Visvalžo Brizgos (Kārļa kraujos) tautinių partizanų grupė

Nacionalinė partizanų grupė „Kārļa Krauja“ buvo suformuota 1947 m. iš asmenų, tarnavusių Latvijos legione, asmenų, vengusių tarnybos sovietų armijoje, arba asmenų, kurie buvo priversti prisijungti prie minėtos grupės dėl kitų priežasčių. Grupės vadas buvo Visvaldis Žanis Brizga. 1948 m. spalį grupė „Kārļa Krauja“ susijungė su Lietuvos nacionaline partizanų grupe, kuriai vadovavo grupės vadas, slapyvardžiu „Bize“. Grupė veikė Zebrenės, Aucės, Bikstų, Slagūnos, Naudytės ir Ylės apylinkėse, Jelgavos apskrityje. Grupę sudarė apie 30 nacionalinių partizanų narių. 1948 m. spalį Lielaucės valsčiuje, netoli Ylės miškų ūkio, grupė pastatė uždarą, gerai užmaskuotą 9 x 6 m dydžio požeminį bunkerį su dviem išėjimais ir užminavo teritoriją nuotoliniu būdu valdomomis minomis. Pagal dydį tai buvo didžiausias nacionalinių partizanų bunkeris Latvijoje. Grupės gyvavimo metu buvo įvykdyta apie 20 antisovietinių akcijų. 1949 m. kovo 17 d. Latvijos SSR valstybės saugumo ministerijos kariuomenė apsupo „Kārļa Krauja“ grupės bunkerį Aucės valsčiaus, Jelgavos rajono, miškų masyve, 300 metrų į šiaurę nuo „Priedaiši“ namų. Puolimas prieš „Kārļa Krauja“ grupę buvo kruopščiai suplanuotas ir jau patvirtintas 1949 m. kovo 11 d. Kaip liudija SSRS valstybės saugumo ministerijos (VDM) vidaus kariuomenės 5-osios divizijos vado generolo majoro P. Leontjevo 1949 m. kovo 16 d. patvirtintas puolimo planas, jame dalyvavo 760 VDM kareivių dalinys, tarp kurių buvo 261 Latvijos teritorijoje dislokuotas VDM 5-osios divizijos karys; 36-ojo ir 32-ojo pulkų kareiviai ir karininkai, iš kurių 600 buvo blokavimo grupėje, 120 – žvalgybos grupėje ir 40 – rezervinėje grupėje. VDM būriai į puolimo zoną atvyko 1949 m. kovo 17 d. 5.00 val. ryto 35 sunkvežimiais. Pirmiausia rajone buvo vykdoma blokados operacija. Žvalgybos grupė į pradinę poziciją atvyko 7.30 val., puolimas prasidėjo 8.00 val. Apie 9.00 val. 120 žmonių smogiamoji grupė aptiko gerai užmaskuotą bunkerį, kurio praėjimų ilgis siekė 45 m, aplinka 15–20 m spinduliu buvo užminuota nuotoliniu būdu valdomomis minomis. Smogiamajai grupei aptikus bunkerį ir prie jo priartėjus, bunkeryje buvo 24 jungtinės Latvijos ir Lietuvos nacionalinių partizanų grupės nariai kartu su sargybos postu. Praėjusį vakarą iš bunkerio buvo palikę 3 grupės nariai: vadas Visvaldis Brizga, Juris Krustas ir Reinis Hercas. Bunkeryje buvę nacionaliniai partizanai pradėjo mūšį iš abiejų išėjimo liukų ir susprogdino 42 minas, likusias 28 minas neutralizavo sapieriai atakos metu. Po penkias valandas trukusios kovos, susprogdinus bunkerio dangtį 2 vietose, užpuolikai sugebėjo priversti išlikusius nacionalinius partizanus pasiduoti, įmetę į bunkerį rankines granatas ir bandydami jį padegti. Po mūšio buvo suimti 9 grupės nariai (7 latviai ir 2 lietuviai), tačiau mūšio metu žuvo 15 (8 latviai ir 7 lietuviai), kai kurie iš jų nusišovė. Užpuolikų nuostoliai: lengvai sužeisti – 2, sunkiai sužeisti – 2, o nuo patirtų sužalojimų mirė – 2 VDM kariai.