Paminklas Vidrižuose, toje vietoje, kur žuvo LKOK Vilis Gelbe ir du jo komandos kariai.
Memorialinė vieta
67
Vidrižuose, ties posūkiu į Lėdurgą, Nepriklausomybės kovų metu, 1919 m. birželio 19 d., mūšyje žuvo jūrų leitenantas Vilis Gelbė ir du kareiviai.
Vilis Gelbė palaidotas Limbažų kapinėse. Už didvyrišką poelgį prie Vidrižių dvaro Vilis Gelbė buvo apdovanotas Lāčplėsio karo III laipsnio ordinu (Nr. 895).
Šiuo metu mūšio vietoje galima pamatyti tris Pemino kryžius, įrengtus 1989 m.
1934 m. birželio 22 d. prie dvaro parke augančio klevo buvo atidengta bronzinė atminimo lenta, sukurta menininko Stefano Berco vardu. Jau komunistinės okupacijos pradžioje, 1940 m. rudenį, atminimo lenta dingo. Klevas, prie kurio ji buvo prikalta, taip pat žuvo. Prasidėjus Atbudimui, 1989 m. birželio 19 d., minint Gelbės ir dviejų jo komandos karių – kapralo Krustinio ir eilinio Krūzės – žūties 70-ąsias metines, kryžkelėje, kur kadaise stovėjo atminimo lenta, Aplinkos apsaugos klubo ir Latvijos liaudies fronto Limbažių rajono skyrių iniciatyva buvo pastatyti trys mediniai kryžiai, pagaminti Janio Eglītio liaudišku stiliumi. Limbažių rajono vykdomojo komiteto sprendimu 1991 m. balandžio mėn. ši atminimo vieta buvo įtraukta į vietinės reikšmės istorinių paminklų sąrašą.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
J. Lismanis, „1915–1920. Mūšių ir žuvusių kareivių atminimui: Pirmojo pasaulinio karo ir Latvijos išsivadavimo kovų atminimo vietos“. Ryga: NIMS, 1999.
J. Ulmis „Už mylimą tėvynę...: Lačplėsio karo ordino kavalierius, jūrų leitenantas Vilis Gelbė, apie Šiaurės Latvijos ginkluotųjų pajėgų formavimą ir Latvijos išsivadavimo karo Cėsių mūšius“. Limbažiai: Limbažių muziejus, 2018.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Apie tautos patriotą pirmąjį leitenantą Vilį Gelbį
Pulkininko leitenanto Vilio Gelbės (1890-1919) likimas atspindi sunkią mūsų valstybės ir kariuomenės formavimosi situaciją bei šių įvykių vertinimą.
1918 m. lapkričio 18 d. paskelbus Latvijos valstybę, prasidėjo ir jos Nepriklausomybės karas bei ginkluotųjų pajėgų kūrimo darbai. Latvių karių savanorių priešakyje buvo Kuržemėje gimęs karinio jūrų laivyno leitenantas Vilis Gelbė.
Cėsių mūšio pradžia, eiga ir pabaiga
Pergalei Cėsių mūšyje buvo lemta tapti lūžiu latvių ir estų kovoje už savo šalies nepriklausomybę. Ši pergalė padarė tašką Andrievo Niedros vyriausybės ir vokiečių generolo Rüdigerio von der Goltzo planams užkariauti Baltijos šalis. Vietoj to Liepojoje savo veiklą atnaujino Laikinoji Latvijos vyriausybė, vadovaujama Kārlio Ulmanio.