Apie generolą Karlį Goppersą

Gimė 1876 m. balandžio 2 d. Plāni parapijos „Maskatose“.

Jis mokėsi Trikatos parapijos mokykloje. Baigęs mokyklą, ten ruošėsi barbarų egzaminui, kurį išlaikė, ir tęsė mokslus Pskovo kadetų korpuse.

1893 m. pradėjo tarnybą carinėje armijoje. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo sužeistas ir kelis kartus paaukštintas. 1916 m. rugpjūtį, pasveikęs po žaizdos, savo prašymu buvo paskirtas pulkininku leitenantu, Latvijos šaulių rezervinio bataliono vadu, o gruodį – 7-ojo Bauskės latvių šaulių pulko vadu. Nuo 1917 m. – 1-osios Latvijos šaulių brigados vadu. Nuo 1917 m. iki 1920 m. birželio mėn. keliavo po visą Rusiją, kovodamas su bolševikais. 1920 m. rugpjūtį buvo paaukštintas generolu, skaičiuojant nuo 1917 m. rugpjūčio 13 d., nes paaukštinimo patvirtinimas buvo atidėtas dėl Spalio revoliucijos. Grįžęs į tėvynę, vadovavo Latvijos skautų centrinei organizacijai, atitinkamai Saugumo ministerijos, Karo tarybos pirmininku, Senosios Latvijos šaulių asociacijos vadovu ir pulkininko Briežo fondo nariu. Per savo gyvenimą jam buvo įteikta daug Latvijos, Rusijos ir užsienio karinių ordinų.

1940 m. rugsėjo 30 d. K. Goppersas buvo suimtas Rygoje. 1941 m. kovo 25 d. jis buvo sušaudytas Rygos centriniame kalėjime ir palaidotas bendrame kape Ulbroko miške. 1944 m. gegužę K. Goppersas buvo perlaidotas Rygos brolių kapinėse, o jo širdis – 1944 m. gegužės 7 d. Trikatos kapinėse.

1992 m. vasario 11 d. Kārlis Goppers buvo reabilituotas pagal 1990 m. rugpjūčio 3 d. Latvijos Respublikos įstatymą „Dėl neteisėtai represuotų asmenų reabilitacijos“.

Apdovanotas 3-iojo laipsnio Lāčplēsio karo ordinu už tai, kad 1916 m. gruodžio 23 d. naktį, būdamas 2-osios Latvijos šaulių brigados puolimo kolonoje, pirmasis su savo pulku pralaužė vokiečių įtvirtinimų liniją ir įnirtingose kovose giliai priešo užnugaryje pralaužė vokiečių įtvirtinimų liniją, kur taip pat perėmė 8-ojo Valmieros Latvijos šaulių pulko vadovavimą ir 2 dienas išsilaikė, kol gruodžio 25 d. naktį atvyko pastiprinimas, vėliau vadovavo savo daliniams puolime Kalnciemo kryptimi, sukeldamas paniką vokiečių gretose netoli Ložmetējkalno, daugiausia prisidėdamas prie jo užėmimo ir trofėjų įsigijimo, kurių taip reikėjo šauliams, kad papildytų savo skurdų arsenalą.

II klasės Lāčplēsio karo ordinas jam buvo įteiktas už tai, kad 1917 m. rugpjūčio 21 d. Juglos pozicijose, kai 1-oji Latvijos šaulių brigada viena, be artilerijos paramos, turėjo atlaikyti itin aršius puolimus, atrėmė keletą frontalių atakų, sumaniai manevravo su rezervais ir, keisdamas pozicijas iš Mazā Juglos į Lielą Juglą, užkirto kelią apgulčiai ir palengvino mūsų išsilaikymą iki įsakymo išvykti gavimo.

Generolo Karlo Gopperso tarnybos laipsniai :
1893 m. – įstojo į antros klasės eilinį (baigęs vidurinę mokyklą) ir pradėjo tarnauti Kauno tvirtovės pėstininkų batalione.
1894 m. – Vilnijos pėstininkų junkerių mokykloje. Jaunesnysis leitenantas (pirmojo karininko laipsnis).
1896 m. pradėjo tarnybą 97-ajame Vidžemės pėstininkų pulke Daugpilyje, 190-ajame pėstininkų pulke, dislokuotame Varšuvoje (lygiagrečiai tarnybai studijavo filosofiją ir gamtos mokslus).
1900 m. – paaukštintas iki leitenanto (jauniausias karininko laipsnis).
1904 m. – paaukštintas iki štabo kapitono (vyresniojo karininko laipsnis).
1905 m. – tarnavo 183-iajame pulke Pułtuske ir Kostromoje.
1908 m. – paaukštintas iki kapitono (Rusijos imperijos armijoje – hierarchinis laipsnis tarp štabo kapitono ir pulkininko leitenanto).
1912 m. – paskirtas kuopos vadu.
1914 m. jis kovojo Vakarų fronte Galicijoje, Austrijoje-Vengrijoje (dabartinė Ukraina), ir buvo paskirtas bataliono vadu.
Sužeistas tris kartus nuo 1914 iki 1916 m. Po trečiojo sužalojimo evakuotas į ligoninę Maskvoje.
1915 m. – paaukštintas iki pulkininko leitenanto.
1916 m. – paaukštintas pulkininku ir paskirtas Latvijos šaulių rezervinio bataliono vadu, išsiųstas į Valmiermuižą, metų pabaigoje paskirtas 7-ojo Bauskės Latvijos šaulių bataliono vadu.
1917 m. – paskirtas 1-osios Latvijos šaulių brigados vadu, o už kovinius nuopelnus ginant Rygą rugpjūčio 19–21 d. Radko Dmitrijevas rekomenduoja jį paaukštinti iki generolo majoro. Patvirtinta!
Per Rusijos pilietinį karą pulkininko laipsnyje!

Karinės karjeros metu K. Goppersas buvo apdovanotas Latvijos Lačplėsio II ir III klasės karo ordinu, II ir III klasės Trijų žvaigždžių ordinu, Baltosios lelijos skautų ordinu, taip pat keliais aukštais Rusijos, Prancūzijos, Švedijos, Suomijos, Lietuvos, Serbijos ir Čekoslovakijos apdovanojimais.

Apdovanojimai ir pagyrimai :
Rusijos Šv. Stanislavo ordinas, III klasė
Rusijos Šv. Onos ordinas, III klasė
Rusiškas Šv. Jurgio kardas
Šv. Rusijos Stanislavo ordinas, II klasė
Rusijos Šv. Onos ordinas, II klasė
Šv. Jurgio ordinas, IV klasė, Rusija
Šv. Vladimiro ordinas, IV klasė, Rusija
Šv. Vladimiro ordinas, III laipsnis, Rusija
Šv. Jurgio ordinas, III klasė, Rusija
Serbijos Kađorđević žvaigždės, III klasė
Lāčplėsio karo ordinas, III laipsnis
Prancūzijos garbės legiono Komandoro kryžius
Čekoslovakijos karo kryžius
Latvijos išsivadavimo karo memorialas
Suomijos Baltosios Rožės ordino I klasės vadas
Lāčplėsio karo ordinas, II laipsnis
Trijų žvaigždžių ordinas, 3 klasė
Švedijos Ieties ordino Komandoro kryžius, I klasė
Lietuvos Nepriklausomybės 10-ųjų metinių atminimo medalis
Trijų žvaigždžių ordinas, II klasė
Latvijos Respublikos išsivadavimo kovos 10-ųjų metinių atminimo medalis
Lietuvos Gedimino ordinas, II klasė
Latvijos gynybos draugijos bronzos medalis
Latvijos skautų Pilkojo Vilko ordinas
Latvijos skautų Baltosios lelijos ordinas
Latvijos skautų padėkos ženklas „Svastika“
Latvijos skautų „Miško ženklas“

Knygos, leidiniai :
„Keturi griūtys“, 1920 m.
„Karinio lavinimo pagrindai“, 1922 m.
„Krikštatėvis Oskaras“, 1923 m.
„Būkite budrūs“, 1924 m.
„Latvijos šaulių pulko Kalėdos“ 1916, 1924 m.
Tarp dviejų revoliucijų
Prisiminimai apie „šaulių“ erą, 1931 m.

1924–1925 ir 1934–1940 m. – žurnalo „Latvių šauliai“ redaktorius.

Po Antrojo pasaulinio karo, 1947 m. balandžio 20 d., ištremti Latvijos skautai, buvę pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, Ansbache įkūrė „Latvijos skautų prezidento generolo Kārlio Gopperso fondą“.