Hitlerio-Stalino/Molotovo-Ribentropo paktas
Rugpjūčio 23-oji paskelbta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, nes šią dieną buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, pakeitęs pasaulio ir istorijos veidą. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (SSRS, Sovietų Sąjunga) ir Vokietija pasirašė „Abipusio nepuolimo paktą“, žinomą Molotovo-Ribentropo paktu. Kartu su Molotovo-Ribentropo paktu buvo pasirašytas „Slaptasis papildomas protokolas“, kuriame šalys susitarė pasidalyti savo interesų sferas Rytų Europoje. Suomija, Estija, Latvija, dalis Lietuvos ir Besarabija turėjo tapti SSRS dalimi, o pietinė Lietuvos dalis – Vokietijos įtakos sfera, kuri vėliau buvo perskirstyta SSRS.
Rugpjūčio 23 d. Slaptame papildomame protokole minima, kad Latvija ir kitos Baltijos valstybės patirs „teritorinius-politinius persitvarkymus“. Jų supratimas aiškiai išplaukia iš J. Stalino žodžių, kuriuos jis pasakė likus kelioms dienoms iki rugsėjo 28-osios protokolo pasirašymo: „Vokietija suteikia mums visišką veiksmų laisvę Baltijos šalyse“. Pažymėtina, kad 1939 metų rugsėjo 28 dieną SSRS sudarė savitarpio pagalbos sutartį su Estija, o 1939 metų spalio 5 ir 10 dienomis – atitinkamai su Latvija ir Lietuva. Vėliau, 1939 m. spalio 25 d., J. Stalinas pokalbyje su Kominterno vykdomojo komiteto generaliniu sekretoriumi G. Dimitrovu pareiškė: „Sovietų vadovybė mano, kad per savitarpio pagalbos paktus su Estija, Latvija ir Lietuva buvo rasta forma, leidžianti Sovietų Sąjungai į savo orbitą įtraukti daugybę šalių ateik, kai jie patys tai padarys [SSRS]“.
Atėjo laikas 1940 metų birželio 16 dieną, kai SSRS paskelbė ultimatumą Latvijai. Vėliau Latvijos teritorija buvo okupuota ir aneksuota, o gyventojai patyrė žiaurių represijų: masinių žudynių, nepagrįstai įkalinti ir kankinami, ištremti už tūkstančių kilometrų nuo tėvynės, įdarbinti priverstiniuose darbuose, verčiami gyventi nežmoniškomis sąlygomis. Šie įvykiai kardinaliai pakeitė Latvijos istoriją ir pasuko Latvijos raidą sunkiu keliu.
SSRS liaudies deputatų suvažiavimas 1989 m. gruodžio 24 d. sprendime „Dėl 1939 m. SSRS ir Vokietijos nepuolimo pakto politinio ir teisinio vertinimo“ konstatavo, kad su Vokietija sudaryti slaptieji protokolai yra teisiškai nepagrįsti ir negaliojantys nuo jų pasirašymo momento. Vokietija taip pat padarė panašias išvadas savo 1989 m. rugsėjo 1 d. deklaracijoje. Vokietija slaptuosius papildomus protokolus apibūdino kaip gėdingą tarptautinės teisės puolimą. Ji paskelbė, kad protokolai negali pateisinti Vokietijos ir SSRS padarytų tarptautinės teisės pažeidimų. Savo ruožtu Latvijos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. gegužės 4 d. deklaracijoje „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“ Molotovo-Ribentropo paktą pripažino neteisėtu.
Daugiau informacijos šaltinių
Sayadova, V. Molotovo–Ribentropo paktas ir jo įtaka Latvijos valstybės suverenitetui. Prieiga: http://okupacijasmuzejs.lv/lv/latvijas-okupacijas-vesture/1-padomju-okupacija/molotovaribentropa-pakts-un-ta-ietekme-uz-latvijas-valsts-suverenitati [žiūrėta 2021 05 06].
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Privati karinė kolekcija Mundigcieme
Privati karinė kolekcija Mundigcieme. Aivaras Ormanis ne vienerius metus kolekcionuoja istorinius objektus – karines uniformas, uniformas, kamufliažas, ryšio priemones, buities daiktus, apsaugos priemones iš skirtingų laikotarpių ir šalių, siekiančias Antrojo pasaulinio karo, sovietų kariuomenės ir nepriklausomos Latvijos atkūrimo laikų.
Kolekcija šiuo metu nėra gerai prižiūrima, o eksponatai saugomi buvusiame kolūkio tvarte.
Trėmimams naudotas galvijų vagonas – muziejus Skrundos geležinkelio stotyje
1941 m. birželio ir 1949 m. kovo mėn. trėmimams atminti Skrundos geležinkelio stotyje pastatytas atminimo akmuo ir keturašis vagonas, kuris taip pat tarnauja kaip trėmimams skirtas muziejus. Tai pirmasis vagono tipo muziejus Latvijoje, kuriame nuolat eksponuojamos iš Skrundos stoties ištremtų žmonių nuotraukos, laiškai, atsiminimai, dokumentai ir įvairūs daiktai. Skrundos stotis buvo tremtinių surinkimo vieta ir viena iš trijų regiono stočių, į kurią buvo atvežti žmonės iš Skrundos ir Kuldygos apylinkių. 1941 m. iš čia į Krasnojarsko kraštą Sibire buvo ištremta pirmojo atkurtos Latvijos Respublikos prezidento Gunčio Ulmanio šeima.
Deportacijų pagalba sovietai susidorojo su nacionalinių partizanų šalininkais ir tuo pačiu metu baugino likusius kaimo gyventojus, versdami juos stoti į kolūkius.
Paviluosto vietos istorijos muziejaus ekspozicija
Paviluostos kraštotyros muziejuje veikianti paroda, pavadinta „Paviluosta, uždara teritorija“, pasakoja apie kasdienį gyvenimą Paviluostos mieste sovietinės okupacijos metu; konkrečiai apie vykdomąją valdžią, pasienio zoną, žvejų kolūkį, kultūrinę ir socialinę veiklą. Be nuolatinės ekspozicijos, yra interaktyvi ir emociškai turtinga skaitmeninė ekspozicija dviem kalbomis bei audiovizualinė instaliacija, kurioje rodomas filmas apie Paviluostą.
Muziejuje taip pat atidaryta nauja paroda pavadinimu „Paviluostos auksiniai smėlio grūdeliai“. Skaitmeninėje instaliacijoje pristatomi seni įvykiai, Paviluostos įkūrimo istorija ir svarbiausi įvykiai nuo 1918 m. iki šių dienų. Karinis paveldas yra pagrindinis Nepriklausomybės karo skyriaus, kuriame pasakojama apie Latvijos laisvės kovotojus ir sovietinės okupacijos laikotarpį, akcentas.
Rangefinder No.1 of the 23rd Shore Battery (1941)
The rangefinders (dating from 1941) are located in the pines of the dune, only 10m from the other tower, built in 1954. The 1st and 2nd gun emplacements of the shore battery are located on the seafront and partially eroded, while the 4th gun emplacement is best seen in the dunes. The reinforced concrete bunker of the personnel who manned the guns is now washed away by the waves and has a washed-out foundation, tilted and leaning seawards.
Liepaja Fortress Battery 2 was planned to be built further from the shoreline and protected by a high rampart. The armament of the battery was to be 16 11-inch (280 mm) mortars of the 1877 model. The mortars used steep trajectories and did not require direct aiming.
Following the 'base agreement' between the Republic of Latvia and the USSR, signed on 5 October 1939, a contingent of nearly 25 000 Red Army and Baltic Navy troops was to be stationed in Kurzeme. By March 1941, Baltic naval bases were established in Latvia in the defence sectors of Irbe Bay, Saaremaa and Liepāja, consisting of coastal defence batteries.
The Liepaja coastal defence sector included the 208th artillery division with two 130 mm B-13 gun batteries (No 23 and No 27) and one 180 mm rail gun battery. Construction of Battery 23 began in November 1939 and was completed on 17 May 1941, partly using the reinforced concrete fortifications of Battery No. 2 of Liepaja Fortress. Battery 23 consisted of four reinforced concrete gun positions on the seafront, a command post and an observation (range-finding) tower in the dune forest. The range-finding positions were located in reinforced concrete towers to ensure better visibility while maintaining concealment in the pine forest.
After the Second World War, Battery 23 was renamed Battery 636, armed with the same 130 mm B-13 guns, and a new range-keeping tower was built for fire control in 1954, adjacent to the 1941 tower. In 1963, all the Liepaja coastal defence guns were dismantled.
After the restoration of Latvia's independence, the area of Battery No 2 is in the use of the Ministry of Defence.
Liepaja Coast Defence Battery 23
The battery is located between Tobago and Marine Streets, seawards.
According to the "base agreement" between the Republic of Latvia and the USSR, signed on 5 October 1939, a contingent of nearly 25 000 Red Army and Baltic Navy troops was to be stationed in Kurzeme. By March 1941, Baltic naval bases were established in Latvia in the defence sectors of Irbe Bay, Saaremaa and Liepaja, consisting of coastal defence batteries.
The Liepaja coastal defence sector included the 208th artillery division with two 130 mm B-13 gun batteries (No 23 and No 27) and one 180 mm rail gun battery. Construction of Battery 23 began in November 1939 and was completed on 17 May 1941, partly using the reinforced concrete fortifications of Battery No. 2 of Liepaja Fortress. Battery 23 consisted of four reinforced concrete gun positions on the seafront, a command post and an observation (range-finding) tower in the dune forest. The range-finding positions were located in reinforced concrete towers to ensure better visibility while maintaining concealment in the pine forest.
Gun positions 1 and 2 are located on the seafront and partially eroded, while gun position 4 is the most visible in the dunes. Battery 23 was blown up by Soviet soldiers on 27 June 1941 during the retreat from Liepāja.
After the Second World War, Battery 23 was renamed Battery 636, armed with the same 130 mm B-13 guns, but a new range-keeping tower was built in 1954 for fire control, adjacent to the 1941 tower. In 1963, all the Liepaja coastal defence guns were dismantled.
After the restoration of Latvia's independence, the area of Battery No 2 is in the use of the Ministry of Defence.
The two towers are located very close to each other - only 10 m apart. The four gun positions were located to the right of both towers, actually on the seafront. The reinforced concrete bunker of the personnel who manned the guns is now washed away by the waves and has a washed-out foundation, tilted and leaning seawards.
Latvijos karo muziejus
Latvijos karo muziejus yra įsikūręs senamiestyje, netoli Laisvės paminklo, istoriniame gynybos pastate, vadinamame „Parako bokštu“. Muziejuje yra 11 eksponatų. Čia eksponuojami įvairūs ginklai, dokumentai, uniformos, apdovanojimai, ženkleliai ir kiti daiktai, pasakojantys apie kasdienį kareivio gyvenimą kare. Latvijos karo muziejus yra vienas seniausių muziejų Latvijoje. Jo ištakos siekia Pirmąjį pasaulinį karą. Muziejaus kolekciją daugiausia sudarė asmeniniai kareivių daiktai arba mūšio laukuose rasti daiktai. Latvijai atgavus nepriklausomybę, pagrindinis muziejaus tikslas tapo sukurti ekspoziciją apie Latvijos karo istoriją ir aktyvų gyventojų vaidmenį saugant savo žemę. 1937 m. muziejus buvo išplėstas ir techniškai buvo vienas moderniausių tuo metu Europoje. Parako bokštas buvo vienas iš Rygos įtvirtinimų bokštų. Kai kurie įrodymai siekia 1330 m., kai jis buvo minimas kaip „Smėlio bokštas“. Bokštas buvo sugriautas 1621 m., kai Rygą apgulė Švedijos armija. Tačiau 1650 m. buvo pastatytas naujas bokštas parakui ir ginklams laikyti. Nugriovus miesto įtvirtinimus, Parako bokštas išlieka vienu svarbiausių Rygos gynybos sistemos įrodymų.
Susijusi istorija
Apie Latvijos okupaciją
1940 m. nepriklausomos Latvijos valstybės egzistavimą nutraukė Sovietų Sąjungos įvykdyta okupacija ir aneksija arba įjungimas į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą (SSRS).
Per Kurlandos mūšį dingę vokiečių kariai – Karlas Grimmas
Vokiečių armijos grupės „Šiaurė“, vėliau Kurlando apgulties metu pervadintos „Kurlandu“, įrašuose iki šiol nėra aiškios informacijos apie maždaug 50 000 vokiečių karių. Šie kariai įtraukti į dingusių be žinios sąrašą. Dar ir šiandien šių karių artimieji Kurlande bando aptikti jų giminių ir protėvių pėdsakus – tiek dokumentinių, tiek fizinių. Viena iš tokių istorijų yra apie Karlą Grimmą, vokiečių karį iš Švabijos (istorinis regionas pietvakarių Vokietijoje, prie Reino ir Dunojaus upių ištakų), kurio karinė karjera nutrūko 1944 m. spalio 27 d. Krūmių namuose netoli Vaiņodės (5 km į šiaurės vakarus nuo Vaiņodės, Latvija).