Saldus German Soldiers' Cemetery Memorialinis vieta
133
Saldus German soldier's cemetery is located on the Saldus-Ezere highway. Around 25,000 German soldiers, as well as some Latvian legionnaires, were reburied in the 8-hectare cemetery. Reburial has been taking place since 1997.
From May 1 to October 1, an exposition on the Battle of Kurzeme can be seen in the memorial room. During this period, the memorial room is open on weekdays from 9:00 a.m. to 5:00 p.m., on Saturdays and Sundays the cemetery also has a tour guide. The registers of soldiers buried in Saldus German soldiers' graves and fallen soldiers throughout Latvia are also available.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
https://turisms.saldus.lv/kur-doties/ko-skatit/pieminas-vietas/
Susijusi laiko juosta
Susijusi istorija
„Karas nesibaigia, kol nebus palaidotas paskutinis kareivis“ (Saldus vokiečių karių kapinės)
1944 m. spalio 10 d. Kuržemė iškilo kaip atskiras ir išskirtinis mūšio laukas. Apsupta buvo laikoma apie 500 000 vokiečių karių. Remiantis 1-ojo Baltijos fronto štabo pranešimais, norint visiškai išlaisvinti visą Baltijos pakrantę, prireikė tik „nedidelių pastangų“. Tačiau kovos Kurlande tęsėsi dar septynis mėnesius ir Kurlandas tapo Antrojo pasaulinio karo pabaigos simboliu.
Per septynis mūšio mėnesius iki 1945 m. gegužės vokiečių pajėgos Kuržemėje prarado 154 108 žuvusius, sužeistus ir dingusius be žinios karius. Nuo 1997 metų vyksta Karo kapinių apžiūra ir karių perlaidojimas prie Saldus ir šiuo metu čia galima rasti 27 000 žuvusių karių pavardžių.
Per Kurlandos mūšį dingę vokiečių kariai – Karlas Grimmas
Vokiečių armijos grupės „Šiaurė“, vėliau Kurlando apgulties metu pervadintos „Kurlandu“, įrašuose iki šiol nėra aiškios informacijos apie maždaug 50 000 vokiečių karių. Šie kariai įtraukti į dingusių be žinios sąrašą. Dar ir šiandien šių karių artimieji Kurlande bando aptikti jų giminių ir protėvių pėdsakus – tiek dokumentinių, tiek fizinių. Viena iš tokių istorijų yra apie Karlą Grimmą, vokiečių karį iš Švabijos (istorinis regionas pietvakarių Vokietijoje, prie Reino ir Dunojaus upių ištakų), kurio karinė karjera nutrūko 1944 m. spalio 27 d. Krūmių namuose netoli Vaiņodės (5 km į šiaurės vakarus nuo Vaiņodės, Latvija).
Dingę vokiečių armijos kariai per Kuržemės mūšius – Hermanas Faulsas
Vokiečių armijos grupės „Šiaurė“, kuri vėliau Kurlando apgulties metu buvo pervadinta į „Kurlandą“, dokumentacijoje vis dar trūksta aiškios informacijos apie maždaug 50 000 vokiečių armijos karių. Šių kareivių trūksta. Dar ir šiandien šių karių artimieji bando aptikti savo artimųjų ir protėvių pėdsakus Kuršijoje – tiek dokumentinių, tiek fizinių. Viena tokių istorijų yra apie Hermaną Faulą, kuris buvo dingęs nuo 1944 metų gruodžio 27 dienos – 3-iojo Kuršo mūšio, arba Kalėdų kovų.
"Kasti geriau nei užkasti!"
Kariuomenės grupės „Kurlandas“ įsakymas yra: „Statyk ir statyk! Tai užduotis kiekvienam užnugario tarnybų fronto kariui. Kurį geriausiai pažymi žodis: „Kasti geriau nei užkasti!
Pieta arba „Mamos“ memorialinis ansamblis Nīkrace
Pieta, arba Mamytė, yra gerai žinomas Europos kultūros ir meno motyvas, naudotas ir sovietmečiu.
Peleninė su panteros galva iš Vokietijos įtvirtinimų linijų
Krotės apylinkėse buvo išsidėstę paskutinės kariuomenės grupės „Kurzeme“ įtvirtinimų linijos ir ten rasta daug su Antruoju pasauliniu karu susijusių objektų.
Ezeroje kilusio Jānio Miesnieko prisiminimai apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą Ezeroje
Istoriškai reikšmingame pastate įkurta Ežerės kultūros istorijos ir kraštotyros medžiagos saugykla „Muitinės namai“. 1945 m. gegužės 8 d. čia buvo pasirašytas Kuršo fronte apsuptų nacistinės Vokietijos kariuomenės dalinių kapituliacijos aktas.
Prisiminimais apie tos dienos įvykius dalijasi buvęs Ezer gyventojas Jānis Miesnieks (g. 1930 m.).