Buvusio legiono leitenanto - čekų agento Arvīdo Gailīčio vaidmuo likviduojant Pēterio Čeverso grupuotę
Kapitonas Pēteris Čeversas ir dar septyni partizanai buvo sugauti 1950 metų lapkričio 1 dieną Engurės miško masyve, kur visai atsitiktinai netoliese buvo įsikūrusi netikra partizanų grupė, vadovaujama buvusio legiono leitenanto Arvīdo Gailīčio (agento-kovotojo slapyvardis „Grosbergs“). Jame buvo Latvijos TSR VDM operatyvininkai ir agentai-kovotojai, kurie apsimetė „miško broliais“.
Buvusio legiono leitenanto Arvīdo Gailīčio (agento-kovotojo slapyvardis „Grosbergs“) vadovaujama netikra partizanų grupė, kurioje buvo Latvijos TSR VDM operatyvininkai ir agentai-kovotojai, apsimetę „miško broliais“, klausydamiesi radijo išgirdo trukdžių švilpimą, kuris pasigirsta, kai miške ieškojo kito radijo, kas išėjo ir klausėsi radijo.
Prasidėjo abiejų grupių derybos dėl galimo bendradarbiavimo, nes Čeversas pasitikėjo legiono kovos bendražygiu Gailītiu, kurį asmeniškai pažinojo. 1-2, 1950 11 15 Lapkričio 15 d., per bendrą valgį Sulų girioje prie Plienciemo, septyni nacionaliniai partizanai – P. Čevers, J. Gura, A. Lauks, Ziedonis Als, Valdis Dzelzgalvis, A. Dundurs ir Ārends Lapiņš – buvo apnuodyti ir sumaišyti su operatyviniu specialiuoju agentu – be sąmonės esančiu alkoholiu.
Keturi miško broliai, tarp jų ir Čeveras, 1951 m. liepos 24 d. buvo nuteisti didžiausia bausme – sušaudymu, o kiti – ilgus metus kalėti Gulago lageriuose. Tik keli iš jų vėliau grįžo į tėvynę.
Šios tautinės partizanų grupės likvidavimą ypač tragišku daro tai, kad čekistai leitenantą A. Lauką privertė tapti išdaviku, kuris per Vasario 3-iosios mūšį psichologiškai palūžo, kai bandė nusišauti, tačiau vėliau buvo užverbuotas ir sovietų saugumo institucijoms teikė informaciją, dėl ko buvo suimti ar sunaikinti kiti vis dar laisvėje buvę Čeverio grupės nariai. 1952 m. kovo 31 d. paskutinis suimtas ir vėliau įvykdytas mirties bausmė buvo Artūrs Kalniņš ("Artūrs"), kuris persirengė moteriškais drabužiais ir slėpėsi pas savo merginą. Be to, jo buvimo vietą iš pavydo čekistams atskleidė buvusi Kalninio mergina.
Jei bendras Cheevero tautinių partizanų grupės narių skaičius siekė 20 žmonių, tai jų rėmėjų buvo beveik tris kartus daugiau – tai buvo mažiausiai 53 asmenys ir jų šeimos nariai.
Vandzenės partizanai ir jų rėmėjai. Blumų šeimos tragedija ir „Valdų“ namų paslaptis / Straipsnis (lsm.lv)
Uldis Neiburgs (dr. Hist., Latvijos universiteto Latvijos istorijos instituto mokslo darbuotojas)
Arvidas Gailitis (timenote.info) https://timenote.info/lv/Arvids-Gailitis
Zigmaras Turčinskis – Latvijos universiteto Latvijos istorijos instituto mokslo darbuotojas.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Pēteris Čevers national partisan bunker
The bunker of the national partisans of Peter Chever is located in Lauciene municipality, about 4 km from the Talsi-Upesgrīva road. A trail covered with wood chips leads to the bunker. The renovated 31 square metre bunker is made of a concrete frame finished with half-logs of logs to create an authentic feel.
Captain Chever's group completed the bunker in the forest near Vangzene at the end of October 1949. It was planned to survive the winter of 1949-50. On 3 February 1950, the local forester betrayed the partisans and the bunker was attacked by a Cheka unit of more than 300 soldiers. At that time there were 19 people in the bunker - 17 men and two women. Six partisans fell in this unequal battle, but the others managed to break through two chains of Cheka siege by fighting their way through. By the end of the winter the partisans took refuge in surrounding houses with their supporters, but in the spring the group reunited until it was captured and destroyed in November 1950. After an attack by Cheka troops, the bunker was blown up and before it could be rebuilt, only a water-filled pit remained.
Paroda KGB pastate „KGB operacijų Latvijoje istorija“
Buvęs SSRS Valstybės saugumo komiteto (paprastai vadinamas Čeka) pastatas atviras lankytojams. Čia čekistai kalindavo, tardydavo ir žudydavo Latvijos piliečius, kuriuos okupacinis režimas laikė priešininkais. Taip pat eksponuojama Latvijos okupacijos muziejaus ekspozicija apie Čekos veiklą Latvijoje. Siūlomos ekskursijos po kalėjimo kameras, koridorius, rūsį ir kiemą. Namas pastatytas 1911 m. ir yra vienas gražiausių pastatų Rygoje. Liaudyje vadinamas „Kampiniu namu“, jis buvo baisiausias sovietinio okupacinio režimo simbolis Latvijoje ir vienas iš SSRS valdžios ramsčių. Čeka iš Kampinio namo veikė okupacijos metu nuo 1940 iki 1941 m., o vėliau nuo 1945 iki 1991 m. Dešimtys tūkstančių latvių nukentėjo nuo tiesioginio politinio persekiojimo. Kova su sovietų valdžios priešais tęsėsi ir po Antrojo pasaulinio karo. Čekos požiūris į savo veiklą šiek tiek pasikeitė po Stalino mirties. Fizinį kankinimą pakeitė psichologinis teroras. Dauguma Čekos agentų buvo latviai (52 %). Antra pagal dydį grupė buvo rusai – 23,7 %. 60,3 % agentų nebuvo Komunistų partijos nariai. 26,9 % agentų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Sistema buvo sukurta taip, kad įtrauktų vietos gyventojus ir taip turėtų didesnę kontrolę visuomenėje. Personalo dokumentai ir tarnybos įrašai yra Rusijoje. Ši medžiaga nebuvo prieinama Latvijos valdžios institucijoms ir tyrėjams.
