Saldaus vokiečių kareivių kapinės Memorialinė vieta

Kuržemė kaip atskiras ir savitas mūšio laukas iškilo 1944 m. spalio 10 d. Buvo suskaičiuota, kad apsuptyje buvo apie 500 000 vokiečių karių. Remiantis 1-ojo Baltijos fronto štabo pranešimais, norint visiškai išlaisvinti visą Baltijos pakrantę, reikėjo tik „nedidelių pastangų“. Tačiau kovos Kurše tęsėsi dar septynis mėnesius, ir Kurše tapo Antrojo pasaulinio karo pabaigos simboliu.

Per septynis kovos mėnesius iki 1945 m. gegužės mėn. vokiečių pajėgos Kurše neteko 154 108 žuvusių, sužeistų ir dingusių be žinios kareivių. Nuo 1997 m. netoli Saldus atliktas karo kapinių tyrimas ir perlaidojami kareiviai, o šiuo metu čia galima rasti 27 000 žuvusių kareivių vardų.

Vokiečių armijos grupės „Šiaurė“, vėliau pervadintos „Kurlandu“ per Kuršo apgultį, įrašuose vis dar nėra aiškios informacijos apie maždaug 50 000 vokiečių kareivių. Šie kareiviai yra įtraukti į dingusiųjų sąrašą. Net ir šiandien šių kareivių giminaičiai bando rasti savo giminaičių ir protėvių pėdsakų Kurše – tiek dokumentinių, tiek fizinių. Viena iš tokių istorijų – Karlo Grimmo, vokiečių kareivio iš Švabijos (istorinio regiono pietvakarių Vokietijoje, prie Reino ir Dunojaus upių ištakų), kurio karo karjera nutrūko 1944 m. spalio 27 d. Krūmų namuose netoli Vainodės (5 km į šiaurės vakarus nuo Vainodės, Latvijoje).

Vokietijos armijų grupės „Šiaurė“, kuri vėliau, per Kuržemės apgultį, buvo pervadinta į „Kurlandą“, dokumentuose vis dar nėra aiškios informacijos apie maždaug 50 000 Vokietijos armijos kareivių. Šie kareiviai įtraukti į dingusių be žinios kovų metu sąrašą. Net ir šiandien šių kareivių giminaičiai bando Kuržemėje rasti savo giminaičių ir protėvių pėdsakų – tiek dokumentinių, tiek fizinių. Viena iš tokių istorijų yra apie Hermaną Faulą, kuris dingo nuo 1944 m. gruodžio 27 d. – 3-iojo Kuržemės mūšio, arba Kalėdų mūšių.

Armijų grupės „Kurlandas“ įsakymas yra: „Statykite ir statykite!“ Tai užduotis kiekvienam užnugario fronto kareiviui. Tai geriausiai apibūdina žodis: „Geriau kasti, negu laidoti!“

Pieta, arba Mamytė, yra gerai žinomas motyvas Europos kultūroje ir mene, jis buvo naudojamas ir sovietmečiu.

Krotės apylinkėse buvo įsikūrusios paskutinės armijų grupės „Kurzeme“ įtvirtinimų linijos, kuriose rasta daug su Antruoju pasauliniu karu susijusių objektų.

Ezerės kultūros istorijos ir kraštotyros muziejus „Muitinė“ įsikūręs istoriškai reikšmingame pastate. 1945 m. gegužės 8 d. čia buvo pasirašytas Kuržemės fronte apsuptų nacistinės Vokietijos armijos dalinių kapituliacijos aktas.

Buvęs Ezeras gyventojas Jānis Miesnieks (gim. 1930 m.) dalijasi prisiminimais apie tos dienos įvykius.