Per Kurlandos mūšį dingę vokiečių kariai – Karlas Grimmas

20221120_102729.jpg
Karls Grimms, pazudis bez vēsts pie Vaiņodes 1944.gada 27.oktobrī

Vokiečių armijos grupės „Šiaurė“, vėliau Kurlando apgulties metu pervadintos „Kurlandu“, įrašuose iki šiol nėra aiškios informacijos apie maždaug 50 000 vokiečių karių. Šie kariai įtraukti į dingusių be žinios sąrašą. Dar ir šiandien šių karių artimieji Kurlande bando aptikti jų giminių ir protėvių pėdsakus – tiek dokumentinių, tiek fizinių. Viena iš tokių istorijų yra apie Karlą Grimmą, vokiečių karį iš Švabijos (istorinis regionas pietvakarių Vokietijoje, prie Reino ir Dunojaus upių ištakų), kurio karinė karjera nutrūko 1944 m. spalio 27 d. Krūmių namuose netoli Vaiņodės (5 km į šiaurės vakarus nuo Vaiņodės, Latvija).

Karlas Grimmas gimė 1912 m. Larrieden, mažame kaime Bavarijoje, netoli žinomo viduramžių miesto Dinkelsbühl. Ten jis keletą metų buvo Dinkelsbühel jaunimo ansamblio narys, o vėliau studijavo muzikos konservatorijoje Štutgarte, Badeno-Viurtembergo valstijoje, kur įgijo kapelmeisterio kvalifikaciją. Po 12 metų trombonininko darbo Badeno-Viurtembergo žemės simfoniniame orkestre, 1931 m. savanoriškai tarnavo Badeno-Viurtembergo armijoje. Nuo 1939 m. tarnavo Vokietijoje atsargos batalione, tačiau archyve yra įrašas 1944 m. spalio 27 d. Kuržemė. Karlas Grimmas turėjo žmoną ir 4 vaikus.

Paieškos Vokietijos Federacinės Respublikos archyvuose ir institucijose buvo nesėkmingos, nes net apklausiant dar gyvus buvusius karius niekas negalėjo aiškiai nurodyti Karlo Grimmo dingimo ar galimos mirties priežasčių. Todėl Karlas Grimmas iki šiol laikomas dingusiu ir vis dar, kaip rašoma dokumentuose, „su didele tikimybe“ pateko 1944 10 27 Priekulės – Vaiņodės apylinkėse.

Pasakotojas: Hartmut Grimm; Šią istoriją užrašė: Jana Kalve
1661194852802.jpg
1661194852811.jpg
1661194852816.jpg
20221120_102044_001.jpg
20221120_113043.jpg
2022_JanaHartmut.jpg
Foto_PazudušivācukaravKurzeme_sarkanaiskrusts.jpg
KarlGrimm_doki.jpg
KarlGrimm_doki2.jpg
KarlGrimm_doki3.jpg

Susijusios vietos

Ezerės kraštotyros saugykla „Muitas Nams“

Ezerės muitinė yra Ezerėje, netoli Saldaus-Mažeikių plento, Latvijos ir Lietuvos pasienyje. 1945 m. gegužės 8 d. šiame pastate buvo pasirašytas vadinamojoje „Kuršo kišenėje“ apsuptų Vokietijos armijos dalinių „Kurzeme“ (Kurlandas) kapituliacijos aktas. Manoma, kad Antrasis pasaulinis karas iš tikrųjų baigėsi Ezerėje. Muitinėje yra ekspozicija, kurioje aprašomi Antrojo pasaulinio karo pabaigos įvykiai, ir eksponatai, kuriuose išsamiai aprašoma Ezerės parapijos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų. 1945 m. gegužės 7 d. rytą Leningrado fronto vadas maršalas L. Govorovas išsiuntė armijų grupės „Kurzeme“ vadovybei ultimatumą sudėti ginklus. Kapituliacijos aktą susijusios šalys pasirašė gegužės 8 d., jame išsamiai aprašyta perdavimo tvarka, ginklų surinkimo punktai, pateiktini dokumentai ir informacija bei kitos praktinės priemonės.

Saldaus vokiečių kareivių kapinės

Saldaus vokiečių kareivių kapinės yra prie Saldaus–Ežerės plento. Kapinėse, užimančiose 8 hektarų plotą, yra apie 25 000 vokiečių kareivių, taip pat kai kurių Latvijos legionierių palaikai. Perlaidojimai vyksta nuo 1997 m.

Nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. memorialiniame kambaryje galima apžiūrėti parodą apie Kuršo mūšius. Šiuo laikotarpiu memorialinis kambarys dirba darbo dienomis nuo 9:00 iki 17:00 val., o šeštadieniais ir sekmadieniais kapinėse dirba ir gidas. Taip pat galima susipažinti su Saldaus vokiečių kareivių kapinėse palaidotų ir visoje Latvijoje žuvusių kareivių sąrašais.