Vilis Gelbė (taip pat Gelbė, 1890-1919), laivyno leitenantas
I WW1, I Nepriklausomybės karai

Vidrižuose, ties posūkiu į Lėdurgą, Nepriklausomybės kovų metu, 1919 m. birželio 19 d., mūšyje žuvo jūrų leitenantas Vilis Gelbė ir du kareiviai.

Vilis Gelbė palaidotas Limbažų kapinėse. Už didvyrišką poelgį prie Vidrižių dvaro Vilis Gelbė buvo apdovanotas Lāčplėsio karo III laipsnio ordinu (Nr. 895).

Šiuo metu mūšio vietoje galima pamatyti tris Pemino kryžius, įrengtus 1989 m.

1934 m. birželio 22 d. prie dvaro parke augančio klevo buvo atidengta bronzinė atminimo lenta, sukurta menininko Stefano Berco vardu. Jau komunistinės okupacijos pradžioje, 1940 m. rudenį, atminimo lenta dingo. Klevas, prie kurio ji buvo prikalta, taip pat žuvo. Prasidėjus Atbudimui, 1989 m. birželio 19 d., minint Gelbės ir dviejų jo komandos karių – kapralo Krustinio ir eilinio Krūzės – žūties 70-ąsias metines, kryžkelėje, kur kadaise stovėjo atminimo lenta, Aplinkos apsaugos klubo ir Latvijos liaudies fronto Limbažių rajono skyrių iniciatyva buvo pastatyti trys mediniai kryžiai, pagaminti Janio Eglītio liaudišku stiliumi. Limbažių rajono vykdomojo komiteto sprendimu 1991 m. balandžio mėn. ši atminimo vieta buvo įtraukta į vietinės reikšmės istorinių paminklų sąrašą.

Įsikūręs Limbaži Jūros gatvės kapinėse, Jūros g. 56, Limbaži

Eksponuojamas paminklas, kurį 1922 m. rugsėjo 10 d. atidengė tuometinis Latvijos prezidentas Janis Čakste, su poeto Vilio Plūdonio dedikacija Viliui Gelbui:

„Mano žmonės, kurie eina pro mane, dega meile savo tėvynei,
"Dėl savo mylimos tėvynės pažadu savo gyvybę."

Vilis Gelbė (1890–1919) gimė Kurše, Zemytės valsčiuje, tačiau buvo glaudžiai susijęs ir su Limbažių puse, nes prasidėjus Latvijos nepriklausomybės karui, iš Sankt Peterburgo grįžo į Latviją ir įstojo į Šiaurės Latvijos brigadą.

1919 m. gegužę V. Gelbis vadovavo Limbažiuose, tapo srities karo komendantu ir sugebėjo įkvėpti vietos vyrus ir net labai jaunus berniukus stoti į kariuomenę.

Tuo metu V. Gelbės veikla Limbažiuose ir apylinkėse buvo labai reikšminga; jo pareigos apėmė ne tik tvarkos palaikymą mieste ir apylinkėse, bet ir mobilizaciją, kareivių ir arklių aprūpinimą maistu bei daugelio kitų klausimų, kurie negalėjo būti įtraukti į įsakymus ir instrukcijas, sprendimą. Jo organizuota komendanto komanda veikė kaip koordinuotas mechanizmas, suteikiantis Šiaurės Latvijos brigadai kuo efektyvesnę pagalbą. Komendanto komanda ypatingais atvejais eidavo į pagalbą reguliariajai armijai, o naujiesiems kariams rodė pavyzdį. V. Gelbė buvo pirmasis Latvijos armijos karininkas, pasiūlęs savo pavaldinius apdovanoti III laipsnio Imantos ordinu. Ordino tuo metu dar nebuvo. Imantos vardas viešumoje pasirodė tik 1920 m. kovo 20 d., kai saugumo ministrui Kārliui Ulmaniui buvo pateiktas siūlymas dėl karinio ordino įsteigimo. Tačiau ordinui buvo pasirinktas Lāčplēsio vardas.

Cėsių mūšio metu Vilis Gelbė žuvo 1919 m. birželio 19 d. žvalgybos misijos metu. Vėliau Gelbė buvo apdovanotas Lačplėšio karo ordinu, tačiau istorikai mano, kad jo indėlis nebuvo tinkamai įvertintas. Taip yra daugiausia dėl Gelbės narystės Šiaurės Latvijos brigadoje.

Vadinamoji Pietų Latvijos brigada, kuriai iš pradžių vadovavo Oskaras Kaplakas, o vėliau – Janis Baložas, varžėsi su Šiaurės Latvijos brigada, kuriai vadovavo Jorgis Zemitānsas.

Paminklas yra šalia Limbažių Šv. Jono liuteronų bažnyčios, Lībiešu g. 2. Čia pastatytas memorialas žuvusiems Limbažių ir apylinkių kariams bei generolui leitenantui Viliui Gelbei (1890–1919), žuvusiam 1919 m. birželio 19 d. Vidrižuose mūšyje su vokiečiais.
Generolo leitenanto Vilio Gelbės paminklą galima pamatyti Limbažių kapinėse, Jūras gatvėje.