Rygos getas ir holokaustas

Rygos geto ir Latvijos Holokausto muziejus yra įsikūręs Rygoje, netoli Rygos centrinio turgaus ir Rygos centrinės stoties. Muziejus buvo atidarytas 2010 m. toje vietoje, kur anksčiau buvo miesto sandėliai. Jis įsikūręs istorinėje miesto dalyje, šalia buvusio žydų geto sienos. Geto teritorija yra unikali, nes architektūros požiūriu ji nepasikeitė nuo Antrojo pasaulinio karo. Tai memorialas, skirtas žydų tautos tragedijai. Vokietijos politika žydų gyventojų atžvilgiu Latvijoje iki 1939 m. pabaigos buvo tokia, kad Vokietijos diplomatai ir politikai bandė daryti spaudimą Latvijos vyriausybei, kad ši imtųsi veiksmų prieš žydus, apribodama jų laisvę. Po Baltijos vokiečių emigracijos 1939 m. Vokietijos ambasada nebeturėjo tokios geros prieigos prie informacijos apie gyventojų nuotaikas ir įvykius Latvijoje kaip anksčiau. Kai Raudonoji armija okupavo Latviją, ji manipuliavo visuomene, kad gautų žydų gyventojų paramą naujajai okupacinei valdžiai. Tačiau po to, kai režimas pradėjo represijas prieš visą visuomenę, parama sparčiai sumažėjo. Dėl viso to tarp žmonių susiformavo gilus susiskaldymas. Vėliau kitas režimas – Vokietija – bandė tuo pasinaudoti. Jie tikėjosi, kad vietos gyventojai persekios ir puls žydus, tačiau taip neatsitiko. Taigi, Vokietija pakoregavo savo požiūrį ir parengė naują planą – iš pradžių įkurti žydų getą, o vėliau sunaikinti jo gyventojus.

Įsikūręs Rumbuloje, netoli Maskavas gatvės.

Rumbula yra viena didžiausių masinio žydų naikinimo vietų Europoje. Per dvi akcijas – 1941 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 8 d., kurios buvo įvykdytos remiantis nacių vadovybės sprendimu visiškai sunaikinti Rygos gete kalintus žydus, Rumbulos miške buvo sušaudyta daugiau nei 25 000 žmonių, įskaitant apie 1000 iš Vokietijos deportuotų žydų. 1944 m. Rumbuloje taip pat buvo nužudyti keli šimtai žydų vyrų iš Kaiservaldo koncentracijos stovyklos.

Pirmieji bandymai įamžinti Rumbuloje nužudytų žydų atminimą datuojami septintojo dešimtmečio pabaiga. Nepaisant sovietų valdžios apribojimų, pavienių žydų iniciatyva 1963 m. prie vienos iš Rumbulos pušų buvo pritvirtinta medinė atminimo lenta su užrašu jidiš kalba, o prie Rumbulos geležinkelio (netoli Rygos–Maskvos linijos) buvo įrengtas didelis menininko Josifo Kuzkovskio plakatas „Žydas“. Plakate buvo pavaizduotas vyras, tarsi kylantis iš kapo sugniaužtu kumščiu, simbolizuojantis protestą prieš tai, kas buvo padaryta. Ir atminimo lenta, ir plakatas buvo pašalinti 1964 m., tačiau žydams pavyko gauti leidimą įrengti Rumbuloje atminimo akmenį su užrašu „Fašizmo aukoms“ ne tik latvių ir rusų kalbomis, bet ir jidiš kalba.

2002 m. lapkričio 29 d. Rumbuloje atidarytas architekto Sergejaus Rižo suprojektuotas memorialinis ansamblis. Jo statybą finansiškai parėmė Latvijos, Izraelio, JAV ir Vokietijos institucijos bei privatūs asmenys.

Pakelėje, prie kelio, vedančio į memorialą, pastatyta metalinė konstrukcija kaip ženklas, simbolizuojantis nacizmo pajėgas. Netoliese yra akmuo su paaiškinimu, kad šiuo keliu buvo mirtinai suvaryti tūkstančiai žydų. Prie įėjimo į memorialą kelios akmeninės lentelės su užrašais latvių, anglų, vokiečių ir hebrajų kalbomis supažindina su Rumbulos tragedijos įvykiais ir memorialo įkūrimo istorija. Centrinėje memorialo dalyje, virš aikštės, kuri yra Dovydo žvaigždės formos, kyla septynšakė žvakidė – menora, aplink kurią sudėti akmenys su Rumbulos nužudytų žydų vardais. Atskiruose akmenyse iškalti buvusio Rygos geto gatvių pavadinimai, kuriais išgrįsta aikštė. Memorialo teritorijoje yra keletas masinių kapaviečių, kurių vietos pažymėtos stačiakampiais betoniniais bordiūrais.

Žanio Lipkės memorialas yra Kipsaloje, Rygoje. Žanio Lipkės muziejus yra bene vienas labiausiai paslėptų muziejų Rygoje. Nesuprantama memorialo vieta nėra atsitiktinumas ir turi simbolinę reikšmę. Jis įrengtas buvusios požeminės slėptuvės, kuri buvo sukurta žmonėms gelbėti Antrojo pasaulinio karo vokiečių okupacijos metu, vietoje. Čia Žanis Lipke ir jo šeima išgelbėjo 55 žydus. Šiandien memorialas pastatytas šalia Žanio Lipkės šeimos namo. Memorialas „Juodasis tvartas“ yra simbolinis pastatas, kuriame buvo teikiama ir priimama prieglauda. Pastato dizainas buvo paimtas iš istorinių Kipsalos žvejų ir jūreivių degutu dengtų trobelių. Šios trobelės buvo pastatytos naudojant baržų medžiagas, todėl jos turėjo labai savitą spalvą ir deguto kvapą. Tačiau unikali ne tik šios istorinės vietos istorija. Taip pat pastebimas ir tai, kaip muziejus perteikia savo žinią. Bendras dizainas panašus į Biblijoje aprašytą Nojaus arką, be to, jis primena į krantą ištrauktą ir apvirtusią valtį – valtį, kuri atliko savo užduotį. Šio memorialo koncepcija kyla iš šios vietos ir istorijos istorinio tikslumo bei su ja susijusių liudijimų. Tai istorija apie laisvės troškimą, neįtikėtiną pabėgimą ir pasitikėjimą. Pakeliui į muziejų taip pat galėsite pamatyti istorinius Pardaugavos pastatus.

Didžiausias Holokausto aukų memorialas Latvijoje yra Liepojoje, Šķēdės kopose. Memorialas skirtas daugiau nei 3000 Liepojos žydų, nužudytų Antrojo pasaulinio karo metu, atminimui. Jis yra Izraelio nacionalinio simbolio – septynšakės žvakidės, vadinamos menora, – formos. Memorialo kontūrai, aiškiai matomi iš paukščio skrydžio, sudaryti iš skaldytų riedulių ir granito luitų. Menoros „šviesos“ – tai granito stulpai su Jeremijo raudų eilučių įrašais hebrajų, anglų, latvių ir rusų kalbomis.

Memorialas yra miesto centre, netoli Bauskės savivaldybės Turizmo informacijos centro ir Rotušės aikštės. Jis sukurtas Bauskės žydų palikuonių Izraelyje, JAV ir Di džiojoje Britanijoje iniciatyva ir aukomis, taip pat Bauskės savivaldybės tarybos ir Latvijos žydų bendruomenių bei bendrijų paramos dėka. Memorialą suprojektavo skulptorius Girtis Burvis. Jis yra buvusios Bauskės Didžiosios sinagogos dydžio, o akmens statulos simbolizuoja žydus, išeinančius iš sinagogos po pamaldų. Memorialo centre stovi simbolinė bima – pa aukštinta platforma arba stalas, naudojamas sinagogoje per žydų religines apeigas. Ant jos parašyta: „Pagarba Bauskės žydams, kurie čia gyveno šimtmečius ir kūrė šį miestą, o 1941 m. buvo nužudyti nacių ir jų vietinių parankinių. Pagerbiant žydų tautos atminimą – Bauskės žydų palikuonys ir Bauskės gyventojai.“ 1935 m. Bauskėje gyveno beveik 800 žydų. 1941 m. liepą, prasidėjus nacių okupacijai, daug žydų buvo suimti ir iš vežti, o apie 700 žydų sušaudyti. Bauskės Didžioji sinagoga buvo sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą.