Apie generolą Karlį Goppersą

1Goppers.jpg
Ģenerālis Kārlis Gopers (1876-1941). Avots: www.sargs.lv

Generolas K. Goppersas (1876-1941) buvo puikus karys ir puikus žmogus. Pasižymėjo kaip sėkmingas vadas, vadovavęs batalionams ir pulkams, didvyriškai vadovavęs savo šauliams kovose už Latvijos laisvę Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1919). Dalyvavo mūšiuose Tīrelpurvoje, Ložmetējkalnyje, Rygos gynyboje.

Gimė 1876 m. balandžio 2 d. Plinių parapijos „Maskatose“.

Mokėsi Trikātos parapinėje mokykloje. Jį baigęs, ten ruošėsi laukinių kačių egzaminui, jį išlaikė ir mokslus tęsė Pskovo kadetų korpuse.

1893 metais pradėjo tarnybą carinėje armijoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą sužeistas ir kelis kartus paaukštintas. 1916 metų rugpjūtį, atsigavęs po traumos, jo paties prašymu buvo paskirtas pulkininku leitenantu, Latvijos šaulių atsargos bataliono vadu, o gruodį - 7-ojo Bauskės latvių šaulių pulko vadu. Nuo 1917 1-osios latvių šaulių brigados vadas. 1917–1920 m. birželio mėn. keliavo po Rusiją, kovodamas prieš bolševikus. 1920 m. rugpjūčio mėn. pakeltas į generolus, įsigaliojo 1917 m. rugpjūčio 13 d., nes paaukštinimo patvirtinimas buvo atidėtas dėl Spalio revoliucijos. Grįžęs į tėvynę, buvo Latvijos skautų centrinės organizacijos vadovas, Saugumo ministerijos, atitinkamai Karo tarybos pirmininkas, Senųjų latvių šaulių draugijos vadovas, Pulkininko Briežio fondo narys. Per savo gyvenimą jis buvo apdovanotas daugybe Latvijos, Rusijos ir užsienio karinių ordinų.

1940 metų rugsėjo 30 dieną K. Gopperis buvo suimtas Rygoje. 1941 m. kovo 25 d. jam buvo įvykdyta mirties bausmė Rygos centriniame kalėjime ir palaidotas masiniame kape Ulbrokos girioje. 1944 metų gegužę K. Goppersas buvo perlaidotas Rygos brolių kapinėse, o širdis – 1944 metų gegužės 7 dieną Trikātos kapinėse.

1992 m. vasario 11 d. Kārlis Goppersas buvo reabilituotas pagal 1990 m. rugpjūčio 3 d. Latvijos Respublikos įstatymą „Dėl neteisėtai represuotų asmenų reabilitacijos“.

Apdovanotas III laipsnio Lāčplės karo ordinu už savo veiksmus 1916 m. Gruodžio 23 d., būdamas 2-osios latvių šaulių brigados puolimo kolonoje, jis su pulku pirmieji prasiveržė per vokiečių įtvirtinimų liniją, įnirtingose kautynėse įsiveržė į priešo užnugarį, kur taip pat vadovavo Valmieros 2 dienomis gruodžio 25 d. naktį, paskui savo dalinius vedė į puolimą Kalnciemos kryptimi, sukeldamas paniką vokiečių gretose ties Ložmetējkalnu, daugiausia prisidėdamas prie jo paėmimo ir trofėjų įsigijimo, kurių šauliams taip reikėjo, norint papildyti savo menką arsenalą.

2 laipsnio Lāčplės karo ordinas jam įteiktas už tai, kad 1917 m. rugpjūčio 21 d., Juglos pozicijose, kai 1-oji latvių šaulių brigada viena be artilerijos paramos turėjo atlaikyti itin nuožmias atakas, atmušė keletą fronto atakų, sumaniai laviravo mūsų rezervais ir sutrukdė Juāge išsilaikyti iki Mažosios padėties liepti išvykti.

Generolo Karlo Gopperso tarnybos laipsniai :
1893 m. įstojo į antrojo laipsnio eilinį (baigęs vidurinę mokyklą) ir įstojo į karo tarnybą Kauno tvirtovės pėstininkų batalione.
1894 m. – Vilniaus pėstininkų junkerių mokykloje. Subleitenantas (pirmasis karininko laipsnis).
1896 metais pradėjo tarnybą Daugpilio 97-ajame Vidžemės pėstininkų pulke, Varšuvoje dislokuotame 190-ajame pėstininkų pulke (lygiagrečiai su tarnyba studijavo filosofiją ir gamtos mokslus).
1900 m. – pakeltas į leitenantus (jauniausias karininko laipsnis).
1904 m. – pakeltas į štabo kapitoną (vyresniojo karininko laipsnis).
1905 – tarnavo 183 pulke Pultuske ir Kostromoje.
1908 m. – pakeltas į kapitoną (Rusijos imperijos armijoje, hierarchinis laipsnis tarp štabo kapitono ir pulkininko leitenanto).
1912 m. – paskirtas kuopos vadu.
1914 m. kovojo Vakarų fronte Galicijoje, Austrijoje-Vengrijoje (dabartinė Ukraina), buvo paskirtas bataliono vadu.
1914–1916 m. sužeistas tris kartus. Po trečios traumos buvo evakuotas į Maskvos ligoninę.
1915 m. – pakeltas į pulkininkus leitenantus.
1916 m. – pakeltas į pulkininkus ir paskirtas Latvijos šaulių atsargos bataliono vadu, išsiųstas į Valmiermuižą, metų pabaigoje paskirtas 7-ojo Bauskės latvių šaulių bataliono vadu.
1917 m. paskirtas 1-osios latvių šaulių brigados vadu, o už kovinius nuopelnus Rygos gynyboje 19–21 d. Rugpjūčio mėnesį Radko Dmitrijevas rekomenduoja jį paaukštinti į generolą majorą. Patvirtinta!
Išgyventi Rusijos pilietinį karą su pulkininko laipsniu!

Per savo karinę karjerą K. Goppersas buvo apdovanotas Latvijos Lāčplės II ir III laipsnio karo ordinu, II ir III laipsnio Trijų Žvaigždžių ordinu, Skautų Baltosios lelijos ordinu, taip pat kelis aukštus Rusijos, Prancūzijos, Švedijos, Suomijos, Lietuvos, Serbijos, Čekoslovakijos apdovanojimus.

Apdovanojimai ir pagyrimai :
Rusijos Šv.Stanislavo ordinas, III laipsnis
Rusų Šv. Onos ordinas, III laipsnis
Rusų Šv. Juros kardas
Rusijos Šv. Stanislavo ordinas, II laipsnis
Rusijos šv.Onos ordinas, II laipsnis
Rusijos Šv. Jurgio ordinas, IV laipsnis
Rusijos šv.Vladimiro ordinas, IV laipsnis
Rusijos šv.Vladimiro ordinas, III laipsnis
Rusijos Šv.Jurgio ordinas, III laipsnis
Serbijos Kađorđević Stars, III klasė
Lāčplėsio karo ordinas, III laipsnis
Prancūzijos Garbės legiono Komandoro kryžius
Čekoslovakijos karo kryžius
Latvijos išsivadavimo karo memorialas
Suomijos Baltosios rožės ordino I laipsnio vadas
Lāčplėsio karo ordinas, II laipsnis
Trijų žvaigždžių ordinas, III laipsnis
Švedijos Ieties ordino I laipsnio Komandoro kryžius
Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio atminimo medalis
Trijų Žvaigždžių ordinas, II laipsnis
Latvijos Respublikos išsivadavimo kovų 10-mečio atminimo medalis
Lietuvos Gedimino II laipsnio ordinas
Latvijos gynybos draugijos bronzos medalis
Latvijos Pilkojo Vilko skautų ordinas
Latvijos skautų Baltosios lelijos ordinas
Latvijos skautų padėkos ženklas „Svastika“
Latvijos skautai „Miško ženklas“

Knygos, leidiniai :
„Keturi žlugimai“, 1920 m
„Karinio ugdymo pagrindai“, 1922 m
„Krikštatėvis Oskaras“, 1923 m
„Būk budrus“, 1924 m
''Latvių šaulių pulko Kalėdos'' 1916, 1924 m
Tarp dviejų apsisukimų
„Šaulių“ eros prisiminimai, 1931 m.

1924–1925 m. ir 1934–1940 m. 2009 m. – žurnalo „Latvijos lankininkai“ redaktorius.

Po Antrojo pasaulinio karo, 1947 m. balandžio 20 d., ištremti Latvijos skautai pabėgėlių stovyklose Vokietijoje Ansbache įkūrė „Latvijos skautų prezidento generolo Kārlio Gopperso fondą“.

Šią istoriją užrašė: Ilze Dauvarte
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

https://www.historia.lv/personas/goppers-karlis
http://skauti.lv/par-mums/vesture/karlis-goppers/
http://www.karamuzejs.lv/lv/Izstades/generali/generalis_GoppersKarlis.aspx
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.616149468468565.1073741850.568253149924864&type=3
https://enciklopedija.lv/skirklis/101930-K%C4%81rlis-Goppers
„Generolas Goppersas karo ir jo amžininkų prisiminimuose“, leidykla „Zelta Abele“, 1951 m. Švedija

2Goppers4.jpg
2Mikelis-Goppers_58c8542f989e3.png
Goppers1.jpg
Goppers2.jpg
Goppers_ieslodzitais.jpg
noLNikolajsEmilsKārlisFricisgopperi2.jpg

Susijusios vietos

General Karl Gopper Memorial Room in the Muscat Hometown

Located in Plāņi Parish on the bank of the Vija River.

The memorial room of General Karl Gopper in his native house "Muscat" can be seen.

The Muscat farm was run by the general's brother, August Goppers, because the talented warlord was busy with major events and world wars. In 1920, the general returned to Latvia, to his native home. But many responsible duties connected him with Riga. August continued to operate in Muscat. In 1940, General Gopper was arrested and shot on March 25, 1941, in a check cellar. In 1944, the Gopper family went to Kurzeme as refugees with three horse-drawn carriages. The war divided the family, Alexander Gopper's daughters - Biruta, Elza and Anna - remained in Latvia. They were not allowed to return to Muscat. The houses were large and carefully maintained. Three four newcomer families were accommodated in separate rooms. A horse farm was set up in the big barn. A fire broke out in 1980 due to mutual scabies. The barn and the big barn burned down. Fortunately, the fire did not spread to the house, the flames were repelled by large trees planted by our ancestors.

In 1991, after the miraculous Awakening, the Latvian state was reborn for the second time. In 1992, the family of General Gopper's brother Augustus regained Muscat as an ancestral sanctity. For ten years, all the cheeses worked hard to save the houses from destruction, to restore and build the ruined buildings to make the entire Muscat farm beautiful. The houses have been restored to their old appearance, there is also a memorial room for General Karl Gopper. The memorial room can be visited in advance by calling +371 29396870, +371 29254285.

Memorial places for generals and knights of the Lāčplēsis War Order in Trikāta Parish

The memorial stele is located next to the Trikāta cemetery chapel.

Trikāta Cemetery preserves the memory of three outstanding Latvian generals - Roberts Dambītis, Kārlis Goppers and Jānis Balodis. Jēkabs Mūrnieks, a teacher of all these generals, is also buried in Trikāta cemetery.

The generals and the knights of the Lāčplēsis Military Order are commemorated every year with torchlight processions to the Trikāta cemetery, where there are two memorial statues, in which the names of 17 knights of the Lāčplēsis Military Order associated with Trikāta parish are engraved.
Stela was opened on November 11, 2018.

Video story about the Lāčplēsis War Order and the set of orders that belonged to General Jānis Balodis.

Brothers' Cemetery in Riga

Riga Brothers’ Cemetery is located in the northern district of Riga. The cemetery extends over an area of 9 ha and is the most outstanding and significant memorial ensemble in Latvia dedicated to the fallen Latvian soldiers. About 3,000 soldiers are buried here. The Brothers’ Cemetery was created during World War I after the first three Latvian Riflemen, who fell in Tīreļpurvs in the battle against the German Army, were buried here. Later Latvian soldiers who had died in other battles and wars would also be buried in the Brothers’ Cemetery. The memorial is based on the design of the sculptor Kārlis Zāle, and is the first memorial ensemble in Europe with such landscape, architecture and sculptural value. It uses elements typical to the Latvian landscape, traditional farmsteads, Latvian folklore and history that praise the characteristics of soldiers and tell the story of the way of the soldier. The memorial was unveiled in 1936 and it has three parts: ‘The Road of Though’ which is a 250 m long alley, ‘Terrace of Heroes’ with the Altar of the Sacred Flame and ensemble the Sacred Oak Grove, and the burial ground with the Latvian wall and a memorial of a mother with her fallen sons.