Hitlerio-Stalino/Molotovo-Ribentropo paktas
Rugpjūčio 23-oji paskelbta Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, nes šią dieną buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, pakeitęs pasaulio ir istorijos veidą. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (SSRS, Sovietų Sąjunga) ir Vokietija pasirašė „Abipusio nepuolimo paktą“, žinomą Molotovo-Ribentropo paktu. Kartu su Molotovo-Ribentropo paktu buvo pasirašytas „Slaptasis papildomas protokolas“, kuriame šalys susitarė pasidalyti savo interesų sferas Rytų Europoje. Suomija, Estija, Latvija, dalis Lietuvos ir Besarabija turėjo tapti SSRS dalimi, o pietinė Lietuvos dalis – Vokietijos įtakos sfera, kuri vėliau buvo perskirstyta SSRS.
Rugpjūčio 23 d. Slaptame papildomame protokole minima, kad Latvija ir kitos Baltijos valstybės patirs „teritorinius-politinius persitvarkymus“. Jų supratimas aiškiai išplaukia iš J. Stalino žodžių, kuriuos jis pasakė likus kelioms dienoms iki rugsėjo 28-osios protokolo pasirašymo: „Vokietija suteikia mums visišką veiksmų laisvę Baltijos šalyse“. Pažymėtina, kad 1939 metų rugsėjo 28 dieną SSRS sudarė savitarpio pagalbos sutartį su Estija, o 1939 metų spalio 5 ir 10 dienomis – atitinkamai su Latvija ir Lietuva. Vėliau, 1939 m. spalio 25 d., J. Stalinas pokalbyje su Kominterno vykdomojo komiteto generaliniu sekretoriumi G. Dimitrovu pareiškė: „Sovietų vadovybė mano, kad per savitarpio pagalbos paktus su Estija, Latvija ir Lietuva buvo rasta forma, leidžianti Sovietų Sąjungai į savo orbitą įtraukti daugybę šalių ateik, kai jie patys tai padarys [SSRS]“.
Atėjo laikas 1940 metų birželio 16 dieną, kai SSRS paskelbė ultimatumą Latvijai. Vėliau Latvijos teritorija buvo okupuota ir aneksuota, o gyventojai patyrė žiaurių represijų: masinių žudynių, nepagrįstai įkalinti ir kankinami, ištremti už tūkstančių kilometrų nuo tėvynės, įdarbinti priverstiniuose darbuose, verčiami gyventi nežmoniškomis sąlygomis. Šie įvykiai kardinaliai pakeitė Latvijos istoriją ir pasuko Latvijos raidą sunkiu keliu.
SSRS liaudies deputatų suvažiavimas 1989 m. gruodžio 24 d. sprendime „Dėl 1939 m. SSRS ir Vokietijos nepuolimo pakto politinio ir teisinio vertinimo“ konstatavo, kad su Vokietija sudaryti slaptieji protokolai yra teisiškai nepagrįsti ir negaliojantys nuo jų pasirašymo momento. Vokietija taip pat padarė panašias išvadas savo 1989 m. rugsėjo 1 d. deklaracijoje. Vokietija slaptuosius papildomus protokolus apibūdino kaip gėdingą tarptautinės teisės puolimą. Ji paskelbė, kad protokolai negali pateisinti Vokietijos ir SSRS padarytų tarptautinės teisės pažeidimų. Savo ruožtu Latvijos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. gegužės 4 d. deklaracijoje „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“ Molotovo-Ribentropo paktą pripažino neteisėtu.
Daugiau informacijos šaltinių
Sayadova, V. Molotovo–Ribentropo paktas ir jo įtaka Latvijos valstybės suverenitetui. Prieiga: http://okupacijasmuzejs.lv/lv/latvijas-okupacijas-vesture/1-padomju-okupacija/molotovaribentropa-pakts-un-ta-ietekme-uz-latvijas-valsts-suverenitati [žiūrėta 2021 05 06].
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Privati karinė kolekcija Mundigcieme
Privati karinė kolekcija Mundigcieme. Aivaras Ormanis ne vienerius metus kolekcionuoja istorinius objektus – karines uniformas, uniformas, kamufliažas, ryšio priemones, buities daiktus, apsaugos priemones iš skirtingų laikotarpių ir šalių, siekiančias Antrojo pasaulinio karo, sovietų kariuomenės ir nepriklausomos Latvijos atkūrimo laikų.
Kolekcija šiuo metu nėra gerai prižiūrima, o eksponatai saugomi buvusiame kolūkio tvarte.
Cattle wagon used for deportations – museum at Skrunda train station
To commemorate the deportations of June 1941 and March 1949, a memorial stone and a four-axle wagon, which also serves as the museum dedicated to deportations, was erected at the Skrunda railway station. This is the first wagon-type museum in Latvia that holds a permanent exhibit of photos, letters, memoirs, documents and various items made by the people deported from the Skrunda station. Skrunda station was a location where deportees were gathered, and one of the three stations in the region to which people from the Skrunda and the Kuldīga area were brought. In 1941, the family of the first President of the restored Republic of Latvia, Guntis Ulmanis, was deported from here to Krasnoyarsk Krai in Siberia.
...
Pāvilosta local history museum exposition
Named ‘Pāvilosta, a Closed Area’, the exhibit in the Pāvilosta Local History Museum is about everyday life in the town of Pāvilosta during the Soviet occupation; specifically, about the executive branch, border area, fishermen’s collective farm, and the cultural and social activities. In addition to the permanent exhibit, there is an interactive and emotionally rich digital exhibit in two languages and an audio-visual installation offering a film about Pāvilosta.
...
Rangefinder No.1 of the 23rd Shore Battery (1941)
The rangefinders (dating from 1941) are located in the pines of the dune, only 10m from the other tower, built in 1954. The 1st and 2nd gun emplacements of the shore battery are located on the seafront and partially eroded, while the 4th gun emplacement is best seen in the dunes. The reinforced concrete bunker of the personnel who manned the guns is now washed away by the waves and has a washed-out foundation, tilted and leaning seawards.
...
Liepaja Coast Defence Battery 23
The battery is located between Tobago and Marine Streets, seawards.
According to the "base agreement" between the Republic of Latvia and the USSR, signed on 5 October 1939, a contingent of nearly 25 000 Red Army and Baltic Navy troops was to be stationed in Kurzeme. By March 1941, Baltic naval bases were established in Latvia in the defence sectors of Irbe Bay, Saaremaa and Liepaja, consisting of coastal defence batteries.
...
Latvian War Museum
The Latvian War Museum is located in the Old Town not far from the Freedom Monument in a historic defence building called the ‘Powder Tower’. There are 11 exhibits in the museum. There are various weapons, documents, uniforms, awards, badges and other items detailing the everyday life of a soldier in war. The Latvian War Museum is one of the oldest museums in Latvia. Its origins can be found in World War I. Museum’s collection was made up mainly of personal items of soldiers or items found on battlefields. After Latvia gained its independence the main goal of the museum became to create an exposition on the military history of Latvia and the active role of the population in protecting their land. In 1937 the museum was expanded and was...
Susijusi istorija
Apie Latvijos okupaciją
1940 m. nepriklausomos Latvijos valstybės egzistavimą nutraukė Sovietų Sąjungos įvykdyta okupacija ir aneksija arba įjungimas į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą (SSRS).
Per Kurlandos mūšį dingę vokiečių kariai – Karlas Grimmas
Vokiečių armijos grupės „Šiaurė“, vėliau Kurlando apgulties metu pervadintos „Kurlandu“, įrašuose iki šiol nėra aiškios informacijos apie maždaug 50 000 vokiečių karių. Šie kariai įtraukti į dingusių be žinios sąrašą. Dar ir šiandien šių karių artimieji Kurlande bando aptikti jų giminių ir protėvių pėdsakus – tiek dokumentinių, tiek fizinių. Viena iš tokių istorijų yra apie Karlą Grimmą, vokiečių karį iš Švabijos (istorinis regionas pietvakarių Vokietijoje, prie Reino ir Dunojaus upių ištakų), kurio karinė karjera nutrūko 1944 m. spalio 27 d. Krūmių namuose netoli Vaiņodės (5 km į šiaurės vakarus nuo Vaiņodės, Latvija).