Kryžių kalno griovimas: aktyviausio naikinimo liudijimas
Sovietmečiu Kryžių kalnas sovietinės valdžios buvo ne kartą naikinamas, vienas iš organizuotų griovimų įvyko XX a. antroje pusėje, kai partijos nurodymu buvo sutelkta apie 300 vyrų šiam darbui atlikti, o procesas buvo kruopščiai suplanuotas ir koordinuotas.
Tiksliai neprisimenu, kurie tai buvo metai. Išsikviečia partijos sekretorius Pilelis ir sako: „Kuzma, rytoj paruošk gerus pietus trims šimtams vyrų – gerus, kaip reikia“. Klausiu: „Gal kokį asortimentą?“ – „Ne, savo nuožiūra, stiprius, vyriškus pietus ir dviem vyrams po pusę litro degtinės. Gauk patikimą vairuotoją, kad būtų ne plepys. Ryt gausi signalą – kur ir kada atvežti. Jokių padavėjų. Pats asmeniškai atvažiuosi ir atveši. Niekas nesužinos, kur veži, ką veži“.
Kitą dieną sėdžiu pasiruošęs, laukiu. Paskambina kažkas kitas. Klausia: „Gavot nurodymą? Pasikraukit pietus ir nurodytą valandą būkit Meškuičiuose. Tik du žmonės – vairuotojas ir jūs“. Klausiu: „Gal civilinės gynybos užsiėmimai?“ Nieko tiksliai neatsako.
Atvažiuojam į Meškuičius. Žiūriu – visur milicininkų, kareivių pristoję. Prieina prie mašinos vyras. Važiuojam kartu. Pavažiuojam, žiūriu – rūksta dūmai, kažkokie laužai dega. Važiuojam toliau. Prie Kryžių kalno knibždėlynė – pilna žmonių, mašinų, dirba, griauna. Priėjo sekretorius Pilelis. Atsirado kažkokie talkininkai, pasiėmė termosus su pietumis, indus, išdalino maistą, degtinę, atsisėdo, suvalgė, išgėrė. Indus grąžino. Man įsakymas: „Nieko nematei, nieko negirdėjai, važiuok namo!“ „O kaip su atsiskaitymu?“ – klausiu. „Pinigai bus pervesti į sąskaitą“, –atsako. Ir viskas.
Mačiau: degė laužai, kranai krovė metalą, daugybė vyrų degino kryžius. Visi vietiniai, matyti. Gal jie buvo aktyvistai, o gal taip pat ir jiems buvo įsakyta – atvykti nurodytu laiku į nurodytą vietą – lyg į kažkokias civilinės gynybos pratybas. Jauni. O išgerti visiems reikėjo. Griovė ne vieną kartą, mačiau tiktai kartą...“
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Šiaulių kryžių kalnas
Kryžių kalnas stūkso netoli Šiaulių-Rygos geležinkelio linijos, apie 12 km. nuo Šiaulių miesto.
Kryžių kalnas yra unikali ir simbolinė vieta Lietuvoje, netoli Šiaulių, tapusi galingu tikėjimo, pasipriešinimo ir vilties simboliu. Kalno istorija siekia XIX a., kai po 1831 m. sukilimo žmonės pradėjo statyti kryžius žuvusiems sukilėliams pagerbti. Ši tradicija atsinaujino ir po 1863 m. sukilimo, o laikui bėgant kalnas tapo vieta, kur lietuviai palikdavo kryžius prisiminimui, maldai ar prašymui.
Sovietmečiu Kryžių kalnas tapo lietuvių pasipriešinimo simboliu. Sovietų valdžia kelis kartus bandė sunaikinti kalną, kryžiais buvo naikinami buldozeriais, o teritorija saugoma KGB. 1978–1979 m. net buvo planuojama Kryžių kalno teritoriją užtvindyti vandeniu. Tačiau žmonės slapta atstatydavo kryžius naktimis, Kryžių kalnas vėl užsipildydavo. Tokiu būdu kalnas tapo tautos stiprybės, atsparumo ir vilties ženklu. Nuo 1988 statyti kryžius nebedrausta.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Kryžių kalnas tapo dar labiau lankomas, o 1993 m. jį aplankė popiežius Jonas Paulius II, palaiminęs kalną ir pavadinęs jį išskirtine maldos ir vilties vieta. Šiandien Kryžių kalnas yra piligrimystės vieta, kur žmonės iš viso pasaulio palieka kryžius ir meldžiasi. Tai vieta, kuri simbolizuoja lietuvių tikėjimą, atmintį ir norą išsaugoti savo kultūrą bei tradicijas.
Ant kalno ir jo šlaituose yra daugiau kaip 200 000 įvairių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų, daugiau kaip 50 kryžių įrašyta į Kultūros vertybių registrą, ant jų sukabinta daugybė rožinių ir kryželių. Kryžių kalnas pritaikytas lankymui, įrengti ąžuoliniai laiptai ir takai.
