Šarnelės kaimo gyventojų žygdarbiai
Antrojo pasaulinio karo metais dvi Šarnelės kaimo šeimos – Striaupiai ir Kerpauskai – nepaisydamos mirtino pavojaus gelbėjo žydų gyvybes. Striaupių šeima išgelbėjo net 26 žmones, tarp jų – devynias šeimas, o Kerpauskų sodybos miške buvo įrengta slėptuvė Alsėdžių žydo kailiadirbio šeimai.
Plungės rajono Šarnelės kaimas Antrojo pasaulinio karo metais tapo tylia, bet neįtikėtinai svarbia žmoniškumo sala nacių okupacijos metu. Čia, atokioje Žemaitijos sodyboje, gyveno Striaupių šeima – paprasti valstiečiai, kurie rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis slapstė žydus nuo karo.
Istorija prasideda Telšių gete. Sužinojęs apie planuojamas žudynes, Juozas Striaupys vienas nujojo prie Masčio ežero (Telšiuose), kur buvo įrengtas getas, ir per nuotekų šulinį užmezgė ryšį su trimis žydų jaunuoliais. Po kelių dienų, naktį, per tą pačią nuotekų sistemą jis iš geto išvedė net šešis žmones. Iš pradžių Striaupių sodyboje jiems buvo įrengtas bunkeris po vištidės grindimis, vėliau – slėptuvėje dirbtuvėse. Dienomis slėptuvėje buvo tylu, o naktimis virė gyvenimas.
Tuo metu dar vaikas buvusi Birutė, Striaupių dukra, tapo šeimos akimis ir ausimis. Ji signalizuodavo apie artėjančius vokiečius dainomis iš medžio, stebėdavo apylinkes nuo kalvelės. Vieną vasarą sodyboje įvyko krata – gestapininkai kratė namus, o slėptuvė vištidėje buvo taip sumaniai užmaskuota mėšlu ir šiaudais, kad kareiviai, susitepę batus, greitai pasitraukė. Birutė, nors vos aštuonerių, net ir tada neišdavė paslapties, kai buvo purtoma, gąsdinama ir viliojama šokoladu.
Striaupių žygdarbis tuo nesibaigė. Sužinojęs, kad į getą planuojama išsiųsti ir Alsėdžiuose gyvenusią žydo kailiadirbio Faktoro šeimą, Juozas kartu su kaimynais Kerpauskais miške (dabar poeto V. Mačernio take) iškasė dar vieną bunkerį (žeminę). Joje apsigyveno 7 šeimos nariai, tarp jų – besilaukianti moteris, kuri vėliau tame bunkeryje pagimdė dukrą. Būtent Kerpauskų parama ir kitų kaimo žmonių solidarumas – nuo ūkininkų iki kunigų – padėjo išlaikyti šią gelbėjimo operaciją slaptą net 4 metus.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Vytauto Mačernio gimtinės takas
Šarnelės kaime, Plungės rajone, lietuvių poeto Vytauto Mačernio gimtinėje įrengtas poeto gimtinės takas. Eidami šiuo 545 m ilgio taku pasieksite poeto kapą. Poetas žuvo 1944 m. spalio 7 d. Sedos mūšio metu, kai jam į galvą atsitiktinai pataikė artilerijos sviedinio skeveldra. Po mirties poeto artimieji grąžino žuvusįjį atgal į Šarnelę, kad šis būtų palaidotas gimtinėje.
Eidami V. Mačernio pėsčiųjų taku, nepraleiskite šalia esančio Kerpauskų šaltinio ir informacinio stendo. Šis šaltinis mena svarbų istorinį laikotarpį - žydų tautos genocidą Antrojo pasaulinio karo metais. Kerpauskų šaltinis yra prie tako, vedančio nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki poeto kapo. Juozo ir Adolfinos Kerpauskų šeima Antrojo pasaulinio karo metais žydus slėpė požeminiuose bunkeriuose, įrengtuose nedidelės kalvos papėdėje šalia šaltinio ir žemiau esančioje sodyboje. Trejus su puse metų šeima rūpinosi keliomis žydų šeimomis - iš viso 16 žmonių - ir saugojo jas nuo sunaikinimo. Sovietmečiu Adolfina ir Juozas Kerpauskai bei jų vaikai Bronė ir Tomas buvo ištremti į Sibirą. Juozas Kerpauskas 1992 m. ir Adolfina Kerpauskienė 2009 m. apdovanoti Gelbėjimo kryžiaus apdovanojimais.
