Janio Tilibo prisiminimai apie partizanų būrį „Tėvo vanagai“
Jāņo Tilibso atsiminimai apie partizanų būrio „Tēvijas Vanagi“ veiklą Pietų Kuržemėje iki 1950 m.
1941 m. rudenį mano brolis Alfredas Tilibas įstojo į Liepojos 21-ąjį policijos batalioną. 1942 metais išėjo į frontą. Fronte kovojo Volchove, kur 1943 m. pradžioje buvo sužeistas ir išsiųstas gydytis į Rygą. Jo brolis buvo vienas pirmųjų latvių legionierių, gavusių antrojo laipsnio Geležinį kryžių, apie kurį buvo rašoma to meto spaudoje. Laikraštyje buvo ir jo nuotrauka su apdovanojimu ant krūtinės.
1946 metais jo brolis buvo paleistas iš filtravimo stovyklos Maskvoje. Grįžo į tėvo namus Bartos valsčiaus „Aizkapi“. Grįžęs jis pradėjo kurti nelegalią organizaciją „Patriotiniai vanagai“. Susidarė partizanų grupė, kurią sudarė Bartos, Nicos ir Liepojos tautininkai. Netrukus vietos komunistai pradėjo nešti laikraščius su jo nuotrauka su Dzelzkrustu. Jie nerimavo, kad tokiems vyrams bus leista vaikščioti laisvai. Mano brolis tai išgirdo ir nuėjo į mišką. Pradėjo veikti jo grupė „Patriotic Hawks“. Kadangi čekistai negalėjo sučiupti mano brolio, mane suėmė. Tuo metu man buvo tik 16 metų. Pakeliui į Liepoją pabėgau nuo čekų ir įstojau į brolį į partizanus. Mano brolis vadovavo 18 žmonių grupei. Prisimenu, ten buvo Jānis Brūns iš Nīco, Gunārs Rukutis ir Jānis Pirtnieks iš Bartos. Kitų nepažinojau. Daugiausia buvome ginkluoti vokiškais ginklais: automatais, kulkosvaidžiais, vadinamaisiais „kaulų pjūklais“.
1947 metų vasarą buvo įvykdytos kelios operacijos prieš čekistus ir vietinius bendradarbius. 1947 metų rudenį čekistai atrado mūsų bunkerį. Mūšyje krito Gunārs Rukutis, Aivars Roze, sunkiai sužeistas Jānis Brūnas. 6 žmonės iš grupės krito.
Artėjant žiemai pasiskirstėme į dvi grupes. Janio Brunso vadovaujama grupė apsistojo Nikos girioje, o mes su broliu ir dar kai kuriais partizanais persikėlėme į Aizputės ir Kuldygos miškus. Ramiai praėjome žiemą ir 1948 metais vėl susivienijome. Buvome Kuldygos rajone. Kaip vėliau paaiškėjo, į grupuotę buvo įsiskverbęs išdavikas, netrukus mūsų grupę užpuolė čekistai. Turlavos valsčiuje, prie Platkų namų, buvo sunkiai sužeistas mano brolis Alfredas Tilibas. Šovė į kojas ir galvą, matydamas, kad kova pralaimėta, paleido paskutinę kulką į save.
Likau vienas. Grįžau pas Janisą Brunsą Nicoje. 1948 m. lapkričio 17 d. Brunonas liepė man vykti į Gaviezės parapiją žvalgytis, kad būtų galima surengti operaciją lapkričio 18 d. Išėjus iš miško prie vieno namo, vėlai vakare mus pasitiko čekistai. Prasidėjo mūšis, kuriame abu su Bruno buvome sunkiai sužeisti. Brunonas buvo nušautas, bet aš, nors ir sunkiai sužeistas, nutempė atgal į stovyklą, esančią maždaug už 10 km.
1949 metais prasidėjo trėmimas ir beveik visi mūsų rėmėjai buvo išvežti. Tačiau tuo metu Latvijos kaime buvo daug latvių patriotų, daugiau nei komunistų. Miške gyvenau iki 1950 m. kovo mėn. Iš didžiosios grupės likome tik du: Jānis Pirtnieks ir aš. Bunkeris buvo aptiktas ir čekistai mus užpuolė. Į bunkerį buvo įmesta granata. Buvau sunkiai sužeistas. Abu buvome suimti.
1950 metų rudenį mus, apie 10 žmonių, teisti karo tribunolas. Jie nuteisė mus 25 metus. Buvau išsiųstas į Karagandą, kur gyvenau iki 1956 m.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
„Dunčio bunkeris“ ir atminimo lenta „Patriotiniams vanagams“
„Dunco bunkeris“ su memorialine lenta „Patriotiniai vanagai“ yra Otankių savivaldybėje, toje vietoje, kur buvo įsikūręs pirmasis nacionalinio pasipriešinimo organizacijos „Patriotiniai vanagai“ partizanų grupės bunkeris.
1945/46 m. žiemą Bartos valsčiaus Ķīburi kaime trys patriotai vyrai, vadovaujami Alfredo Tilibo (buvusio 19-osios SS divizijos legionieriaus), įkūrė nacionalinį pasipriešinimo judėjimą „Tēvijas vanagai“, kuriame netrukus buvo apie 200 narių iš skirtingų vietovių: Liepojos, Aizputės, Nycos, Dunikos, Grobinios, Bartos, Gaviezės. Šis judėjimas kovojo už Latvijos išlaisvinimą.
Bunkerio, kuriame buvo apgyvendinti partizanai, dydis buvo 4 x 4 m, jis buvo pastatytas iš storų, horizontaliai sukrautų rąstų. Į jį buvo patenkama iš viršaus pro liuką, iš kurio augo maža pušis, o po ja – kopėčios. Liukai buvo per du aukštus, kiekviename iš jų buvo vieta miegoti 7–8 vyrams. Deja, bunkeris buvo rastas ir susprogdintas 1947 m.
Šiandien žemėje, kur buvo bunkeris, galima pamatyti įdubimą. Vieta yra miške ir į ją gali laisvai patekti visi, bet kuriuo metu, be išankstinio rezervavimo.
Netoliese yra pikniko vieta su pastoge.
Atminimo lenta atidengta 2005 m. rugsėjo 9 d. Granito stelą pastatė Latvijos nacionalinė partizanų asociacija bendradarbiaudama su Nycos savivaldybe, Bartos miškų ūkiu ir Rudes pradine mokykla.
Objektas turi regiono kultūros ir istorijos paminklo statusą.
Rendos nacionalinio pasipriešinimo judėjimo muziejus
Muziejus yra įsikūręs už kelių kilometrų nuo Rendos parapijos centro. Parodoje pasakojama apie 50 metų trukusį pasipriešinimo judėjimą Latvijoje: pasipriešinimą pirmajai sovietų okupacijai, pasipriešinimą nacistinės Vokietijos okupacijai ir ginkluotą bei nesmurtinį pasipriešinimą sovietų okupacijai. Paroda įsikūrusi dviejuose pastatuose. Pirmajame pastate saugomi pirmosios sovietų ir vokiečių okupacijos įrodymai. Parodoje eksponuojamas restauruotas tvarto pastatas, kuriame dėmesys sutelktas į Nacionalinį partizaninį karą. Tarp dviejų pastatų yra autentiško išplanavimo bunkeris ir kareivių naudoti apkasai. Netoli muziejaus Rendoje esantys kasinėjimai, blindažo aikštelė ir kliūčių ruožas tarnauja kaip jaunimo sargybinių ir visų susidomėjusiųjų treniruočių aikštelė. Apsilankymus būtina užsisakyti iš anksto.
Vienas didžiausių nacionalinių partizanų mūšių, vadinamas Āpūzniekų mūšiu, įvyko 1946 m. sausį netoli čia. Mūšyje Kabilės nacionalinis partizanų būrys nugalėjo daug didesnes okupacinės valdžios pajėgas. Mūšio vietoje, kurioje yra informaciniai stendai, dabar įrengta poilsio aikštelė.
Otankių senienų saugykla
Otankių vietos muziejus įsikūręs buvusios Rudės mokyklos kieme.
Gido pasakojimas apie bunkerį ir jo kūrėjus, jų tolesnį likimą. Galima apžiūrėti buvusios Rudės mokyklos mokinių sukurtą bunkerio maketą (pagal pačių partizanų pasakojimą) ir to meto miško teritorijos erdvinį žemėlapį su pažymėtais rėmėjų ir kontaktų namais. Surinkti bunkerio buities eksponatai.
Išankstinė paraiška telefonu 26323014 arba el. paštu lelde.jagmina@gmail.com.
