Liepoja – įvairių istorinių įvykių kryžkelėje
Liepojos gyventojai vieni pirmųjų Latvijoje patyrė Antrojo pasaulinio karo pradžią ir vieni paskutiniųjų, kuriems karas baigėsi tiek tiesiogine, tiek simboliška. Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė Liepojos okupacija baigėsi tik 1994 m., kai miestą paliko paskutinė SSRS įpėdinės Rusijos kariuomenė.
1939 m. Molotovo-Ribentropo paktu nubrėžus įtakos sferas tarp SSRS ir nacistinės Vokietijos, SSRS privertė Latviją pasirašyti savitarpio pagalbos sutartį ir leisti Latvijos teritorijoje dislokuoti savo karines bazes. 1939 m. spalio pabaigoje pirmieji Raudonosios armijos būriai įžengė į Liepoją ir dislokavo miesto šiaurėje – Karo uoste. Tuo pat metu miestą paliko viena didžiausių jo mažumų – vokiečiai, kuriuos Hitleris repatrijavo į Vokietiją ir dalį okupuotos Lenkijos.
1941-ieji Liepojos istorijoje tapo tragiškais metais. 1941 metų birželį sovietų valdžia ištrėmė kelis šimtus Liepojos gyventojų. Liepojos čekos pastate, Respublikos gatvėje 19, kuris buvo pramintas „Mėlynuoju stebuklu“, daug su sovietų okupacija nesusitaikę liepājiečiai buvo sulaikyti ir nukankinti. Liepą karas pasiekė jau 1941 m. birželio 22 d. Sovietinė propaganda vėliau bandė paversti mūšį už Liepojos gynybą vienu iš sovietinių herojiškų mitų. Vokiečių okupacijos laikotarpis atnešė naują tragediją – dauguma Liepojos žydų žuvo per vokiečių inicijuotą Holokausto epizodą Šķėdės kopose. Miestas per karą labai nukentėjo – karas mieste baigėsi tik 1945 m. gegužės 8 d. Po to sekė antroji sovietų okupacija, gyventojų trėmimas, sovietų karinio jūrų laivyno bazės įkūrimas, miesto industrializacija, smarkiai pakeitusi miesto gyventojų sudėtį.
Tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje žlugus SSRS atsirado galimybė atkurti Latvijos nepriklausomybę. Didelį vaidmenį šiame procese suvaidino Latvijos liaudies frontas, kurio buvusioje Liepojos miesto skyriaus būstinėje yra 2001 m. sausio 21 d. atidaryta paroda. Liaudies fronto Liepojos skyrius buvo antras pagal dydį iškart po Rygos skyriaus – vienijo 13 000 narių. Būtent iš šios vietos per 1991 metų sausio barikadas buvo organizuojami savanorių autobusai saugoti Rygos objektus.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Liepojos muziejaus paroda „Liepoja okupacinių režimų laikais“
Liepojos muziejaus paroda „Liepāja okupaciniais režimais“ yra įsikūrusi Liepojoje, Klāva Ukstiņa gatvėje 7/9.
Paroda apima laikotarpį nuo 1939 iki 1991 m., dvigubos sovietų ir vokiečių okupacijos metu. Liepojos gyventojai buvo vieni pirmųjų Latvijoje, patyrusių Antrojo pasaulinio karo pradžią, ir vieni paskutiniųjų, kuriems karas baigėsi tiek tiesiogine, tiek simboline prasme.
Tik žlugus SSRS devintojo dešimtmečio pabaigoje atsirado galimybė atkurti Latvijos nepriklausomybę. Svarbų vaidmenį šiame procese atliko Latvijos liaudies frontas, kurio paroda, atidaryta 2001 m. sausio 21 d., įrengta buvusioje Liepojos miesto skyriaus būstinėje. Liepojos Liaudies fronto skyrius buvo antras pagal dydį po Rygos skyriaus, turėdamas 13 000 narių. Būtent iš čia 1991 m. sausio mėn. barikadų metu buvo organizuojami savanorių autobusai, vežantys ginti Rygos vietas. 1991 m. rugpjūčio 23 d., Molotovo-Ribentropo pakto dieną, buvo išardytas Lenino paminklas, sovietų valdžios simbolis mieste. Vėlesniais metais iš jo Vokietijoje buvo pagaminta 500 bronzinių varpų – praeities epochos suvenyrai. Vienas iš šių varpų taip pat eksponuojamas.
Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija Liepojoje baigėsi tik 1994 m., kai iš miesto paliko paskutiniai SSRS įpėdinės Rusijos kariai.
Muziejus reguliariai rengia temines savo kolekcijos ir meno kūrinių parodas, taip pat paskaitas ir susitikimus su istorikais ir naujausios Latvijos istorijos liudininkais. Šiuo metu muziejaus pastatas renovuojamas, o ekspozicija atnaujinama.
