Saldaus vokiečių kareivių kapinės
Memorialinis vieta

DJI_0691.jpg
245651605_598209824638938_5052796031308855959.jpg
8R4A9815.jpg
8R4A9828.jpg
8R4A9850.jpg
8R4A9853.jpg
8R4A9856.jpg
8R4A9857.jpg
8R4A9867.jpg
DJI_0683.jpg
DJI_0697.jpg
DJI_0699.jpg
DJI_0704.jpg
SaldusVācuKapi_RogganundvonBelow.jpg
SaldusVācuKapi_ekspoz.jpg
SaldusVācuKapi_ekspoz1.jpg
SaldusVācuKapi_ieejasakmens.jpg
SaldusVācuKapi_krustscentrā.jpg
SaldusVācuKapi_skatskoki.jpg
Įkeliama...
 "Tērpļi", Novadnieku pagasts, Latvija
 +371 63807443
 Saldus TIKS
133

Saldaus vokiečių kareivių kapinės yra prie Saldaus–Ežerės plento. Kapinėse, užimančiose 8 hektarų plotą, yra apie 25 000 vokiečių kareivių, taip pat kai kurių Latvijos legionierių palaikai. Perlaidojimai vyksta nuo 1997 m.

Nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. memorialiniame kambaryje galima apžiūrėti parodą apie Kuršo mūšius. Šiuo laikotarpiu memorialinis kambarys dirba darbo dienomis nuo 9:00 iki 17:00 val., o šeštadieniais ir sekmadieniais kapinėse dirba ir gidas. Taip pat galima susipažinti su Saldaus vokiečių kareivių kapinėse palaidotų ir visoje Latvijoje žuvusių kareivių sąrašais.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

https://turisms.saldus.lv/kur-doties/ko-skatit/pieminas-vietas/

Susijusi istorija

„Karas nesibaigia, kol nebus palaidotas paskutinis kareivis“ (Saldus vokiečių karių kapinės)

1944 m. spalio 10 d. Kuržemė iškilo kaip atskiras ir išskirtinis mūšio laukas. Apsupta buvo laikoma apie 500 000 vokiečių karių. Remiantis 1-ojo Baltijos fronto štabo pranešimais, norint visiškai išlaisvinti visą Baltijos pakrantę, prireikė tik „nedidelių pastangų“. Tačiau kovos Kurlande tęsėsi dar septynis mėnesius ir Kurlandas tapo Antrojo pasaulinio karo pabaigos simboliu.

Per septynis mūšio mėnesius iki 1945 m. gegužės vokiečių pajėgos Kuržemėje prarado 154 108 žuvusius, sužeistus ir dingusius be žinios karius. Nuo 1997 metų vyksta Karo kapinių apžiūra ir karių perlaidojimas prie Saldus ir šiuo metu čia galima rasti 27 000 žuvusių karių pavardžių.

Per Kurlandos mūšį dingę vokiečių kariai – Karlas Grimmas

Vokiečių armijos grupės „Šiaurė“, vėliau Kurlando apgulties metu pervadintos „Kurlandu“, įrašuose iki šiol nėra aiškios informacijos apie maždaug 50 000 vokiečių karių. Šie kariai įtraukti į dingusių be žinios sąrašą. Dar ir šiandien šių karių artimieji Kurlande bando aptikti jų giminių ir protėvių pėdsakus – tiek dokumentinių, tiek fizinių. Viena iš tokių istorijų yra apie Karlą Grimmą, vokiečių karį iš Švabijos (istorinis regionas pietvakarių Vokietijoje, prie Reino ir Dunojaus upių ištakų), kurio karinė karjera nutrūko 1944 m. spalio 27 d. Krūmių namuose netoli Vaiņodės (5 km į šiaurės vakarus nuo Vaiņodės, Latvija).

Dingę vokiečių armijos kariai per Kuržemės mūšius – Hermanas Faulsas

Vokiečių armijos grupės „Šiaurė“, kuri vėliau Kurlando apgulties metu buvo pervadinta į „Kurlandą“, dokumentacijoje vis dar trūksta aiškios informacijos apie maždaug 50 000 vokiečių armijos karių. Šių kareivių trūksta. Dar ir šiandien šių karių artimieji bando aptikti savo artimųjų ir protėvių pėdsakus Kuršijoje – tiek dokumentinių, tiek fizinių. Viena tokių istorijų yra apie Hermaną Faulą, kuris buvo dingęs nuo 1944 metų gruodžio 27 dienos – 3-iojo Kuršo mūšio, arba Kalėdų kovų.

"Kasti geriau nei užkasti!"

Kariuomenės grupės „Kurlandas“ įsakymas yra: „Statyk ir statyk! Tai užduotis kiekvienam užnugario tarnybų fronto kariui. Kurį geriausiai pažymi žodis: „Kasti geriau nei užkasti!

Pieta arba „Mamos“ memorialinis ansamblis Nīkrace

Pieta, arba Mamytė, yra gerai žinomas Europos kultūros ir meno motyvas, naudotas ir sovietmečiu.

Peleninė su panteros galva iš Vokietijos įtvirtinimų linijų

Krotės apylinkėse buvo išsidėstę paskutinės kariuomenės grupės „Kurzeme“ įtvirtinimų linijos ir ten rasta daug su Antruoju pasauliniu karu susijusių objektų.

Ezeroje kilusio Jānio Miesnieko prisiminimai apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą Ezeroje

Istoriškai reikšmingame pastate įkurta Ežerės kultūros istorijos ir kraštotyros medžiagos saugykla „Muitinės namai“. 1945 m. gegužės 8 d. čia buvo pasirašytas Kuršo fronte apsuptų nacistinės Vokietijos kariuomenės dalinių kapituliacijos aktas.

Prisiminimais apie tos dienos įvykius dalijasi buvęs Ezer gyventojas Jānis Miesnieks (g. 1930 m.).