Vilis Gelbė (taip pat Gelbė, 1890-1919), laivyno leitenantas
I WW1, I Nepriklausomybės karai

V_Gelbe.jpg
Avots: "Mazāk zināmais ziemeļnieks Vilis Gelbe", Sargs.lv

Vilis Gelbė gimė 1890 m. lapkričio 8 d. Žemėje. Baigė vietinę mokyklą, Talsų miesto mokyklą, vėliau Engurės ir Pēterpilio jūreivystės mokyklas. Įgijo tolimųjų reisų vairininko diplomą, o 1918 m. liepos mėn. baigęs Oranienbaumo jūrų mokyklą – dar ir kapitono diplomą. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo laivų „Kotka“ ir „Arguņ“ vadas, dalyvavęs operacijose prieš vokiečius.

1918 metų pabaigoje atvyko į Latviją ir įstojo į Latvijos ginkluotąsias pajėgas. 1919 metų pradžioje Vilis Gelbė veikė nuo bolševikų išsivadavusioje Šiaurės Latvijoje, kur turėjo eiti Valmieros apygardos komendanto pareigas. Jis buvo vienas iš tų, kurie praktiškai dirbo kuriant Šiaurės Latvijos brigadą, kuri, susitarus su Estija, buvo suformuota vadovaujant Estijos armijai. 1919 m. gegužės pabaigoje Vilis Gelbė buvo įvestas į Limbažus, kuriuos estų kariai jau buvo užėmę be kautynių, nes komunistai pabėgo į Valmierą. Jis buvo pirmasis Limbažų ir apylinkių karo komendantas. Iš Limbajaus studentų, tarp jų ir vyresniųjų moksleivių, pradėti formuoti pirmieji kariniai daliniai. Vadui Viliui Gelbui Limbažuose ir apylinkėse teko veikti itin sunkiu metu, kai didžiulėje Vidžemės teritorijoje buvo ruošiamasi karui su vokiečių geležine divizija ir Landesveru, vadinamu Cėsių mūšiu. Darbą dažnai apsunkino kasdieniai konfliktai tarp vietos gyventojų ir Estijos karių.

Cėsių mūšyje Vilis Gelbė ir jo komendantūros vyrai dalyvavo kautynėse su vokiečių geležinės divizijos kariais. 1919 m. birželio 19 d. Gelbė su komanda užpuolė vokiečių kariuomenę prie Vidrižių dvaro. Šio mūšio metu jis mirė didvyrio mirtimi ir 1921 m. po mirties buvo apdovanotas Lāčplėsio III laipsnio karo ordinu. Vilis Gelbė palaidotas Limbažų kapinėse.

Vilio Gelbės antkapinį paminklą 1922 metų rugsėjo 10 dieną atidengė tuometis Latvijos prezidentas Jānis Čakste. Atminimo ženklas pastatytas ir paskutinio Vilio Gelbės mūšio vietoje Vidrižių dvaro parke.

Daugiau informacijos šaltinių

Jānis Ulmis „Už mylimą tėvynę...: Lāčplės karo ordino kavalierius, karinio jūrų laivyno leitenantas Vilis Gelbė apie Šiaurės Latvijos ginkluotųjų pajėgų formavimąsi ir Cėsių mūšius Latvijos išsivadavimo kare“. Limbaži: Limbažių muziejus, 2018 m.

Janis Ulmis. Lāčplės karo ordino kavalierius, karinio jūrų laivyno leitenantas Vilis Gelbė, formuojant Šiaurės Latvijos ginkluotąsias pajėgas ir Latvijos išsivadavimo karo Cėsių mūšiuose. (Knygos ištraukos): https://limbazi.lv/novads/vesture/cesu-kaujas/6841-lacplesa-kara-ordena-kavaliera-juras-virsleitnantavila-gelbes-loma-ziemellatvijas-brunoto-speku-izveide-un-latvijas-atbrivocesasanas-kaujas-karakarakarasesanas

Lāčplėsio karo ordino kavalieriaus Vilio Gelbės biografija: http://lkok.com/detail1.asp?ID=533

Susijusios vietos

Paminklas Vidrižuose, toje vietoje, kur žuvo LKOK Vilis Gelbe ir du jo komandos kariai.

Vidrižuose, ties posūkiu į Lėdurgą, Nepriklausomybės kovų metu, 1919 m. birželio 19 d., mūšyje žuvo jūrų leitenantas Vilis Gelbė ir du kareiviai.

Vilis Gelbė palaidotas Limbažų kapinėse. Už didvyrišką poelgį prie Vidrižių dvaro Vilis Gelbė buvo apdovanotas Lāčplėsio karo III laipsnio ordinu (Nr. 895).

Šiuo metu mūšio vietoje galima pamatyti tris Pemino kryžius, įrengtus 1989 m.

1934 m. birželio 22 d. prie dvaro parke augančio klevo buvo atidengta bronzinė atminimo lenta, sukurta menininko Stefano Berco vardu. Jau komunistinės okupacijos pradžioje, 1940 m. rudenį, atminimo lenta dingo. Klevas, prie kurio ji buvo prikalta, taip pat žuvo. Prasidėjus Atbudimui, 1989 m. birželio 19 d., minint Gelbės ir dviejų jo komandos karių – kapralo Krustinio ir eilinio Krūzės – žūties 70-ąsias metines, kryžkelėje, kur kadaise stovėjo atminimo lenta, Aplinkos apsaugos klubo ir Latvijos liaudies fronto Limbažių rajono skyrių iniciatyva buvo pastatyti trys mediniai kryžiai, pagaminti Janio Eglītio liaudišku stiliumi. Limbažių rajono vykdomojo komiteto sprendimu 1991 m. balandžio mėn. ši atminimo vieta buvo įtraukta į vietinės reikšmės istorinių paminklų sąrašą.

Paminklas karinio jūrų laivyno leitenantui L.k.o.k. Vilis Gelbes (1890-1919)

Įsikūręs Limbaži Jūros gatvės kapinėse, Jūros g. 56, Limbaži

Eksponuojamas paminklas, kurį 1922 m. rugsėjo 10 d. atidengė tuometinis Latvijos prezidentas Janis Čakste, su poeto Vilio Plūdonio dedikacija Viliui Gelbui:

„Mano žmonės, kurie eina pro mane, dega meile savo tėvynei,
"Dėl savo mylimos tėvynės pažadu savo gyvybę."

Vilis Gelbė (1890–1919) gimė Kurše, Zemytės valsčiuje, tačiau buvo glaudžiai susijęs ir su Limbažių puse, nes prasidėjus Latvijos nepriklausomybės karui, iš Sankt Peterburgo grįžo į Latviją ir įstojo į Šiaurės Latvijos brigadą.

1919 m. gegužę V. Gelbis vadovavo Limbažiuose, tapo srities karo komendantu ir sugebėjo įkvėpti vietos vyrus ir net labai jaunus berniukus stoti į kariuomenę.

Tuo metu V. Gelbės veikla Limbažiuose ir apylinkėse buvo labai reikšminga; jo pareigos apėmė ne tik tvarkos palaikymą mieste ir apylinkėse, bet ir mobilizaciją, kareivių ir arklių aprūpinimą maistu bei daugelio kitų klausimų, kurie negalėjo būti įtraukti į įsakymus ir instrukcijas, sprendimą. Jo organizuota komendanto komanda veikė kaip koordinuotas mechanizmas, suteikiantis Šiaurės Latvijos brigadai kuo efektyvesnę pagalbą. Komendanto komanda ypatingais atvejais eidavo į pagalbą reguliariajai armijai, o naujiesiems kariams rodė pavyzdį. V. Gelbė buvo pirmasis Latvijos armijos karininkas, pasiūlęs savo pavaldinius apdovanoti III laipsnio Imantos ordinu. Ordino tuo metu dar nebuvo. Imantos vardas viešumoje pasirodė tik 1920 m. kovo 20 d., kai saugumo ministrui Kārliui Ulmaniui buvo pateiktas siūlymas dėl karinio ordino įsteigimo. Tačiau ordinui buvo pasirinktas Lāčplēsio vardas.

Cėsių mūšio metu Vilis Gelbė žuvo 1919 m. birželio 19 d. žvalgybos misijos metu. Vėliau Gelbė buvo apdovanotas Lačplėšio karo ordinu, tačiau istorikai mano, kad jo indėlis nebuvo tinkamai įvertintas. Taip yra daugiausia dėl Gelbės narystės Šiaurės Latvijos brigadoje.

Vadinamoji Pietų Latvijos brigada, kuriai iš pradžių vadovavo Oskaras Kaplakas, o vėliau – Janis Baložas, varžėsi su Šiaurės Latvijos brigada, kuriai vadovavo Jorgis Zemitānsas.

Paminklas žuvusiems Latvijos išsivadavimo karo kariams atminti

Paminklas yra šalia Limbažių Šv. Jono liuteronų bažnyčios, Lībiešu g. 2. Čia pastatytas memorialas žuvusiems Limbažių ir apylinkių kariams bei generolui leitenantui Viliui Gelbei (1890–1919), žuvusiam 1919 m. birželio 19 d. Vidrižuose mūšyje su vokiečiais.
Generolo leitenanto Vilio Gelbės paminklą galima pamatyti Limbažių kapinėse, Jūras gatvėje.

Susijusi istorija

Apie tautos patriotą pirmąjį leitenantą Vilį Gelbį

Pulkininko leitenanto Vilio Gelbės (1890-1919) likimas atspindi sunkią mūsų valstybės ir kariuomenės formavimosi situaciją bei šių įvykių vertinimą.
1918 m. lapkričio 18 d. paskelbus Latvijos valstybę, prasidėjo ir jos Nepriklausomybės karas bei ginkluotųjų pajėgų kūrimo darbai. Latvių karių savanorių priešakyje buvo Kuržemėje gimęs karinio jūrų laivyno leitenantas Vilis Gelbė.

Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga

Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.