Apie numušto piloto kapą

Pirmojo pasaulinio karo metu buvo vengiama priešo aerodromų, o priešo pilotai buvo laidojami su karine pagarba. Taip pat yra užfiksuotų atvejų, kai priešo pilotai padėjo vainiką ypač drąsaus ar įgudusio piloto, net jei tai buvo priešas, laidojimo dieną. Ši praktika buvo įprasta tiek Rytų, tiek Vakarų frontuose. Latvijos pilotas Rūdolfs Celms savo knygoje „Tev būs lidot“ (išleista 2019 m., išleido Latvijos aviacijos muziejaus „Spilve“ draugija) rašė apie kelis tokius atvejus. Toks incidentas buvo užfiksuotas ir Daugpilio fronte, kai 1917 m. kovo 24 d. Vokietijos pusėje Medumi valsčiuje netoli Papulių kaimo buvo numuštas Rusijos armijos piloto Aleksandro Gusevo pilotuojamas lėktuvas „Morane-Saulnier L“ „Parasol“, kuris buvo plačiai naudojamas Rusijos armijoje biplanas. Borto numeris Nr. 301. Pilotas buvo iš Odesos, mirė katastrofos metu, tačiau stebėtojas buvo tik sužeistas, išgyveno ir buvo gydomas Kauno ligoninėje. Išliko numušto lėktuvo nuotraukos. Vokiečių pilotas Rusijos fronte paliko raštelį apie pilotų likimą, o pats pilotas buvo palaidotas su karine pagarba kapinėse netoli Vilcinių bunkerio. Kadangi pilotai turėjo dokumentus, juos buvo galima atpažinti, nebent lėktuvas sudegtų katastrofos metu, kaip dažnai nutikdavo. Todėl lakūnai, skirtingai nei kitų ginkluotųjų pajėgų rūšys, paprastai nebūdavo laidojami kaip nežinomi asmenys, o jų kapavietės yra atpažįstamos.

Rudolfas Celmas:

Ankstyvas pavasaris atnešė įdomių pokyčių aerodromo gyvenime. Jei priešo pilotai nusileidžia mūsų pusėje, ar galime tai pavadinti pokyčiu? Vienu atveju Teterio divizijos pilotas numušė vokiečių lėktuvą. Šis buvo priverstas nusileisti Daugpilio apylinkėse. Abu pilotai buvo nepaprastai susirūpinę dėl to, kas įvyko, ir maldavo štabo karininkų leisti jiems parašyti kelias eilutes savo vadui – kitaip jis pamanytų, kad abu nusileido tyčia.

Po ilgo bendravimo su keliomis valdžios institucijomis toks leidimas buvo suteiktas. Buvau pakviestas į štabą išversti dviejų vokiečių pilotų laišką. Tada mano vadas įdėjo laišką į ilgą baltą maišą, nuvežė jį į Ilūkstę ir ten įmetė.

Kitame epizode Rūdolfas Celmas aprašo, kaip vokiečių biplanas „Albratross“ priverstinai nusileido netoli Lyvanų, ir apie šį incidentą praneša vokiečių pusei:

„Susisiekiau su savo vadu ir nusprendžiau padėti dviem Fritzams, nes vokiečių pilotai taip pat elgėsi riteriškai. Jie visada pamesdavo laiškus mūsų aerodromuose, jei vienas iš mūsiškių ten nusileisdavo arba žūdavo. (..) Jau kitą dieną nuskridome į vieną iš artimiausių Vokietijos aerodromų ir, gavę skeveldrų sprogimą, sviedėme smėlio maišą su laišku.“

R. Celms, „Turėsi skristi“, p. 93.

Nuotrauka: iš Raimondo Stikano privačios kolekcijos.