SS-4 Sandal) vidutinio nuotolio balistinių raketų (vienos populiariausių SSRS) antžeminės paleidimo aikštelės. Šateikių girios karinio dalinio teritorijoje, gelžbetoniniuose angaruose buvo laikomos balistinės raketos. Angaruose stovėjo mašinos, o ant jų platformų buvo sumontuota po vieną R12U raketą. Pagal komandą mašinos turėjusios nuvykti į nurodytą vietą, o raketos paleistos padiktuotų koordinačių kryptimi. Esant signalui, raketas buvo ruošiamasi paleisti į europinės dalies NATO bloko šalis.
1962 m. rugsėjį – 1963 m. sausį, Karibų krizės metu, įtampai tarp JAV ir SSRS pasiekus aukščiausiąjį tašką, branduolinės raketos iš Šateikių raketų paleidimo bazės, traukinių vagonais buvo vežamos į Sevastopolį, kur perkrautos į prekinius laivus nuplukdytos į Centrinę Kubą (Havana). Kariai Kubos salos centre, miškuose statė raketas. Ši operacija buvo vadinama operacija „Anadyris“ – raketų ir kitos ginkluotės gabenimas į Kubą.
Kita data, kai bazėje buvo paskelbta aukščiausio lygio parengtis – 1968 m. įvykęs Prahos pavasaris (įvykiai Čekoslovakijoje), kuomet raketos buvo nukreiptos Vakarų Vokietijos Federacijos pusėn, mat buvo tikimasi, kad NATO bloko šalys ginklu palaikys Čekoslovakijos sukilėlius.
Iš Šateikių antžeminės raketų paleidimo bazės raketos išgabentos apie 1978 m., kai ji jau buvo laikoma pasenusia, o jos išlaikymas – neracionaliu. Bazės uždarymą paskatino ir tai, kad XX a. 8 deš. pab. jau buvo aišku, kad stacionarių raketų paleidimo bazių lokacijos yra identifikuotos JAV žvalgybos.
Įdomu tai, kad vėliau bazėje nuošaliai buvusiame iš išorės keliomis spygliuotomis tvoromis aptvertame nedideliame gelžbetoniniame hermetizuotame pastate, buvo sandėliuojami taktinės paskirties sviediniai su branduoliniu užtaisu, skirti šaudyti iš „Pionų“. Vieno tokio sviedinio sprogstamoji galia vertinama 2 kilotonomis. Palyginimui: branduolinės bombos „Little Boy“ (liet. „Mažylis“), 1945 m. rugpjūčio 6 d. amerikiečių numestos ant Hirosimos (Japonija), išskirtos energijos ekvivalentiška išeiga prilygo 13–16 kilotonų. Šateikiuose jie galėjo atsirasti 1981 m. pabaigoje.
Šateikiuose buvo dislokuota ir 384-oji didelio galingumo artilerijos brigada. Brigados žinioje ir buvo savaeigės 203 mm kalibro haubicos 2S7 „Pion“. Jų paskirtis – atakuoti priešo užnugarį, naikinti svarbius objektus 47–55 kilometrų atstumu. Šie taktinės paskirties sviediniai su branduoliniu užtaisu iš Lietuvos teritorijos galėjo būti išgabenti 1992 metų liepos mėnesį. Išvedamos Rusijos Federacijos kariuomenės pervežimų geležinkelio transportu plane pateikta informacija, kad 36-iuose dengtuose vagonuose išvežtas 384-osios didelio galingumo artilerijos brigados cheminis turtas. Veikiausiai tai ir buvo branduoliniai sprogmenys.
Apleidus raketų paleidimo bazę, statiniai sunyko. Šiuo metu lankantis teritorijoje dar galima surasti 6 gelžbetoninių sandėlių (angarų) liekanas, taip pat bebaigiančias užželti krūmais buvusias antžemines raketų paleidimo aikšteles. Visa buvusios bazės teritorija iki šiol tebėra išraizgyta betono plokštėmis dengtų kelių tinklu.
Susijusi istorija
Branduolinės ginkluotės pėdsakais Šateikių girioje
1960-1978 m. laikotarpiu Plungės rajone, Šateikių kaimo miškuose veikė antžeminė raketų paleidimo bazė, kurioje buvo dislokuotos vidutinio nuotolio termobranduolinės raketos R12U. Raketas išgabenus, bazėje dislokuota 384-oji didelio galingumo artilerijos brigada. Jos žinioje buvo savaeigės 203 mm kalibro haubicos 2S7 „Pion“ ir daugybė įvairios kitos ginkluotės, kuri kainavo gyvybes.