Sovietų aviacijos antskrydžiai Liepojos priemiestyje 1944 m. spalio ir gruodžio mėn
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, vokiečių pajėgos Kurlande galėjo sėkmingai gintis septynis mėnesius, nes Vokietijos karinis jūrų laivynas išlaikė kovinį pajėgumą iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir aprūpino Šiaurės armijos grupę, o vėliau Kurlando armijos grupę. Pagrindinis uostas buvo Liepoja, per kurį buvo pristatyta ir išgabenta 80% visų krovinių. Taip Liepoja tapo svarbiu sovietinio Baltijos laivyno ir tolimojo nuotolio aviacijos taikiniu.
Pirmieji Baltijos laivyno aviacijos antskrydžiai prasidėjo 1944 metų rugsėjo 16 dieną ir intensyviai tęsėsi iki 1944 metų gruodžio pabaigos, surengę 16 didelių antskrydžių, kurių metu buvo atlikti 2785 koviniai skrydžiai, numetę daugiau nei 1500 tonų aviacinių bombų. Per reidus sovietų aviacija prarado 156 lėktuvus.
Per reidus Vokietijos karinis jūrų laivynas prarado 8 laivus, nuskendusius ir kelias dešimtis įvairaus laipsnio apgadintų. Palyginti su bendru per Liepojos uostą plaukiančių laivų skaičiumi, tokie nuostoliai buvo labai maži ir neturėjo didelės įtakos vokiečių kariuomenės aprūpinimui.
Didžiausių nuostolių patyrė Baltijos laivyno 51-asis gvardijos torpedų aviacijos pulkas, kuris buvo ginkluotas JAV gamybos bombonešiais A-20 „Boston“. Sovietų bombonešiai surengė tris reidus į Liepojos priemiestyje inkaruotus laivus – spalio 30 d., gruodžio 14 d., gruodžio 22 d.. Bombonešiai skrido nedideliame aukštyje, numesdami 1000 ir 500 kg sveriančias aviacines bombas, kurios, jei viskas vyksta taip, kaip planuota, atsitrenkia į taikinio šoną ir jį sunaikina. Visi trys reidai vyko pagal tą patį modelį – aštuoni Bostono lėktuvai artėjo prie uosto iš Šiaurės molo iš eilės ir individualiai ieškojo taikinių. Nors per pirmąjį reidą iš aštuonių lėktuvų buvo prarastas tik vienas, gruodį Vokietijos oro gynybos daliniai ant šiaurinio molo dislokavo kelias 88 mm ir 20 mm priešlėktuvinių pabūklų baterijas, kurios sovietų bombonešius pasitiko ugnies siena. Gruodžio 14 dieną buvo prarasti trys iš septynių lėktuvų, o gruodžio 22 dieną – keturi iš šešių. Tiesiai virš Liepojos priemiesčio buvo numušti penki Bostonai su visomis įgulomis. Dėl tokių katastrofiškų nuostolių Liepojos uoste nebebuvo vykdomi oro antskrydžiai žemame aukštyje.
http://www.libava.ru/537.html
Susijusios vietos
Šiaurinis molas ir baterija Nr.3 Karostoje
Ilgiausias Latvijoje – Šiaurinis molas – pastatytas XIX amžiaus pabaigoje kaip labai svarbi Liepojos jūrų tvirtovės ir karinio uosto dalis. Prieplaukos ilgis – 1800 metrų, plotis – 7,35 metro.
Šiaurinis molas yra vienas iš pirmųjų imperatoriaus Aleksandro III uosto statinių, pastatytų 1890–1892 metais prieš Karostos kanalo kasimą. Kartu su Šiaurės molu, Pietų molu ir Pietiniu molas sudarė Liepojos forpostą.
Liepojos tvirtovės baterija Nr. 3 buvo įrengta šalia Karostos šiaurinio molo ir buvo planuojama būti didžiausia pagal ginkluotę. Platformos buvo pastatytos keturiems 6 colių (152 mm) 1892 metų modelio Canet sistemos pabūklams, penkiems 1887 metų modelio 11 colių (280 mm) pabūklams ir dviem 57 mm Nordenfeld prieštankiniams pabūklams, taip pat 18 9 colių (229 mm) pabūklų.
Šiandien 3 bateriją labiausiai paveikia vyraujanti pietų-šiaurės jūros srovė, kuri sukuria sūkurinį efektą už Šiaurės molo, dėl kurio išplaunami pabūklo platformos pamatai.
Šiaurinis molas saugo Liepojos uosto teritoriją nuo šiaurės vakarų vėjų. Tai Liepojos gyventojų ir lankytojų mėgstama vieta stebėti saulėlydžius, žvejoti ir stebėti jūrą įvairiomis oro sąlygomis. Ypač įspūdinga per audras.
Prie Šiaurės molo yra daug automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat yra tualetai ir kavinė su unikaliu vaizdu į jūrą.
