"Kasti geriau nei užkasti!"

Įsikūręs Tukumo rajone, A9 greitkelio pakraštyje, 500 m nuo posūkio į Lesteni Rygos kryptimi.

Memorialas buvo įkurtas 1991 m. netoli Rumbu namų, kurie buvo aktyvių karo veiksmų vieta. Tai duoklė „Kuršo tvirtovės“ gynėjams, kovojusiems su Raudonąja armija Antrajame pasauliniame kare. Mūšiai buvo reikšmingi, nes laikinai sustabdė Raudonosios armijos įvykdytą visišką Latvijos okupaciją. Maždaug 300 000 latvių emigravo, bėgdami nuo sovietų režimo įvykdytų nusikaltimų prieš civilius gyventojus.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Latvijos teritorijoje susiklostė savotiška situacija. Kurše buvo dislokuotos Vokietijos armijos pajėgos, kurias Raudonoji armija bandė eliminuoti arba neleisti dalyvauti mūšiuose Rytų Prūsijoje ar aplink Berlyną. „Kuršo tvirtovė“ yra dažniausiai vartojamas terminas, apibūdinantis karo veiksmus Kurše nuo 1944 iki 1945 m. „Kuršo mūšis“ buvo Vokietijos armijos kova, siekiant atremti didžiulius Raudonosios armijos išpuolius. Kuršo tvirtovė nustojo egzistuoti netrukus po Vokietijos kapituliacijos.

Šiandien galite aplankyti memorialą ir poilsio vietą, kuri buvo populiari tarp Latvijos legionierių nuo pat Latvijos nepriklausomybės atkūrimo.

Pūsenų kalnas yra netoli Bernatų, 20 minučių kelio automobiliu nuo Liepojos. Pūsenų kalnas yra aukščiausia pakrantės kopa – 37 m aukščio. Nuo kopos atsiveria gražus vaizdas į apylinkes. Yra takas, vedantis į jūrą.

Netoli kalvos stovi kelių šimtų metrų ilgio betoninis statinys (tikriausiai karinis paveldas).

Pasivaikščiokite miško takais ir pajūriu.

Ezerės muitinė yra Ezerėje, netoli Saldaus-Mažeikių plento, Latvijos ir Lietuvos pasienyje. 1945 m. gegužės 8 d. šiame pastate buvo pasirašytas vadinamojoje „Kuršo kišenėje“ apsuptų Vokietijos armijos dalinių „Kurzeme“ (Kurlandas) kapituliacijos aktas. Manoma, kad Antrasis pasaulinis karas iš tikrųjų baigėsi Ezerėje. Muitinėje yra ekspozicija, kurioje aprašomi Antrojo pasaulinio karo pabaigos įvykiai, ir eksponatai, kuriuose išsamiai aprašoma Ezerės parapijos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų. 1945 m. gegužės 7 d. rytą Leningrado fronto vadas maršalas L. Govorovas išsiuntė armijų grupės „Kurzeme“ vadovybei ultimatumą sudėti ginklus. Kapituliacijos aktą susijusios šalys pasirašė gegužės 8 d., jame išsamiai aprašyta perdavimo tvarka, ginklų surinkimo punktai, pateiktini dokumentai ir informacija bei kitos praktinės priemonės.

Saldaus vokiečių kareivių kapinės yra prie Saldaus–Ežerės plento. Kapinėse, užimančiose 8 hektarų plotą, yra apie 25 000 vokiečių kareivių, taip pat kai kurių Latvijos legionierių palaikai. Perlaidojimai vyksta nuo 1997 m.

Nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. memorialiniame kambaryje galima apžiūrėti parodą apie Kuršo mūšius. Šiuo laikotarpiu memorialinis kambarys dirba darbo dienomis nuo 9:00 iki 17:00 val., o šeštadieniais ir sekmadieniais kapinėse dirba ir gidas. Taip pat galima susipažinti su Saldaus vokiečių kareivių kapinėse palaidotų ir visoje Latvijoje žuvusių kareivių sąrašais.

Lestenės brolių kapinės yra Tukumo savivaldybėje, Lestenėje, šalia Lestenės bažnyčios. Brolių kapinių Lestenėje statyba pradėta 1998 m. Tai antros pagal dydį karinės kapinės Latvijoje, jose palaidota daugiau nei 1300 Latvijos legionierių. Tik atgavus nepriklausomybę atsirado galimybė perlaidoti Antrojo pasaulinio karo metu žuvusius Latvijos kareivius. Latvijos legionas buvo Vokietijos armijos kovinis dalinys, sudarytas daugiausia iš nelegaliai pašauktų latvių. Kareiviai savo buvimą legione laikė kažkuo, ką reikia padaryti norint atkurti Latvijos nepriklausomybę, nepaisant to, kad jie tarnavo Vokietijos ginkluotosiose pajėgose ir kad Vokietija buvo okupavusi Latviją. Latvijos legionieriai kovojo prieš Raudonąją armiją, kuri sunaikino Latvijos nepriklausomybę ir jos armiją bei vykdė nusikaltimus prieš civilius gyventojus. Vokietijos armijos gretose kovojo nuo 110 000 iki 115 000 kareivių, o apie 30 000–50 000 iš jų niekada nepaliko mūšio lauko. Brolių kapinių pagrindinę temą „Tėvynė – Motina – Latvija“ sukūrė skulptorė Arta Dumpė. Kitoje kelio pusėje, buvusiame smuklėje, įrengta ekspozicija, skirta Latvijos legiono istorijai. Šalia jos Latvijos karininkų asociacijos vyrai, vadovaujami kapitono Jānio Slaidinio, pastatė požeminį bunkerį, kuriame parodyta, kaip kareiviai ir karininkai gyveno fronto linijose.

Įsikūręs Tukumo rajone, A9 greitkelio pakraštyje, maždaug už kilometro nuo Pienavos Liepojos kryptimi.

Memorialas yra Trečiojo Kuršo mūšio, arba Kalėdų mūšio, vietoje, vykusio 1944 m. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Latvijos teritorijoje susidarė unikali situacija. Kurše buvo vokiečių armijos pajėgos, kurias Raudonoji armija bandė eliminuoti arba neleisti dalyvauti mūšiuose Rytų Prūsijoje ar aplink Berlyną. „Kuršo tvirtovė“ yra dažniausiai vartojamas terminas, vartojamas apibūdinti mūšius Kurše nuo 1944 iki 1945 m. „Kuršo mūšis“ buvo vokiečių armijos karinės operacijos, skirtos atremti didžiulius Raudonosios armijos išpuolius. Kuršo mūšiuose aktyviai dalyvavo ir Latvijos legionieriai.

Šiandien galite aplankyti memorialinę vietą. Atviri vietovės laukai be seniausių pastatų yra karo liudininkai.

Jis įsikūręs kaimo kelių sankryžoje, nukrypus nuo kelio, vedančio iš Pienavos į Džūkstę.

Paminklas H. Faului ir devyniems vokiečių bei latvių kareiviams, žuvusiems 1944 m. gruodžio 27 d. mūšyje (tikriausiai susprogdinus juos tiesiogiai pataikius patrankos sviediniui) ir nuo to laiko laikomi dingusiais be žinios, nes nerasta jokių jų palaikų, dokumentų ar kitų tapatybės įrodymų.