Išdaigos ir žaidimai su karine amunicija
Po Antrojo pasaulinio karo Latvijos žemė buvo pilna fizinių karo liekanų. Tai buvo daugybė sviedinių, nesprogusių minų ir tiesiog šovinių. Dar ir dabar, ypač tose vietose, kur vyko aktyvus karas, randama nesprogusių minų, o tai didelė retenybė, tuo tarpu pokario metais šie sviediniai buvo gyventojų kasdienybė ir net vaikų žaislai miškuose ir net kiemuose.
Aš ir vaikinai iš kaimynystės rimtai domėjomės artilerijos sviedinių, minų ir detonatorių paieškomis. Ėjome ten sunkiai. Mažesnius sulaužėme su kaimynais, bet didesnius reikėjo atsargiai įsukti, jei ką nors pataikysi, sprogimas. Mes juos sudeginome, jei pataikėme, jie sprogo, bet mes galėjome juos sudeginti.
Tada ir mes išėjome iš mokyklos ir nuėjome į mišką skaityti šovinių, ten buvo pilna žemė, rankomis nuėmėme truputį samanų, ir viskas buvo pilna. Ieškojome ir minų, jos buvo geros, jau žinojome, kur detonatorius, kaip jį atsukti. Tada turėjome tokių gudrybių, buvo geležinkelio linija Ryga Maskva. Surinktus šovinius dėjome ant bėgių ir kaskart traukiniui pravažiavus vienas po kito pasipylė trenksmas. Traukiniui nieko nenutinka, bet trenksmai dideli. Vienu metu buvo sustojęs traukinys, tada ir mus sugavo policija, nes kažkas jau matė, ką mes ten veikiame, tai išvežė viską, ką buvome surinkę.
Namuose aš irgi daug tų šovinių ištempiau, bet mamai nepatiko, kas kartą suradusi paimdavo iš manęs ir įmesdavo į tvenkinį. Radome ir aviacijos pabūklo sviedinius, ypač buvo viena tokia pelkėta vieta, kur vaikščiojome su metaliniu strypu ir baksnojome į žemę, o atsitrenkę į metalą išsikasėme. Vieną kartą man labai pasisekė, nes metalinį strypą buvau pradūręs tik per trumpą atstumą nuo minos sprogdiklio, jei būtų pataikyta, būtų buvęs sprogimas. Po to irgi su apylinkių bernais iškasėme duobę, pripylėme visokių surinktų sviedinių, kurie dažniausiai buvo nesprogę, dar ir aviacinių pabūklų sviedinius sudėjome, jau buvome ištyrę ir sudėję taip, kad kažkas dega ir sprogsta. Bet viskas klostėsi taip, kaip nesitikėjome, viskas pradėjo sprogti. Atvyko ir policija, ir ugniagesiai, bet mes jau buvome išėję ir žiūrėjome iš krūmų. Nenėjo arčiau, laukė, kol užges gaisras ir sprogimai. Tada iki tamsos nepasirodžiau namuose, pasislėpiau. Tada buvo vienas bendraklasis, su kuriuo susidūrėme su staigmenomis minomis, jas pasiėmėme ir vėl padėjome į ugnį, buvo ir gerų sprogimų, o ir tada ilgai nėjome. Mums tai buvo labai aktuali tema.
Tada, kai jau paaugau ir dirbau karo komisariate, mus iškvietė, nes buvo rastas nesprogęs sviedinys, važiavome ir dar iškvietėme sapierius, bet teko tiek laukti, kol atvažiuos sapieriai, kad su kolega galvojome, kad miną į Karo komisariato pastatą nuvešime patys. Jis sėdėjo prie mopedo vairo, o aš sėdėjau gretimame automobilyje su ta mina ant kelių su pakeltu detonatoriumi, kad jis nesprogtų. Miną ramiai vežėme per visą Rygą ir pas mus atvažiavo sapieriai, surinko ir išsivežė, nes vaikystės žaidimai padėjo ir vėliau.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Exposition of historical evidence of the Tirza Parish local history repository of the USSR period
The exposition located in the former dispatch room of the collective farm was opened in 2005. Visitors are offered to experience the atmosphere of the time of the USSR in interactive lessons: discussing the Soviet period, creating legends about historical evidence, participating in choir singing, dancing "letkis", making paper airplanes and hlapushkas, thus surviving a break at school, as well as enjoying kilava buns and linden tea .
Stories and historical evidence about traditions, ancient trades and outstanding residents.
Please book your visit in advance!
For adults: 2.00 Eur
For students, pensioners: 1.00 Eur
Guided tour for up to 6 people (1-1.5 hours): 6.00 Eur
Guided tours for more than 6 people (1-1.5 hours): 1.00 Eur per person
Latvijos okupacijos muziejus
Muziejuje eksponuojama Latvijos istorija nuo 1940 iki 1991 m., nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpiu. „Ateities namai“ – tai žinomo Amerikos latvių architekto Gunāro Birkertaus suprojektuoto Okupacijos muziejaus rekonstrukcijos ir išplėtimo projektas, taip pat nauja muziejaus ekspozicija. Ekspoziciją „Čekos istorija Latvijoje“ sukūrė Okupacijos muziejus, ji yra buvusiame SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) pastate „Kampiniame name“. Latvijos okupacijos muziejus buvo įkurtas 1993 m. Jis pasakoja ilgai slėptą Latvijos valstybės, tautos ir žemės likimo istoriją dviejų užsienio totalitarinių valstybių okupacijos laikotarpiu nuo 1940 iki 1991 m. 2020 m. pabaigoje muziejuje buvo daugiau nei 70 000 įvairių istorinių eksponatų (dokumentų, nuotraukų, rašytinių, žodinių ir daiktinių įrodymų, daiktų ir atminimo dovanų). Muziejaus specialistai įrašė daugiau nei 2400 vaizdo įrašų, todėl tai viena didžiausių okupacijos kolekcijų Europoje. Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje klostęsi įvykiai aiškiai parodo, ką tautoms teko ištverti valdant dviem totalitariniams režimams.
Latvijos karo muziejus
Latvijos karo muziejus yra įsikūręs senamiestyje, netoli Laisvės paminklo, istoriniame gynybos pastate, vadinamame „Parako bokštu“. Muziejuje yra 11 eksponatų. Čia eksponuojami įvairūs ginklai, dokumentai, uniformos, apdovanojimai, ženkleliai ir kiti daiktai, pasakojantys apie kasdienį kareivio gyvenimą kare. Latvijos karo muziejus yra vienas seniausių muziejų Latvijoje. Jo ištakos siekia Pirmąjį pasaulinį karą. Muziejaus kolekciją daugiausia sudarė asmeniniai kareivių daiktai arba mūšio laukuose rasti daiktai. Latvijai atgavus nepriklausomybę, pagrindinis muziejaus tikslas tapo sukurti ekspoziciją apie Latvijos karo istoriją ir aktyvų gyventojų vaidmenį saugant savo žemę. 1937 m. muziejus buvo išplėstas ir techniškai buvo vienas moderniausių tuo metu Europoje. Parako bokštas buvo vienas iš Rygos įtvirtinimų bokštų. Kai kurie įrodymai siekia 1330 m., kai jis buvo minimas kaip „Smėlio bokštas“. Bokštas buvo sugriautas 1621 m., kai Rygą apgulė Švedijos armija. Tačiau 1650 m. buvo pastatytas naujas bokštas parakui ir ginklams laikyti. Nugriovus miesto įtvirtinimus, Parako bokštas išlieka vienu svarbiausių Rygos gynybos sistemos įrodymų.
Privati karinė kolekcija Mundigcieme
Privati karinė kolekcija Mundigcieme. Aivaras Ormanis ne vienerius metus kolekcionuoja istorinius objektus – karines uniformas, uniformas, kamufliažas, ryšio priemones, buities daiktus, apsaugos priemones iš skirtingų laikotarpių ir šalių, siekiančias Antrojo pasaulinio karo, sovietų kariuomenės ir nepriklausomos Latvijos atkūrimo laikų.
Kolekcija šiuo metu nėra gerai prižiūrima, o eksponatai saugomi buvusiame kolūkio tvarte.