Liepoja – įvairių istorinių įvykių kryžkelėje
Liepojos gyventojai vieni pirmųjų Latvijoje patyrė Antrojo pasaulinio karo pradžią ir vieni paskutiniųjų, kuriems karas baigėsi tiek tiesiogine, tiek simboliška. Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė Liepojos okupacija baigėsi tik 1994 m., kai miestą paliko paskutinė SSRS įpėdinės Rusijos kariuomenė.
1939 m. Molotovo-Ribentropo paktu nubrėžus įtakos sferas tarp SSRS ir nacistinės Vokietijos, SSRS privertė Latviją pasirašyti savitarpio pagalbos sutartį ir leisti Latvijos teritorijoje dislokuoti savo karines bazes. 1939 m. spalio pabaigoje pirmieji Raudonosios armijos būriai įžengė į Liepoją ir dislokavo miesto šiaurėje – Karo uoste. Tuo pat metu miestą paliko viena didžiausių jo mažumų – vokiečiai, kuriuos Hitleris repatrijavo į Vokietiją ir dalį okupuotos Lenkijos.
1941-ieji Liepojos istorijoje tapo tragiškais metais. 1941 metų birželį sovietų valdžia ištrėmė kelis šimtus Liepojos gyventojų. Liepojos čekos pastate, Respublikos gatvėje 19, kuris buvo pramintas „Mėlynuoju stebuklu“, daug su sovietų okupacija nesusitaikę liepājiečiai buvo sulaikyti ir nukankinti. Liepą karas pasiekė jau 1941 m. birželio 22 d. Sovietinė propaganda vėliau bandė paversti mūšį už Liepojos gynybą vienu iš sovietinių herojiškų mitų. Vokiečių okupacijos laikotarpis atnešė naują tragediją – dauguma Liepojos žydų žuvo per vokiečių inicijuotą Holokausto epizodą Šķėdės kopose. Miestas per karą labai nukentėjo – karas mieste baigėsi tik 1945 m. gegužės 8 d. Po to sekė antroji sovietų okupacija, gyventojų trėmimas, sovietų karinio jūrų laivyno bazės įkūrimas, miesto industrializacija, smarkiai pakeitusi miesto gyventojų sudėtį.
Tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje žlugus SSRS atsirado galimybė atkurti Latvijos nepriklausomybę. Didelį vaidmenį šiame procese suvaidino Latvijos liaudies frontas, kurio buvusioje Liepojos miesto skyriaus būstinėje yra 2001 m. sausio 21 d. atidaryta paroda. Liaudies fronto Liepojos skyrius buvo antras pagal dydį iškart po Rygos skyriaus – vienijo 13 000 narių. Būtent iš šios vietos per 1991 metų sausio barikadas buvo organizuojami savanorių autobusai saugoti Rygos objektus.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Liepaja Museum exhibition "Liepaja under the occupation regimes"
The Liepāja Museum exhibition "Liepāja under the occupation regimes" is located in Liepāja, 7/9 Klāva Ukstiņa Street.
The exhibition covers the period from 1939 to 1991 during the double Soviet and German occupation. The inhabitants of Liepāja were among the first in Latvia to experience the outbreak of the Second World War and among the last for whom the war ended both literally and symbolically.
It was not until the collapse of the USSR in the late 1980s that the opportunity arose to restore Latvia's independence. The Latvian People's Front played a major role in this process, and its exhibition, opened on 21 January 2001, is housed in the former headquarters of the Liepāja City Branch. The Liepāja branch of the Popular Front was the second largest after the Riga branch, with 13 000 members. It was from here that buses of volunteers were organised during the barricades in January 1991 to go and defend the sites in Riga. On 23 August 1991, the day of the Molotov-Ribbentrop Pact, the Lenin Monument, a symbol of Soviet power in the city, was dismantled. In later years, 500 bronze bells were made from it in Germany - souvenirs of a bygone era. One of these bells is also on display.
World War II and the Soviet occupation of Liepāja ended only in 1994, when the last troops of the USSR's heir, Russia, left the city.
The museum regularly organises thematic exhibitions of its collection and artworks, as well as lectures and meetings with historians and eyewitnesses of recent Latvian history. The museum building is currently being renovated and the exhibition is being renewed.
