Naikinimo batalionai
II Antrasis pasaulinis karas, IV Sovietų okupacija
Naikinamieji batalionai Estijoje buvo suformuoti sovietų okupacijos metu 1941 m. ir nuo 1944 iki 1954 m. kaip ginkluoti savanorių vidaus saugumo daliniai.
Naikinamieji batalionai buvo suformuoti po Vokietijos invazijos į Sovietų Sąjungą vakariniuose Sovietų Sąjungos regionuose, kur buvo paskelbta karo padėtis. Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) daliniams, kuriuos sudarė 100–200 vyrų, buvo pavesta palaikyti tvarką Raudonosios armijos užnugaryje ir malšinti bet kokį pasipriešinimą 1939 ir 1940 m. aneksuotose žemėse. Jų pagrindinis tikslas buvo kovoti su „Miško broliais“ ir „Omakaitse“ bei įgyvendinti „išdegintos žemės“ strategiją, kuria siekta sunaikinti viską, kas galėjo būti naudinga priešui ir ko sovietų valdžia negalėjo evakuoti atsitraukdama.
Naikintojo bataliono organizacija buvo atkurta 1944 m. balandžio 20 d. Estijos komunistų partijos Centro komiteto biuro dekretu. Šie batalionai kiekvienoje apskrityje formavo vietinius savanorių dalinius, kuriems buvo pavesta padėti saugumo institucijoms ir kariuomenei bei saugoti įvairias vietas. Klestėjimo laikais organizaciją sudarė apie 7000 narių, dauguma jų – vietiniai gyventojai. Nariai turėjo prastą moralę, buvo prastai apmokyti ir galiausiai netapo ta atsvara prieš miško brolius, kurios iš jų buvo tikimasi. Nuo 1944 iki 1951 m. žuvo apie 173 naikinimo batalionų nariai, dauguma jų – susirėmimuose su miško broliais. 32 žuvo vykdydami savo operacijas.
Estijos žmonės naikinimo batalionus pirmiausia prisimena dėl to, kad jie intensyviai terorizavo civilius gyventojus, laikė juos kolaborantais su „Miško broliais“.
Susijusios vietos
Timmkanalo mūšio vieta
1941 m. liepos 4 d. „Miško broliai“ užpuolė vykdomąjį komitetą Hedemeeste. Grupei vadovavo Elmaras Toomingas, Metsapoole pradinės mokyklos direktorius ir Gynybos lygos Hedemeeste regioninio padalinio vadovas.
Liepos 6 d. atvyko Raudonosios armijos naikinimo batalionas: kai kurie jų žuvo, kiti buvo paimti į nelaisvę.
Liepos 7 d. jungtinės 400 Raudonosios armijos pėstininkų ir naikinimo batalionų pajėgos užpuolė vietos miliciją, kurią sudarė 60 vyrų. Gynėjai, padedami dviejų lengvųjų tankų, buvo nustumti į Timmkanalą, kur reorganizavosi ir vėl užėmė pozicijas.
Liepos 8 d. naikinimo batalionas sudegino 14 sodybų ir mokyklą Rannametsa kaime bei bažnyčią Võistėje. Tahkurannoje įvyko mūšis tarp žygiuojančių vokiečių ir iš Rannametsa paliekančio naikinimo bataliono, kuris neteko 57 vyrų, o aštuoni buvo paimti į nelaisvę. Kai kurie šaltiniai teigia, kad vokiečių dalinys buvo 402-asis dviratininkų batalionas, vadovaujamas majoro Ullerspergerio. Estijos ir vokiečių daliniai tą pačią popietę atvyko į Pernu. Mūšio vietą žymi granito riedulys, papuoštas juoda lentele su užrašu: „1941 m. liepos 8 d. Pernu naikinimo batalionas sudegino 18 namų ūkių ir mokyklą Rannametsa kaime“. Po teksto pateikiama Hando Runnelio eilėraščio citata.
