Vilis Gelbė (taip pat Gelbė, 1890-1919), laivyno leitenantas
I WW1, I Nepriklausomybės karai
Vilis Gelbė gimė 1890 m. lapkričio 8 d. Žemėje. Baigė vietinę mokyklą, Talsų miesto mokyklą, vėliau Engurės ir Pēterpilio jūreivystės mokyklas. Įgijo tolimųjų reisų vairininko diplomą, o 1918 m. liepos mėn. baigęs Oranienbaumo jūrų mokyklą – dar ir kapitono diplomą. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo laivų „Kotka“ ir „Arguņ“ vadas, dalyvavęs operacijose prieš vokiečius.
1918 metų pabaigoje atvyko į Latviją ir įstojo į Latvijos ginkluotąsias pajėgas. 1919 metų pradžioje Vilis Gelbė veikė nuo bolševikų išsivadavusioje Šiaurės Latvijoje, kur turėjo eiti Valmieros apygardos komendanto pareigas. Jis buvo vienas iš tų, kurie praktiškai dirbo kuriant Šiaurės Latvijos brigadą, kuri, susitarus su Estija, buvo suformuota vadovaujant Estijos armijai. 1919 m. gegužės pabaigoje Vilis Gelbė buvo įvestas į Limbažus, kuriuos estų kariai jau buvo užėmę be kautynių, nes komunistai pabėgo į Valmierą. Jis buvo pirmasis Limbažų ir apylinkių karo komendantas. Iš Limbajaus studentų, tarp jų ir vyresniųjų moksleivių, pradėti formuoti pirmieji kariniai daliniai. Vadui Viliui Gelbui Limbažuose ir apylinkėse teko veikti itin sunkiu metu, kai didžiulėje Vidžemės teritorijoje buvo ruošiamasi karui su vokiečių geležine divizija ir Landesveru, vadinamu Cėsių mūšiu. Darbą dažnai apsunkino kasdieniai konfliktai tarp vietos gyventojų ir Estijos karių.
Cėsių mūšyje Vilis Gelbė ir jo komendantūros vyrai dalyvavo kautynėse su vokiečių geležinės divizijos kariais. 1919 m. birželio 19 d. Gelbė su komanda užpuolė vokiečių kariuomenę prie Vidrižių dvaro. Šio mūšio metu jis mirė didvyrio mirtimi ir 1921 m. po mirties buvo apdovanotas Lāčplėsio III laipsnio karo ordinu. Vilis Gelbė palaidotas Limbažų kapinėse.
Vilio Gelbės antkapinį paminklą 1922 metų rugsėjo 10 dieną atidengė tuometis Latvijos prezidentas Jānis Čakste. Atminimo ženklas pastatytas ir paskutinio Vilio Gelbės mūšio vietoje Vidrižių dvaro parke.
Daugiau informacijos šaltinių
Jānis Ulmis „Už mylimą tėvynę...: Lāčplės karo ordino kavalierius, karinio jūrų laivyno leitenantas Vilis Gelbė apie Šiaurės Latvijos ginkluotųjų pajėgų formavimąsi ir Cėsių mūšius Latvijos išsivadavimo kare“. Limbaži: Limbažių muziejus, 2018 m.
Janis Ulmis. Lāčplės karo ordino kavalierius, karinio jūrų laivyno leitenantas Vilis Gelbė, formuojant Šiaurės Latvijos ginkluotąsias pajėgas ir Latvijos išsivadavimo karo Cėsių mūšiuose. (Knygos ištraukos): https://limbazi.lv/novads/vesture/cesu-kaujas/6841-lacplesa-kara-ordena-kavaliera-juras-virsleitnantavila-gelbes-loma-ziemellatvijas-brunoto-speku-izveide-un-latvijas-atbrivocesasanas-kaujas-karakarakarasesanas
Lāčplėsio karo ordino kavalieriaus Vilio Gelbės biografija: http://lkok.com/detail1.asp?ID=533
Susijusios vietos
In Vidriži, a memorial sign at the place where LKOK Vilis Gelbe and two soldiers of his team fell
In Vidriži, at the turn to Lēdurga, during the Freedom Struggle on June 19, 1919, Marine First Lieutenant Vilis Gelbe and two soldiers fell in battle.
Vilis Gelbe is buried in the Limbaži cemetery. Vilis Gelbe was awarded the III class of the Lāčplēš War Order (No. 895) for his heroic deed at Vidrižu manor...
Monument to the sea lieutenant, L.k.o.k. Vilis Gelb (1890-1919)
Located in Limbažu Jūras iela cemetery, Jūras iela 56, Limbaži
The monument opened on September 10, 1922 by the then President of Latvia Jānis Čakste, on which the dedication of the poet Viļas Plūdonis to Vilis Gelb is read:...
Monument in memory of the fallen soldiers of the Latvian Liberation War
The monument is located next to Limbaži Sv. St. John's Lutheran Church, Lībiešu Street 2. There is a memorial to the fallen soldiers of Limbaži and the surrounding area and to Lieutenant General Vilis Gelbe (1890-1919), who fell in the battle against the Germans on June 19, 1919 in Vidriži.
The monument of Lieutenant General Viļis Gelbe can be seen in the Limbaži cemetery in Jūras Street.
![Limbaži. Valsts prezidents J. Čakste atklāj pieminekli Limbažos I Pasaules karā kritušajiem. Latvijas Brīvības cīņu pieminekļa atklāšana [1923]. Avots: Latvijas Nacionālās bibliotēkas digitālais krājums "Zudusī Latvija".](/g/Poi/00403/44213.png?size=260)
Susijusi istorija
Apie tautos patriotą pirmąjį leitenantą Vilį Gelbį
Pulkininko leitenanto Vilio Gelbės (1890-1919) likimas atspindi sunkią mūsų valstybės ir kariuomenės formavimosi situaciją bei šių įvykių vertinimą.
1918 m. lapkričio 18 d. paskelbus Latvijos valstybę, prasidėjo ir jos Nepriklausomybės karas bei ginkluotųjų pajėgų kūrimo darbai. Latvių karių savanorių priešakyje buvo Kuržemėje gimęs karinio jūrų laivyno leitenantas Vilis Gelbė.
Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga
Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.