Apie Latvijos lankininkus Olaines apylinkėse

17.jpg
4. Vidzemes latviešu strēlnieku bataljona virsnieki pozīcijās. Olaines rajons, 1916. gads. 1. rindā centrā sēž bataljona komandieris Ansis Zeltiņš. Avots: Latvijas Kara muzejs.

Prisiminimuose atsispindi Latvijos lankininkų kasdienybė Olaine apylinkėse. Aprašomos ne tik gyvenimo sąlygos, bet ir įprasta užduotis – priešininko pozicijų žvalgyba.

(..) Nakvojome netoli mūšio lauko artilerijos prieglaudose. Ryte turėjome vykti į „Lapsami“, prie Olaines stoties, kur keletą dienų ir naktų praleidome po atviru dangumi, miške. Žinodami, kad vietoje teks pabūti dar kelias dienas, vyrai energingai ėmėsi molinių trobelių statybos. Dėl lentų trūkumo namelių durys iš pušies šakų. Laidų vyriams ir plytų krosnims buvo galima pilnai gauti apgriuvusioje Olaine stotyje, kur, kaip pasakojo kaimynai rusai, negalėjo eiti, nes vokiečiai matė ir šaudė. Maždaug po savaitės išvažiavome iš „Lapsų“ ir nuvykome į bataliono štabą, kuris buvo netoli Dove stoties. (..)

(..) Kai tik pasirodo vokiška raketa, nors jų apkasai yra kitoje pelkės pusėje, atsigulame. Ryte išeiname plona grandine. Mūsų treniruočių komanda yra dešiniajame trasos sparne. Kol pateksime į vokiečių apkasus, dar ilgai tenka vaikščioti per nedidelius apsnigtus krūmynus, su kiekvienu prisilietimu sniegas krenta už apykaklės, kojos įstringa purve, bet daiktų maišas nuplėštas nuo pečių. Eidami per krūmus būkite atsargūs, kad nenukryptumėte vienas nuo kito. Visą laiką girdime kulkosvaidžio šūvius kairiajame grandinės sparne, kur buvo įsikūrusi mūsų įmonė. Pradeda dirbti ir mūsų artilerija. Ari pradeda į mus šaudyti kulkomis. Kai kurie bėga pro šalį, kai kurie sprogsta priešais, atsitrenkę į medžio šaką. Mes nešauname, nes nematome priešo, o tiesiog einame į priekį. Be to, niekas nesislepia nuo priešo kulkų. Galime pradėti ir čia, nes „friči“ jau netoli. Prasidėjo intensyvesnis šaudymas. Netoliese išgirstu ilgai užsitęsusį aimanavimą, kuris tarp kulkų palieka slegiantį įspūdį. Vienas iš mūsų narių krito. Greitai jį nurengiame; krūtinėje matosi maža skylutė, pro kurią teka nauja gyvybė. Antrasis taip pat krenta. Prisimenu dvarininką iš Tukuma rajono, Mūris jau tada tikėjo Latvija ir jautė didžiausią neapykantą vokiečiams. Po mūšio jis buvo pasiklydęs. Tik kitą pavasarį rusų kareiviai rado jo kūną. Nevalingai ateina supratimas, kad visi tie, kurie labiausiai mylėjo latvių tautą - visi krito, pradedant Briežu ir baigiant nežinomu, nepastebėtu lankininku. Taip, jie turėjo šviesias sielas. Kertame miške iškirstą taką. Eime miegoti. Kai kurie drąsesni atsistoja. Vokiečiai nutilo. Prašėme savo vado, kad leistų pulti vokiečių apkasus, bet kadangi mūsų kuopos negalėjo pulti vokiečių apkasų, tai mums neleidžiama. Neturime ir pagalbinių pajėgų. Mes tik reta grandinė. Gulime ant lovos ir žiūrime. Štai vienas mūsų bendražygis, kritęs kovo mūšyje, narsus Kuržemės pilietis, šaudo. Matome, kaip virš mažų berželių ore skrenda vokiškas šalmas. Antru šūviu kitas bendražygis užmuša kitą vokietį. Du vokiečiai nešė dėžę šovinių. Matau, kad priešais krūme kažkas juda, sakau šalia esančiam draugui, kaip turėčiau šaudyti. Mes abu šaudome vienu metu. Iškart krūmai atsiskiria ir pasirodo senas vokietis kraujuojančia ranka, kuris šalmu ir smailia barzda daro įspūdį kaip mefistofelis. Ragina nešaudyti, nes namuose penki vaikai. Paėmėme jį į nelaisvę, bet prisilietimas buvo organiškas mainais. Jį išsivežė rusų kareiviai. Su savo palyginimu, gal aš darau jam meškos paslaugą, gal jis buvo sąžiningas šeimos žmogus, atitrūkęs nuo kasdienių darbų, bet tą akimirką paliko blogą įspūdį. Buvo ir po to atvejis, kai labai supykau dėl karo, matydamas sunkiai sužeisto priešo kančias. Bet visos tokios akimirkos galėjo palikti tik praeinantį įspūdį, nes vyko karas...

Pasakotojas: Pie atmiņām norādīti iniciāļi “H.B.”
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

Laikraštis „Jēkabpils Vēstnesis“. 1925 metų sausis.

16.jpg
18.jpg

Susijusios vietos

Pirmojo pasaulinio karo istorinių žvalgybų maršrutas ir apkasas

Įsikūręs Olainėje, netoli Olainės istorijos ir meno muziejaus.

Istorinis maršrutas buvo sukurtas 2018 m. Pirmojo pasaulinio karo metu Rusijos armijos įtvirtinimų, kurie buvo vietovės gynybos sistemos dalis, vietoje. Vokietijos ir Rusijos armijų mūšiai Olainės apylinkėse patraukia dėmesį dėl kelių priežasčių. Pelkėta vietovė neleido kariaujančioms šalims greitai pasiekti sėkmės ir reikalavo iš kareivių įvairiapusiškų įgūdžių, veikiant nepalankiomis sąlygomis. Karo metu svarbų vaidmenį atliko tiksli reljefo analizė, žvalgyba, įtvirtinimai ar inžineriniai statiniai.

Šiandien edukacinis maršrutas yra laisvai prieinamas ir suteikia apytikslį vaizdą apie karių gyvenimo sąlygas. Restauruoti pastatai yra uždaryti, tačiau juos galima apžiūrėti iš anksto susisiekus su Olaine'ės istorijos ir meno muziejaus specialistais.

Olaine istorijos ir meno muziejus

Olainės istorijos ir meno muziejaus ekspozicija pasakoja apie sovietinės okupacijos laikotarpį Olainėje. Muziejaus teritorijoje sukurtas Pirmojo pasaulinio karo žvalgybinis maršrutas su restauruotais įtvirtinimų elementais. Vietoje, kur anksčiau buvo Pirmojo pasaulinio karo Rusijos armijos gynybos linija, pastatytas rusų kareivio tipo apkasas, o lankytojai gali apžiūrėti šaudymo bokšto fragmentą. Jaunolainėje, sankryžoje su Plakanciemu, galima pamatyti Pirmojo pasaulinio karo gelžbetoninį įtvirtinimą. Pirmojo pasaulinio karo metu šioje vietovėje vyko aktyvūs mūšiai tarp Rusijos ir Vokietijos armijų. Latvijos šaulių daliniai dalyvavo žvalgyboje ir įvairiose kitose operacijose. Pelkėtos žemės apsunkino gynybą, tačiau tai buvo labai svarbi teritorija Latvijos karinėje istorijoje. Olainė susiformavo dėl patogios vietos tarp Jelgavos ir Rygos, kur šiuo metu yra Jaunolainė. Netoliese buvo Olainės dvaras. Dabartinė Olainė buvo pastatyta sovietinės okupacijos metu, kai čia pradėjo veikti pramonės įmonės.