Sparnuotieji kariai
XX amžiaus pradžioje buvo plačiai naudojama komunikacijos priemonė pašto karveliais arba pašto karveliais.
Keletas kurioziškų įvykių taip pat susiję su Maritime Post Pigeon stotimi. Kažkoks Miķelis Ozolsas buvo sučiuptas sukčiaujant – jam buvo gerai sumokėta už vanagų šaudymą prie stoties, o vyras sugebėjo parodyti vištų kojas, o ne plėšrūnų nagus.
Pirmieji eksperimentai su paukščiais prasidėjo 1898 m. pavasarį. Sparnuotieji pasiuntiniai buvo paimti ir paleisti iš laivo denio 20 mylių nuo kranto. Nepasisekė – iš 20 balandžių grįžo devyni, trys iš jų pametę ant kaklo pasikabinusius „svarbus popierius“. Už nesėkmę ir karūnos turto praradimą (vienas balandis įvertintas 2,68 rublio) vadas leitenantas Olimpas Kvastsovas buvo perkeltas į Sveaborgo tvirtovę. Kaip vėliau paaiškėjo, kai kuriuos į kovines misijas išsiųstus pavasaris paskatino persikelti į miestiečių namų palėpes gyventi su nemokamais balandiniais. 1901 m. vasarą eksperimentai tęsėsi ir Dancigo uoste iš laivų buvo paleidžiami paukščiai. Šį kartą Rusijos diplomatams teko pasiaiškinti, nes kažkodėl prūsai išreiškė pasipiktinimą tokia savotiška Rusijos karinio jūrų laivyno operacija Vokietijos teritoriniuose vandenyse taikiu Liepojos tvirtovės lėktuvu. 1904 m. vasario mėn. Liepojos uosto reidą apėmė 2-osios Ramiojo vandenyno eskadrilės karo laivų dūmai. Iš stoties 200 balandžių buvo „komanduojama“ į laivus į jūrų mūšio vietas Korėjos ir Japonijos jūrose. Lapkričio 5 d., kai kreiseris Olegas buvo išvykstančioje armadoje už 200 mylių nuo Liepojos, sugedo oro sraigtas. Vadas, 2-osios eilės kapitonas Otto Richteris, netikėdamas stebuklu, vis dėlto įsakė 14 val. iš denio paleisti penkis balandžius su siuntimu apie kes. Lapkričio 6 d. ryte 4 val. Dviejų balandžių nešamas pranešimas buvo ant Liepojos bazės vado admirolo Ireckio stalo. 1907 m. vasarą dideliuose Rusijos Baltijos laivyno manevruose dalyvavo ir Liepojos stoties balandžiai. Pavyzdžiui, minų klojėjai „Ukrainets“, „Gaidamak“ ir „Vsadnik“ už 30 mylių nuo kranto paleido po 25 balandžius, iš kurių septyni dingo. Didžiausia balandžių partija – 197 – buvo patalpinta į transportinį laivą „Angara“ ir po penkis išleidžiami iš narvų už 50 mylių. 13 balandžių negrįžo. Iki 1914 metų pašto karveliai gana sėkmingai buvo naudojami susisiekimui iš Liepojos su Rusijos pakrančių artilerijos baterijomis dabartinėje Hijuje ir Saremos teritorijoje.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Karvelių pašto jūrų stotis Karostoje
Buvusi karinio jūrų laivyno balandžių stotis Nr. 2 – iš tikrųjų veisimo stotis – yra Karostoje, Pulkveža Brieža gatvėje 6. Ji buvo pastatyta 1899–1900 m. ir buvo skirta apgyvendinti apie 450 pašto balandžių – sparnuotųjų karių. Vėlesniais metais pastatas buvo pertvarkytas į butus, todėl išliko tik raudonų plytų pastato korpusas. Kita pašto balandžių stotis, Nr. 1, kuri neišliko, buvo skirta 750 sausumos karių naudojimui ir buvo įsikūrusi Atmodas bulvaro šiauriniame gale.
Pašto balandžiai buvo paprastas, greitas ir patikimas būdas užtikrinti ryšį tarp kranto ir laivų jūroje. Nors radijo telegrafas, kaip moderni ryšio priemonė, tuo metu jau buvo plačiai naudojamas, balandžių naudojimas buvo laikomas saugesniu – priešas galėjo perimti pranešimą tik perimdamas patį pašto balandį. Pašto balandžiai judėjo vidutiniu 60 km per valandą greičiu, tačiau palankiomis vėjo sąlygomis jie galėjo judėti iki 100 km per valandą greičiu. Balandžius reikėjo specialiai paruošti ir apmokyti, todėl su jais elgtis reikėjo atsargiai ir kantrybės. Pašto balandžio ryšys veikė per paukščių gebėjimą grįžti į savo namų narvelį. Kai paukštis buvo perkeltas į kitą vietą – balandžių stotį, paleidimo ir paleidimo punktą – ir paleistas su pranešimų kapsule, mažasis pasiuntinys grįždavo į savo namų narvelį. Siekiant užtikrinti ryšį tarp dviejų balandžių stočių, kiekvienoje reikėjo laikyti tam tikrą skaičių paukščių, kurie buvo užaugę korespondento ryšio, arba pašto balandžių, stotyje. Kiekvienais metais balandžiai dalyvaudavo įvairiuose manevruose ir varžybose. Taip pat po Latvijos nepriklausomybės, nuo 1920 iki 1940 m., Liepojoje buvo įsikūrusi Latvijos armijos Kuršo divizijos pašto balandžių stotis, kuri galėjo susisiekti tiek su Ryga, tiek su Daugpiliu. Tarpukariu į Latvijos teritoriją taip pat atklydo pašto balandžiai iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos ir Estijos. Balandžiai iš Latvijos staiga buvo aptikti ir kaimyninėse šalyse.
Pastatas per daugelį metų buvo kelis kartus perstatytas ir dabar yra gyvenamasis pastatas. Tačiau išskirtinė pastato forma, pastatyta iš raudonų plytų, būdingų seniesiems Karostos pastatams, vis dar aiškiai matoma iš išorės.
