Sparnuotieji kariai
XX amžiaus pradžioje buvo plačiai naudojama komunikacijos priemonė pašto karveliais arba pašto karveliais.
Keletas kurioziškų įvykių taip pat susiję su Maritime Post Pigeon stotimi. Kažkoks Miķelis Ozolsas buvo sučiuptas sukčiaujant – jam buvo gerai sumokėta už vanagų šaudymą prie stoties, o vyras sugebėjo parodyti vištų kojas, o ne plėšrūnų nagus.
Pirmieji eksperimentai su paukščiais prasidėjo 1898 m. pavasarį. Sparnuotieji pasiuntiniai buvo paimti ir paleisti iš laivo denio 20 mylių nuo kranto. Nepasisekė – iš 20 balandžių grįžo devyni, trys iš jų pametę ant kaklo pasikabinusius „svarbus popierius“. Už nesėkmę ir karūnos turto praradimą (vienas balandis įvertintas 2,68 rublio) vadas leitenantas Olimpas Kvastsovas buvo perkeltas į Sveaborgo tvirtovę. Kaip vėliau paaiškėjo, kai kuriuos į kovines misijas išsiųstus pavasaris paskatino persikelti į miestiečių namų palėpes gyventi su nemokamais balandiniais. 1901 m. vasarą eksperimentai tęsėsi ir Dancigo uoste iš laivų buvo paleidžiami paukščiai. Šį kartą Rusijos diplomatams teko pasiaiškinti, nes kažkodėl prūsai išreiškė pasipiktinimą tokia savotiška Rusijos karinio jūrų laivyno operacija Vokietijos teritoriniuose vandenyse taikiu Liepojos tvirtovės lėktuvu. 1904 m. vasario mėn. Liepojos uosto reidą apėmė 2-osios Ramiojo vandenyno eskadrilės karo laivų dūmai. Iš stoties 200 balandžių buvo „komanduojama“ į laivus į jūrų mūšio vietas Korėjos ir Japonijos jūrose. Lapkričio 5 d., kai kreiseris Olegas buvo išvykstančioje armadoje už 200 mylių nuo Liepojos, sugedo oro sraigtas. Vadas, 2-osios eilės kapitonas Otto Richteris, netikėdamas stebuklu, vis dėlto įsakė 14 val. iš denio paleisti penkis balandžius su siuntimu apie kes. Lapkričio 6 d. ryte 4 val. Dviejų balandžių nešamas pranešimas buvo ant Liepojos bazės vado admirolo Ireckio stalo. 1907 m. vasarą dideliuose Rusijos Baltijos laivyno manevruose dalyvavo ir Liepojos stoties balandžiai. Pavyzdžiui, minų klojėjai „Ukrainets“, „Gaidamak“ ir „Vsadnik“ už 30 mylių nuo kranto paleido po 25 balandžius, iš kurių septyni dingo. Didžiausia balandžių partija – 197 – buvo patalpinta į transportinį laivą „Angara“ ir po penkis išleidžiami iš narvų už 50 mylių. 13 balandžių negrįžo. Iki 1914 metų pašto karveliai gana sėkmingai buvo naudojami susisiekimui iš Liepojos su Rusijos pakrančių artilerijos baterijomis dabartinėje Hijuje ir Saremos teritorijoje.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Pigeon post sea station in Karosta
The former naval pigeon station No.2 - actually a breeding station - is located in Karosta, Pulkveža Brieža iela 6. It was built between 1899 and 1900 and was intended to house about 450 carrier pigeons - winged soldiers. In later years, the building was converted into apartments, so that only the red brick volume of the building remains. The other post pigeon station, No 1, which has not survived, was intended for the use of 750 ground troops and was located at the northern end of Atmodas Boulevard.
The carrier pigeons were a simple, fast and reliable way to ensure communication between the shore and ships at sea. Although the radio telegraph, as a modern communication device, was already widely used at that time, the use of pigeons was considered safer - an enemy could only intercept a message by intercepting the carrier pigeon itself. The carrier pigeons moved at an average speed of 60 km per hour, but in favourable wind conditions they could move at speeds of up to 100 km per hour. Pigeons had to be specially prepared and trained, so handling them required care and patience. The homing pigeon's communication worked through the birds' ability to return to their home cage. When the bird was transferred to another location - a pigeon station, release and release point - and released with a message capsule, the little messenger returned to its home cage. In order to ensure communication between the two pigeon stations, it was necessary to keep a certain number of birds in each, which had grown up in the correspondent's communication, or carrier pigeon, station. Each year the pigeons were involved in various manoeuvres and competitions. Also after Latvia's independence, from 1920 to 1940, an army carrier pigeon station was located in Liepāja for the Latvian Army's Courland Division, which was able to communicate with both Riga and Daugavpils. During the inter-war period, stray communication pigeons from Germany, Poland, Lithuania, Finland and Estonia also wandered into Latvian territory. Pigeons from Latvia were also suddenly found in neighbouring countries.
The building has been rebuilt several times over the years and is now a residential building. But the distinctive shape of the building, made of the red bricks characteristic of the old buildings of the Karosta, is still clearly visible from the outside.
