Rygos getas ir holokaustas
Sąmoningai parinkti trijų skirtingų žmonių atsiminimų fragmentai, leidžiantys tiksliau pažvelgti į Holokausto nusikaltimą iš skirtingų požiūrių.
Vokiečių armijos generolas majoras WALTERIS BRUNSAS stebėjo Rumbulos veiksmą: „Duobės buvo 24 m ilgio ir apie 3 m pločio, jos turėjo gulėti kaip sardinės skardinėje, galvomis į vidurį. Viršuje šeši su kulkosvaidžiais, kurie tada šaudė į galvą. Kai atėjau, jau buvo pilna, gyvieji turėjo gulėti ant viršaus, o tada reikėjo gelbėti; eilės [...] Priėję arčiau pamatė, kas atsitiko prieš juos [...] Turėjo grąžinti savo papuošalus ir lagaminus, o likusieji - nusirengti 500m iki miško.
ŽANIS LIPKE, žydų gelbėtojas: "Buvau mažame būrelyje žmonių, kurie išsigandę stovėjo už geto tvoros ir stebėjo, kas vyksta už spygliuotos vielos. Buvo tikras chaosas: žmonės bejėgiškai veržėsi iš vienos vietos į kitą, šaukė, verkė. Vieni tampė vienus ryšulius ir nešė lagaminus ar stūmė į policininkus, kiti vaikai. nebalsī bļāva uz cilvēkiem, rāva tos ārā no dzīvokļiem un nežēlīgi sit.. Daži šucmaņi, kur pagadās – pašā pūlī [...] līķu Māja atradās Lāčplēša gatvėje prie spygliuotos tvoros, kuri juosė getą"
Rygos geto kalinys BEILA HAMBURGAS išgyveno Rumbulos akciją: „Žmonės pamažu judėjo pirmyn, policininkai skambino „greičiau, greičiau“, bet niekas nepadėjo. Tapome abejingi, dingo noras gyventi. Ėjome Moskavos gatve, žmonės stovėjo prie langų ir spoksojo į mus. Kai kurie šluostė akis, bet vienas net pamačiau, kad fabrikas pasitrynė. „Kvadratas“, esantis prie miesto ribos, ir tęsėsi tol, kol išgirdome daug šūvių. Dabar vaikai jau buvo girti ir tik ragino „greičiau, greičiau“.
Generolas majoras Walteris Brunsas (1891 – 1957) – vokiečių armijos inžinierius – pulkininkas, 1941 m. pabaigoje dislokuotas netoli Rygos, tapęs masinių žudynių Rumbuloje liudininku. Jis buvo sugautas 1945 m. balandžio 8 d. ir laikomas kaliniu britų vokiečių karininkų sulaikymo stovykloje. Šiose areštinėse buvo įrengti pasiklausymo įrenginiai, todėl kalinių pokalbiai buvo fiksuojami ir įrašinėjami. Viename iš tokių pokalbių tarp Brunso ir kitų pareigūnų jis kalbėjo apie įvykius Rumbuloje, pateikdamas Holokausto Rygoje įrodymus. 1948 m. Brunsas davė parodymus kaip liudininkas teisme prieš Vermachto vyriausiąją vadovybę. Tais pačiais metais jis buvo paleistas iš kalėjimo.
Žanis Lipke (1900 – 1987) buvo Rygos uosto dokininkas. Kai naciai užėmė Rygą, jis norėjo padėti žydų bendruomenei. Tam jis įsidarbino Luftwaffe sandėliuose prie Centrinio turgaus prie Rygos geto. Jis turėjo vesti žydus į sandėlius ir iš jų. Lipkė pasinaudojo šia galimybe paslėpti dalį žydų, kad jiems nereikėtų grįžti į getą, o vykti į Lipkės namus, kur jau buvo jiems paruošęs bunkerį. Vėliau Žanis Lipke pas pažįstamus Rygoje ir Dobelėje rado kitas vietas žydams slėpti. Iš viso Žanis Lipkė su padėjėjais išgelbėjo daugiau nei 50 žmonių.
Beila Hamburgas buvo Rygos geto kalinys, išgyvenęs Rumbulos kampaniją. Mirė Štuthofo koncentracijos stovykloje
Prisiminimai skelbiami Latvijos okupacijos muziejaus svetainėje. Prieiga: http://okupacijasmuzejs.lv/rumbula/
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusios vietos
Rygos getas ir Latvijos Holokausto muziejus
Rygos geto ir Latvijos Holokausto muziejus yra įsikūręs Rygoje, netoli Rygos centrinio turgaus ir Rygos centrinės stoties. Muziejus buvo atidarytas 2010 m. toje vietoje, kur anksčiau buvo miesto sandėliai. Jis įsikūręs istorinėje miesto dalyje, šalia buvusio žydų geto sienos. Geto teritorija yra unikali, nes architektūros požiūriu ji nepasikeitė nuo Antrojo pasaulinio karo. Tai memorialas, skirtas žydų tautos tragedijai. Vokietijos politika žydų gyventojų atžvilgiu Latvijoje iki 1939 m. pabaigos buvo tokia, kad Vokietijos diplomatai ir politikai bandė daryti spaudimą Latvijos vyriausybei, kad ši imtųsi veiksmų prieš žydus, apribodama jų laisvę. Po Baltijos vokiečių emigracijos 1939 m. Vokietijos ambasada nebeturėjo tokios geros prieigos prie informacijos apie gyventojų nuotaikas ir įvykius Latvijoje kaip anksčiau. Kai Raudonoji armija okupavo Latviją, ji manipuliavo visuomene, kad gautų žydų gyventojų paramą naujajai okupacinei valdžiai. Tačiau po to, kai režimas pradėjo represijas prieš visą visuomenę, parama sparčiai sumažėjo. Dėl viso to tarp žmonių susiformavo gilus susiskaldymas. Vėliau kitas režimas – Vokietija – bandė tuo pasinaudoti. Jie tikėjosi, kad vietos gyventojai persekios ir puls žydus, tačiau taip neatsitiko. Taigi, Vokietija pakoregavo savo požiūrį ir parengė naują planą – iš pradžių įkurti žydų getą, o vėliau sunaikinti jo gyventojus.
Žydų memorialas Rumbule
Įsikūręs Rumbuloje, netoli Maskavas gatvės.
Rumbula yra viena didžiausių masinio žydų naikinimo vietų Europoje. Per dvi akcijas – 1941 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 8 d., kurios buvo įvykdytos remiantis nacių vadovybės sprendimu visiškai sunaikinti Rygos gete kalintus žydus, Rumbulos miške buvo sušaudyta daugiau nei 25 000 žmonių, įskaitant apie 1000 iš Vokietijos deportuotų žydų. 1944 m. Rumbuloje taip pat buvo nužudyti keli šimtai žydų vyrų iš Kaiservaldo koncentracijos stovyklos.
Pirmieji bandymai įamžinti Rumbuloje nužudytų žydų atminimą datuojami septintojo dešimtmečio pabaiga. Nepaisant sovietų valdžios apribojimų, pavienių žydų iniciatyva 1963 m. prie vienos iš Rumbulos pušų buvo pritvirtinta medinė atminimo lenta su užrašu jidiš kalba, o prie Rumbulos geležinkelio (netoli Rygos–Maskvos linijos) buvo įrengtas didelis menininko Josifo Kuzkovskio plakatas „Žydas“. Plakate buvo pavaizduotas vyras, tarsi kylantis iš kapo sugniaužtu kumščiu, simbolizuojantis protestą prieš tai, kas buvo padaryta. Ir atminimo lenta, ir plakatas buvo pašalinti 1964 m., tačiau žydams pavyko gauti leidimą įrengti Rumbuloje atminimo akmenį su užrašu „Fašizmo aukoms“ ne tik latvių ir rusų kalbomis, bet ir jidiš kalba.
2002 m. lapkričio 29 d. Rumbuloje atidarytas architekto Sergejaus Rižo suprojektuotas memorialinis ansamblis. Jo statybą finansiškai parėmė Latvijos, Izraelio, JAV ir Vokietijos institucijos bei privatūs asmenys.
Pakelėje, prie kelio, vedančio į memorialą, pastatyta metalinė konstrukcija kaip ženklas, simbolizuojantis nacizmo pajėgas. Netoliese yra akmuo su paaiškinimu, kad šiuo keliu buvo mirtinai suvaryti tūkstančiai žydų. Prie įėjimo į memorialą kelios akmeninės lentelės su užrašais latvių, anglų, vokiečių ir hebrajų kalbomis supažindina su Rumbulos tragedijos įvykiais ir memorialo įkūrimo istorija. Centrinėje memorialo dalyje, virš aikštės, kuri yra Dovydo žvaigždės formos, kyla septynšakė žvakidė – menora, aplink kurią sudėti akmenys su Rumbulos nužudytų žydų vardais. Atskiruose akmenyse iškalti buvusio Rygos geto gatvių pavadinimai, kuriais išgrįsta aikštė. Memorialo teritorijoje yra keletas masinių kapaviečių, kurių vietos pažymėtos stačiakampiais betoniniais bordiūrais.
Žanio Lipkės memorialas
Žanio Lipkės memorialas yra Kipsaloje, Rygoje. Žanio Lipkės muziejus yra bene vienas labiausiai paslėptų muziejų Rygoje. Nesuprantama memorialo vieta nėra atsitiktinumas ir turi simbolinę reikšmę. Jis įrengtas buvusios požeminės slėptuvės, kuri buvo sukurta žmonėms gelbėti Antrojo pasaulinio karo vokiečių okupacijos metu, vietoje. Čia Žanis Lipke ir jo šeima išgelbėjo 55 žydus. Šiandien memorialas pastatytas šalia Žanio Lipkės šeimos namo. Memorialas „Juodasis tvartas“ yra simbolinis pastatas, kuriame buvo teikiama ir priimama prieglauda. Pastato dizainas buvo paimtas iš istorinių Kipsalos žvejų ir jūreivių degutu dengtų trobelių. Šios trobelės buvo pastatytos naudojant baržų medžiagas, todėl jos turėjo labai savitą spalvą ir deguto kvapą. Tačiau unikali ne tik šios istorinės vietos istorija. Taip pat pastebimas ir tai, kaip muziejus perteikia savo žinią. Bendras dizainas panašus į Biblijoje aprašytą Nojaus arką, be to, jis primena į krantą ištrauktą ir apvirtusią valtį – valtį, kuri atliko savo užduotį. Šio memorialo koncepcija kyla iš šios vietos ir istorijos istorinio tikslumo bei su ja susijusių liudijimų. Tai istorija apie laisvės troškimą, neįtikėtiną pabėgimą ir pasitikėjimą. Pakeliui į muziejų taip pat galėsite pamatyti istorinius Pardaugavos pastatus.
Liepojos Holokausto aukų memorialas
Didžiausias Holokausto aukų memorialas Latvijoje yra Liepojoje, Šķēdės kopose. Memorialas skirtas daugiau nei 3000 Liepojos žydų, nužudytų Antrojo pasaulinio karo metu, atminimui. Jis yra Izraelio nacionalinio simbolio – septynšakės žvakidės, vadinamos menora, – formos. Memorialo kontūrai, aiškiai matomi iš paukščio skrydžio, sudaryti iš skaldytų riedulių ir granito luitų. Menoros „šviesos“ – tai granito stulpai su Jeremijo raudų eilučių įrašais hebrajų, anglų, latvių ir rusų kalbomis.
Atminimo memorialas „Sinagogos sodas“ (Sinagogas dārzs)
Memorialas yra miesto centre, netoli Bauskės savivaldybės Turizmo informacijos centro ir Rotušės aikštės. Jis sukurtas Bauskės žydų palikuonių Izraelyje, JAV ir Di džiojoje Britanijoje iniciatyva ir aukomis, taip pat Bauskės savivaldybės tarybos ir Latvijos žydų bendruomenių bei bendrijų paramos dėka. Memorialą suprojektavo skulptorius Girtis Burvis. Jis yra buvusios Bauskės Didžiosios sinagogos dydžio, o akmens statulos simbolizuoja žydus, išeinančius iš sinagogos po pamaldų. Memorialo centre stovi simbolinė bima – pa aukštinta platforma arba stalas, naudojamas sinagogoje per žydų religines apeigas. Ant jos parašyta: „Pagarba Bauskės žydams, kurie čia gyveno šimtmečius ir kūrė šį miestą, o 1941 m. buvo nužudyti nacių ir jų vietinių parankinių. Pagerbiant žydų tautos atminimą – Bauskės žydų palikuonys ir Bauskės gyventojai.“ 1935 m. Bauskėje gyveno beveik 800 žydų. 1941 m. liepą, prasidėjus nacių okupacijai, daug žydų buvo suimti ir iš vežti, o apie 700 žydų sušaudyti. Bauskės Didžioji sinagoga buvo sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą.