Buvusio legiono leitenanto - čekų agento Arvīdo Gailīčio vaidmuo likviduojant Pēterio Čeverso grupuotę
Kapitonas Pēteris Čeversas ir dar septyni partizanai buvo sugauti 1950 m. lapkričio 1 d. Engurės miškų masyve, kur, visiškai atsitiktinai, netoliese buvo dislokuota netikra partizanų grupė, vadovaujama buvusio Legiono leitenanto Arvydo Gailīčio (agento-kovotojo slapyvardis „Grosbergas“). Joje buvo Latvijos SSR VDM operatyvininkų ir agentų-kovotojų, apsimetusių „miško broliais“.
Netikra partizanų grupė, vadovaujama buvusio Legiono leitenanto Arvydo Gailīčio (agento-kovotoriaus slapyvardis „Grosbergs“), kurioje buvo Latvijos SSR VDM operatyvininkų ir agentų-kovotininkų, apsimetusių „miško broliais“, klausydamasi radijo išgirdo trukdžių švilpimą, kuris atsiranda priimant kitą radijo dažnį, ir nuėjo į mišką išsiaiškinti, kas klausosi radijo.
Tarp dviejų grupių prasidėjo derybos dėl galimo bendradarbiavimo, Čeversui pasipasakojus savo legiono bendražygiui Gailītiui, kurį jis pažinojo asmeniškai. 1950 m. lapkričio 1–2 d., per bendras vakarienes Sulu miške netoli Plienciemo, septyni nacionaliniai partizanai – P. Čeversas, J. Gura, A. Lauks, Ziedonis Āls, Valdis Dzelzgalvis, A. Dundurs ir Ārends Lapiņš – buvo apnuodyti operatyvine specialiąja medžiaga – alkoholiniu gėrimu „Neptun-2“, sumaišytu su narkotikais, ir sugauti be sąmonės.
Keturiems miško broliams, tarp jų ir Čeverui, 1951 m. liepos 24 d. buvo skirta griežta bausmė – sušaudymas, o kitiems – ilgos laisvės atėmimo bausmės Gulago lageriuose. Tik keli iš jų vėliau grįžo į tėvynę.
Šios nacionalinės partizanų grupės likvidavimą ypač tragišką daro tai, kad čekistai privertė leitenantą A. Lauką tapti išdaviku, kuris psichologiškai palūžo jau vasario 3 d. mūšio metu, kai bandė nusišauti, tačiau vėliau buvo užverbuotas ir teikė informaciją sovietų saugumo institucijoms, dėl ko buvo suimti arba sunaikinti kiti laisvėje buvę Čeverio grupės nariai. 1952 m. kovo 31 d. paskutinis buvo suimtas ir vėliau sušaudytas Artūras Kalniņšas („Artūras“), kuris buvo apsirengęs moteriškais drabužiais ir slėpęsis pas savo merginą. Be to, jo gyvenamąją vietą, vedama pavydo, čekistams atskleidė buvusi Kalninio mergina.
Jei bendras Cheeverio nacionalinės partizanų grupės narių skaičius siekė 20 žmonių, tai jų rėmėjų skaičius buvo beveik tris kartus didesnis – tai buvo mažiausiai 53 žmonės ir jų šeimos nariai.
Vandzenės partizanai ir jų rėmėjai. Blumų šeimos tragedija ir „Valdų“ namų paslaptis / Straipsnis (lsm.lv)
Uldis Neiburgs (istorijos daktaras, Latvijos universiteto Latvijos istorijos instituto mokslo darbuotojas)
Arvidas Gailitis (timenote.info) https://timenote.info/lv/Arvids-Gailitis
Zigmārs Turčinskis – Latvijos universiteto Latvijos istorijos instituto mokslo darbuotojas.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Petro Čeverso nacionalinių partizanų bunkeris
Petro Čevero nacionalinių partizanų bunkeris yra Laucienės savivaldybėje, apie 4 km nuo Talsų–Upesgryvos kelio. Į jį veda medžio drožlėmis grįstas takas. Atnaujintas 31 kvadratinio metro ploto bunkeris pastatytas iš betoninio karkaso, apdailintas pusrąsčiais, kad būtų sukurtas autentiškas vaizdas.
Kapitono Čeverio grupė bunkerį miške netoli Vangzenės baigė statyti 1949 m. spalio pabaigoje. Buvo planuojama išgyventi 1949–1950 m. žiemą. 1950 m. vasario 3 d. vietos miškininkas išdavė partizanus, ir bunkerį užpuolė daugiau nei 300 kareivių Čekos dalinys. Tuo metu bunkeryje buvo 19 žmonių – 17 vyrų ir dvi moterys. Šioje nelygioje kovoje žuvo šeši partizanai, tačiau kitiems pavyko pralaužti dvi Čekos apsiausties grandines, kovojant. Žiemos pabaigoje partizanai su savo rėmėjais slėpėsi aplinkiniuose namuose, tačiau pavasarį grupė vėl susivienijo, kol 1950 m. lapkritį buvo užimtas ir sunaikintas. Po Čekos kariuomenės puolimo bunkeris buvo susprogdintas, ir prieš jį atstatant liko tik vandens pripildyta duobė.
Paroda KGB pastate „KGB operacijų Latvijoje istorija“
Buvęs SSRS Valstybės saugumo komiteto (paprastai vadinamas Čeka) pastatas atviras lankytojams. Čia čekistai kalindavo, tardydavo ir žudydavo Latvijos piliečius, kuriuos okupacinis režimas laikė priešininkais. Taip pat eksponuojama Latvijos okupacijos muziejaus ekspozicija apie Čekos veiklą Latvijoje. Siūlomos ekskursijos po kalėjimo kameras, koridorius, rūsį ir kiemą. Namas pastatytas 1911 m. ir yra vienas gražiausių pastatų Rygoje. Liaudyje vadinamas „Kampiniu namu“, jis buvo baisiausias sovietinio okupacinio režimo simbolis Latvijoje ir vienas iš SSRS valdžios ramsčių. Čeka iš Kampinio namo veikė okupacijos metu nuo 1940 iki 1941 m., o vėliau nuo 1945 iki 1991 m. Dešimtys tūkstančių latvių nukentėjo nuo tiesioginio politinio persekiojimo. Kova su sovietų valdžios priešais tęsėsi ir po Antrojo pasaulinio karo. Čekos požiūris į savo veiklą šiek tiek pasikeitė po Stalino mirties. Fizinį kankinimą pakeitė psichologinis teroras. Dauguma Čekos agentų buvo latviai (52 %). Antra pagal dydį grupė buvo rusai – 23,7 %. 60,3 % agentų nebuvo Komunistų partijos nariai. 26,9 % agentų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Sistema buvo sukurta taip, kad įtrauktų vietos gyventojus ir taip turėtų didesnę kontrolę visuomenėje. Personalo dokumentai ir tarnybos įrašai yra Rusijoje. Ši medžiaga nebuvo prieinama Latvijos valdžios institucijoms ir tyrėjams.
