Paukščių stebėtojai arba jaunieji ornitologai – mėgėjai pajūrio zonoje

Devintojo dešimtmečio viduryje ir pabaigoje buvome nedidelė bendraminčių grupė, užsiimanti paukščių stebėjimu. Tuo metu ši veikla dar nebuvo vadinama „šiuolaikine“ – buvome tiesiog jaunieji ornitologai – mėgėjai. Žinoma, labiausiai viliojo ta pakrantės dalis, kuri buvo uždara ir nepasiekiama „normaliam“ žmogui. Tuo metu gavome rekomendacinį laišką iš Latvijos ornitologų draugijos, su kuriuo nuvykome į Miškų ūkio ministeriją (?), kur įvyko trumpas pokalbis – kas mes esame, ką veiksime ir pan. Dėl to gavome specialų leidimą („Propusk“), su kuriuo galėjome kelis kartus kirsti pasienio režimo zoną nuo Mērsrago iki Lietuvos sienos, taip pat ten apsistoti. Tiesa, jauni žmonės, „apsiginklavę“ žiūronais, užrašų knygutėmis ir fotoaparatais, pajūryje buvo daugiau nei neįprastas (taip pat – nepageidaujamas) reiškinys, todėl kartais tekdavo aiškinti savo atvykimo priežastis. Kartais paukščių stebėjimo įrangą paslėpdavome už vėjastriukių ar krepšiuose ir išsitraukdavome tik prireikus. Kiek pamenu, pats aršiausias žodžių apsikeitimas vyko Papės apylinkėse, kur pasieniečiai grasino atidengti fotojuostas. Tai buvo paukščių stebėjimas su tam tikra adrenalino doze. Tai ir kas dabar – išvažiuokite į pajūrį su teleskopu ir pamatykite kuo daugiau!