SSRS dvigubas agentas – Edvīns Ozoliņš pravarde „Pilotas“

Šaltojo karo žvalgybos ir kontržvalgybos mūšiuose tarp Vakarų šalių ir SSRS dalyvavo abiejų pusių agentai ir dvigubi agentai. Nuo praėjusio amžiaus 2 dešimtmečio sovietų saugumo tarnybos sukūrė visiškai naują režimo apsaugos priemonę – dezinformaciją. Iki tol Vakaruose visiškai nežinomas terminas.
Edvīns Ozoliņš (slapyvardis „Herberts“, už bendravimą su JAV valdžios institucijomis „Herberts Okolo“, kriptonimas CAMUSO/2). Ozoliņš gimė 1914 m. Rygoje. Antrojo pasaulinio karo metais jis tarnavo Latvijos aviacijos padalinyje mechaniku. Jis su daliniu atvyko į Vokietiją. Pasidavimo momentu jiems pavyko pabėgti į Švediją. Sunku suprasti, kodėl amerikiečiams Ozoliņš patiko, nes jis buvo visiškai netalentingas ir nenaudingas radistas. Galbūt amerikiečiams patiko plati amerikietiška Ozolinio šypsena, o būtent tokia šypsena traukė amerikiečius.
Jau 1950 m. vasario 7 d. Prancūzijos žvalgyba įspėjo amerikiečius, kad Ozoliņš laikomas sovietų žvalgybos agentu, ir paprašė visos turimos informacijos apie jį. CŽV savo ruožtu nustatė, kad jie turėjo mažiausiai 75 korteles su Ozolinu, ir jie negalėjo nustatyti, apie kurį Ozoliną jie kalbėjo. Tačiau prancūzai buvo teisūs.
Lukašēvičso operatyvinio žaidimo „Meteoras“ santraukoje:
„1951 metais (7V) Valstybės saugumo organai sužinojo, kad CŽV ruošia šnipų grupę neteisėtam siuntimui į Latviją. Tai pranešė latvių emigrantas Edvīns Ozoliņš [..], kuris tuo metu gyveno Stokholme ir norėjo grįžti į tėvynę. [sic!]“ [2]
Kaip matyti tiek iš Lukašēvičo užrašų, tiek iš KGB aukštajai mokyklai parašyto vadovėlio „Sovietų valstybės saugumo organų istorija“, Ozoliņš buvo užverbuotas „Piloto“ slapyvardžiu. Tačiau žinoma, kad tuo metu agentas „Pilotas“ buvo prijungtas prie SSRS 1-osios pagrindinės direkcijos (užsienio žvalgybos) rezidencijų ir Latvijos TSR KGB lygmens niekas apie jį neturėjo jokio supratimo.
https://www.lsm.lv/raksts/dzive--stils/vesture/kgb-slepenie-arhivi.-spiegu-speles-latvija-cia-agenti-psrs-dienesta.a261845/
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Paroda KGB pastate „KGB operacijų Latvijoje istorija“
Buvęs SSRS Valstybės saugumo komiteto (paprastai vadinamas Čeka) pastatas atviras lankytojams. Čia čekistai kalindavo, tardydavo ir žudydavo Latvijos piliečius, kuriuos okupacinis režimas laikė priešininkais. Taip pat eksponuojama Latvijos okupacijos muziejaus ekspozicija apie Čekos veiklą Latvijoje. Siūlomos ekskursijos po kalėjimo kameras, koridorius, rūsį ir kiemą. Namas pastatytas 1911 m. ir yra vienas gražiausių pastatų Rygoje. Liaudyje vadinamas „Kampiniu namu“, jis buvo baisiausias sovietinio okupacinio režimo simbolis Latvijoje ir vienas iš SSRS valdžios ramsčių. Čeka iš Kampinio namo veikė okupacijos metu nuo 1940 iki 1941 m., o vėliau nuo 1945 iki 1991 m. Dešimtys tūkstančių latvių nukentėjo nuo tiesioginio politinio persekiojimo. Kova su sovietų valdžios priešais tęsėsi ir po Antrojo pasaulinio karo. Čekos požiūris į savo veiklą šiek tiek pasikeitė po Stalino mirties. Fizinį kankinimą pakeitė psichologinis teroras. Dauguma Čekos agentų buvo latviai (52 %). Antra pagal dydį grupė buvo rusai – 23,7 %. 60,3 % agentų nebuvo Komunistų partijos nariai. 26,9 % agentų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Sistema buvo sukurta taip, kad įtrauktų vietos gyventojus ir taip turėtų didesnę kontrolę visuomenėje. Personalo dokumentai ir tarnybos įrašai yra Rusijoje. Ši medžiaga nebuvo prieinama Latvijos valdžios institucijoms ir tyrėjams.