Visvalžo Brizgos (Kārļa kraujos) tautinių partizanų grupė

Nacionalinė partizanų grupė „Kārļa Krauja“ buvo suformuota 1947 m. iš asmenų, tarnaujančių latvių legione, iš asmenų, vengusių tarnybos sovietinėje armijoje, arba iš asmenų, kurie dėl kitų priežasčių buvo priversti prisijungti prie minėtos grupės. Grupės vadas buvo Visvaldis Žanis Brizga. 1948 m. spalį „Kārlio Krauja“ grupė susijungė su Lietuvos nacionalinių partizanų grupe, kuriai vadovavo grupės vadas, pravarde „Bize“. Grupė veikė Jelgavos apskrities Zebrenės, Aucės, Bikstų, Slagūnos, Naudytės ir Ilės apylinkėse. Grupėje buvo apie 30 tautinių partizanų narių. 1948 metų spalį Lielauce valsčiuje, netoli Īlės, miškininkų grupė pastatė uždarą, gerai užmaskuotą požeminį bunkerį, kurio matmenys 9 x 6 m, su dviem išėjimais, o apylinkes užminavo nuotoliniu būdu valdomomis minomis. Pagal dydį tai buvo didžiausias nacionalinių partizanų bunkeris Latvijoje. Grupės gyvavimo metu buvo atlikta apie 20 antisovietinių akcijų. 1949 m. kovo 17 d. Latvijos TSR Valstybės saugumo ministerijos kariai apsupo „Kārlio Krauja“ grupės bunkerį Jelgavos rajono Aucės valsčiaus miško masyve, 300 metrų į šiaurę nuo „Priedaišių“ namų. „Kārļa Krauja“ grupės puolimas buvo kruopščiai suplanuotas ir jau patvirtintas 1949 03 11. Kaip liudija SSRS Valstybės saugumo ministerijos (VDM) vidaus kariuomenės 5-osios divizijos vadas generolas majoras P. Ļeontjevas, 1949.g.16.03. Patvirtintame puolimo plane dalyvavo 760 VDM karių dalinys, kuriame buvo 261 Latvijos teritorijoje dislokuotas 5-osios VDM divizijos karys; 36-ojo ir 32-ojo pulkų kariai ir karininkai, iš kurių 600 – blokavimo grupėje, 120 – žvalgų grupėje, 40 – atsargos grupėje. VDM kariuomenės dalinys į puolimo zoną atvyko 13.00 val. 1949 03 17. 5:00 val., 35 sunkvežimiai. Pirmiausia buvo atlikta rajono blokados operacija. Žvalgybos grupė į starto poziciją atvyko 7.30 val., puolimas prasidėjo 8.00 val. Apie 9:00 val. 120 žmonių smogiamoji grupė aptiko gerai užmaskuotą bunkerį, kurio praėjimų ilgis siekė 45 m, aplinka 15-20 m spinduliu buvo užminuota nuotoliniu būdu valdomomis minomis. Bunkerį aptikusi ir prie jo priartėjus smogikų grupei, bunkeryje kartu su sargybos postu buvo 24 jungtinės Latvijos ir Lietuvos nacionalinių partizanų grupės nariai. Vakare iš bunkerio buvo išėję 3 grupės nariai, vadas Visvaldis Brizga, Juris Krusts ir Reinis Hercas. Nacionaliniai partizanai bunkeryje pradėjo mūšį iš abiejų išėjimo liukų ir susprogdino 42 minas, likusias 28 minas puolimo metu neutralizavo sapieriai. Per penkias valandas trukusį mūšį, dviejose vietose susprogdinus bunkerio stogą, užpuolikams pavyko priversti pasiduoti likusius gyvus nacionalinius partizanus, įmetant į bunkerį rankines granatas ir bandant jį padegti. Po muštynių buvo suimti 9 grupuotės nariai (7 latviai ir 2 lietuviai), tačiau muštynių metu krito 15 (8 latviai ir 7 lietuviai), kai kurie iš jų nusišovė. Užpuolikų nuostoliai: lengvai sužeisti - 2, sunkiai sužeisti - 2, o nuo sužalojimų mirė - 2 VDM kariai.