Apie generolą Karlį Goppersą
Generolas K. Goppersas (1876-1941) buvo puikus karys ir puikus žmogus. Pasižymėjo kaip sėkmingas vadas, vadovavęs batalionams ir pulkams, didvyriškai vadovavęs savo šauliams kovose už Latvijos laisvę Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1919). Dalyvavo mūšiuose Tīrelpurvoje, Ložmetējkalnyje, Rygos gynyboje.
Gimė 1876 m. balandžio 2 d. Plinių parapijos „Maskatose“.
Mokėsi Trikātos parapinėje mokykloje. Jį baigęs, ten ruošėsi laukinių kačių egzaminui, jį išlaikė ir mokslus tęsė Pskovo kadetų korpuse.
1893 metais pradėjo tarnybą carinėje armijoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą sužeistas ir kelis kartus paaukštintas. 1916 metų rugpjūtį, atsigavęs po traumos, jo paties prašymu buvo paskirtas pulkininku leitenantu, Latvijos šaulių atsargos bataliono vadu, o gruodį - 7-ojo Bauskės latvių šaulių pulko vadu. Nuo 1917 1-osios latvių šaulių brigados vadas. 1917–1920 m. birželio mėn. keliavo po Rusiją, kovodamas prieš bolševikus. 1920 m. rugpjūčio mėn. pakeltas į generolus, įsigaliojo 1917 m. rugpjūčio 13 d., nes paaukštinimo patvirtinimas buvo atidėtas dėl Spalio revoliucijos. Grįžęs į tėvynę, buvo Latvijos skautų centrinės organizacijos vadovas, Saugumo ministerijos, atitinkamai Karo tarybos pirmininkas, Senųjų latvių šaulių draugijos vadovas, Pulkininko Briežio fondo narys. Per savo gyvenimą jis buvo apdovanotas daugybe Latvijos, Rusijos ir užsienio karinių ordinų.
1940 metų rugsėjo 30 dieną K. Gopperis buvo suimtas Rygoje. 1941 m. kovo 25 d. jam buvo įvykdyta mirties bausmė Rygos centriniame kalėjime ir palaidotas masiniame kape Ulbrokos girioje. 1944 metų gegužę K. Goppersas buvo perlaidotas Rygos brolių kapinėse, o širdis – 1944 metų gegužės 7 dieną Trikātos kapinėse.
1992 m. vasario 11 d. Kārlis Goppersas buvo reabilituotas pagal 1990 m. rugpjūčio 3 d. Latvijos Respublikos įstatymą „Dėl neteisėtai represuotų asmenų reabilitacijos“.
Apdovanotas III laipsnio Lāčplės karo ordinu už savo veiksmus 1916 m. Gruodžio 23 d., būdamas 2-osios latvių šaulių brigados puolimo kolonoje, jis su pulku pirmieji prasiveržė per vokiečių įtvirtinimų liniją, įnirtingose kautynėse įsiveržė į priešo užnugarį, kur taip pat vadovavo Valmieros 2 dienomis gruodžio 25 d. naktį, paskui savo dalinius vedė į puolimą Kalnciemos kryptimi, sukeldamas paniką vokiečių gretose ties Ložmetējkalnu, daugiausia prisidėdamas prie jo paėmimo ir trofėjų įsigijimo, kurių šauliams taip reikėjo, norint papildyti savo menką arsenalą.
2 laipsnio Lāčplės karo ordinas jam įteiktas už tai, kad 1917 m. rugpjūčio 21 d., Juglos pozicijose, kai 1-oji latvių šaulių brigada viena be artilerijos paramos turėjo atlaikyti itin nuožmias atakas, atmušė keletą fronto atakų, sumaniai laviravo mūsų rezervais ir sutrukdė Juāge išsilaikyti iki Mažosios padėties liepti išvykti.
Generolo Karlo Gopperso tarnybos laipsniai :
1893 m. įstojo į antrojo laipsnio eilinį (baigęs vidurinę mokyklą) ir įstojo į karo tarnybą Kauno tvirtovės pėstininkų batalione.
1894 m. – Vilniaus pėstininkų junkerių mokykloje. Subleitenantas (pirmasis karininko laipsnis).
1896 metais pradėjo tarnybą Daugpilio 97-ajame Vidžemės pėstininkų pulke, Varšuvoje dislokuotame 190-ajame pėstininkų pulke (lygiagrečiai su tarnyba studijavo filosofiją ir gamtos mokslus).
1900 m. – pakeltas į leitenantus (jauniausias karininko laipsnis).
1904 m. – pakeltas į štabo kapitoną (vyresniojo karininko laipsnis).
1905 – tarnavo 183 pulke Pultuske ir Kostromoje.
1908 m. – pakeltas į kapitoną (Rusijos imperijos armijoje, hierarchinis laipsnis tarp štabo kapitono ir pulkininko leitenanto).
1912 m. – paskirtas kuopos vadu.
1914 m. kovojo Vakarų fronte Galicijoje, Austrijoje-Vengrijoje (dabartinė Ukraina), buvo paskirtas bataliono vadu.
1914–1916 m. sužeistas tris kartus. Po trečios traumos buvo evakuotas į Maskvos ligoninę.
1915 m. – pakeltas į pulkininkus leitenantus.
1916 m. – pakeltas į pulkininkus ir paskirtas Latvijos šaulių atsargos bataliono vadu, išsiųstas į Valmiermuižą, metų pabaigoje paskirtas 7-ojo Bauskės latvių šaulių bataliono vadu.
1917 m. paskirtas 1-osios latvių šaulių brigados vadu, o už kovinius nuopelnus Rygos gynyboje 19–21 d. Rugpjūčio mėnesį Radko Dmitrijevas rekomenduoja jį paaukštinti į generolą majorą. Patvirtinta!
Išgyventi Rusijos pilietinį karą su pulkininko laipsniu!
Per savo karinę karjerą K. Goppersas buvo apdovanotas Latvijos Lāčplės II ir III laipsnio karo ordinu, II ir III laipsnio Trijų Žvaigždžių ordinu, Skautų Baltosios lelijos ordinu, taip pat kelis aukštus Rusijos, Prancūzijos, Švedijos, Suomijos, Lietuvos, Serbijos, Čekoslovakijos apdovanojimus.
Apdovanojimai ir pagyrimai :
Rusijos Šv.Stanislavo ordinas, III laipsnis
Rusų Šv. Onos ordinas, III laipsnis
Rusų Šv. Juros kardas
Rusijos Šv. Stanislavo ordinas, II laipsnis
Rusijos šv.Onos ordinas, II laipsnis
Rusijos Šv. Jurgio ordinas, IV laipsnis
Rusijos šv.Vladimiro ordinas, IV laipsnis
Rusijos šv.Vladimiro ordinas, III laipsnis
Rusijos Šv.Jurgio ordinas, III laipsnis
Serbijos Kađorđević Stars, III klasė
Lāčplėsio karo ordinas, III laipsnis
Prancūzijos Garbės legiono Komandoro kryžius
Čekoslovakijos karo kryžius
Latvijos išsivadavimo karo memorialas
Suomijos Baltosios rožės ordino I laipsnio vadas
Lāčplėsio karo ordinas, II laipsnis
Trijų žvaigždžių ordinas, III laipsnis
Švedijos Ieties ordino I laipsnio Komandoro kryžius
Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio atminimo medalis
Trijų Žvaigždžių ordinas, II laipsnis
Latvijos Respublikos išsivadavimo kovų 10-mečio atminimo medalis
Lietuvos Gedimino II laipsnio ordinas
Latvijos gynybos draugijos bronzos medalis
Latvijos Pilkojo Vilko skautų ordinas
Latvijos skautų Baltosios lelijos ordinas
Latvijos skautų padėkos ženklas „Svastika“
Latvijos skautai „Miško ženklas“
Knygos, leidiniai :
„Keturi žlugimai“, 1920 m
„Karinio ugdymo pagrindai“, 1922 m
„Krikštatėvis Oskaras“, 1923 m
„Būk budrus“, 1924 m
''Latvių šaulių pulko Kalėdos'' 1916, 1924 m
Tarp dviejų apsisukimų
„Šaulių“ eros prisiminimai, 1931 m.
1924–1925 m. ir 1934–1940 m. 2009 m. – žurnalo „Latvijos lankininkai“ redaktorius.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1947 m. balandžio 20 d., ištremti Latvijos skautai pabėgėlių stovyklose Vokietijoje Ansbache įkūrė „Latvijos skautų prezidento generolo Kārlio Gopperso fondą“.
https://www.historia.lv/personas/goppers-karlis
http://skauti.lv/par-mums/vesture/karlis-goppers/
http://www.karamuzejs.lv/lv/Izstades/generali/generalis_GoppersKarlis.aspx
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.616149468468565.1073741850.568253149924864&type=3
https://enciklopedija.lv/skirklis/101930-K%C4%81rlis-Goppers
„Generolas Goppersas karo ir jo amžininkų prisiminimuose“, leidykla „Zelta Abele“, 1951 m. Švedija
Susijusios temos
Susijusios vietos
Generolo Karlso Gopperso memorialinis kambarys jo gimtinėje „Maskati“
Įsikūręs Plani valsčiuje, ant Vijos upės kranto.
Galima aplankyti generolo Kārlio Gopperso atminimo kambarį jo gimtinėje „Maskati“.
„Maskatu“ ūkį valdė generolo brolis Augustas Goppersas, nes talentingas karo vadas buvo užsiėmęs svarbiais įvykiais ir pasauliniais karais. 1920 m. generolas grįžo į Latviją, į gimtuosius namus. Tačiau daugelis atsakingų pareigų jį siejo su Ryga. Augustas toliau vadovavo „Maskatu“. 1940 m. generolas Goppersas buvo suimtas ir 1941 m. kovo 25 d. sušaudytas Čekos rūsiuose. 1944 m. Gopperių šeima su trimis arklių traukiamomis vežimais pabėgo į Kuršą. Karas išskyrė šeimą, o Aleksandro Gopperso dukros – Biruta, Elza ir Ana – liko Latvijoje. Joms nebebuvo leista grįžti į „Maskatu“. Namai buvo dideli ir kruopščiai prižiūrimi. Juose atskiruose kambariuose buvo apgyvendintos trys ar keturios naujokų šeimos. Dideliame tvarte buvo įrengtas arklių ferma. Dėl tarpusavio kivirčų 1980 m. kilo gaisras. Sudegė tvartas ir didelis sandėlis. Laimei, ugnis nepersimetė į gyvenamąjį namą, liepsnas atbaidė dideli mūsų protėvių sodinti medžiai.
1991 m., po stebuklingo Atgimimo, Latvijos valstybė atgimė antrą kartą. 1992 m. generolo Gopperso brolio Augusto šeima susigrąžino „Maskatus“ kaip savo protėvių šventą vietą. Dešimt metų visi sunkiai dirbo, kad išgelbėtų namus nuo sunaikinimo, atkurtų ir atstatytų sugriautus pastatus, kad visas „Maskatus“ ūkis būtų gražus. Namai buvo atkurti iki senovinės išvaizdos, taip pat įrengtas generolo Kārlio Gopperso atminimo kambarys. Atminimo kambarį galima aplankyti iš anksto paskambinus ir susitarus telefonu +371 29396870, +371 29254285.
Lāčplėsio karinio ordino generolų ir riterių atminimo vietos Trikātos valsčiuje
Atminimo stela yra šalia Trikatos kapinių koplyčios.
Trikātos kapinėse saugomas trijų iškilių Latvijos generolų – Roberto Dambīčio, Kārlio Gopperso ir Jānio Balodžio – atminimas. Trikātos kapinėse palaidotas ir visų šių generolų mokytojas Jēkabs Mūrnieks, kuriam 1928 metais palaidojimo vietoje buvo pastatytas paminklas iš travertino, sukurtas pagal Kārlio Zāle modelį.
Lačplėsio karinio ordino generolai ir riteriai kasmet pagerbiami fakelų procesijomis į Trikatos kapines, kur yra dvi atminimo stelos, kuriose iškalti 17 su Trikatos parapija susijusių Lačplėsio karinio ordino riterių vardai.
Stela buvo atidengta 2018 m. lapkričio 11 d.
Vaizdo įrašas apie Lāčplės karo ordiną ir ordinų rinkinį, priklausiusį generolui Jāniui Balodiui.
Brolių kapinės Rygoje
Rygos brolių kapinės yra šiauriniame Rygos rajone. Kapinės užima 9 ha plotą ir yra iškiliausias bei reikšmingiausias memorialinis ansamblis Latvijoje, skirtas žuvusiems Latvijos kareiviams. Čia palaidota apie 3000 kareivių. Brolių kapinės buvo įkurtos Pirmojo pasaulinio karo metu, palaidojus pirmuosius tris Latvijos šaulius, žuvusius Tyrelio purve mūšyje prieš vokiečių armiją. Vėliau Brolių kapinėse taip pat buvo palaidoti Latvijos kareiviai, žuvę kituose mūšiuose ir karuose. Memorialas sukurtas pagal skulptoriaus Kārlio Zālės projektą ir yra pirmasis memorialinis ansamblis Europoje, turintis tokią kraštovaizdžio, architektūros ir skulptūrinę vertę. Jame naudojami Latvijos kraštovaizdžiui būdingi elementai, tradicinės sodybos, Latvijos folkloras ir istorija, kurie giria kareivių savybes ir pasakoja apie kareivio kelią. Memorialas buvo atidengtas 1936 m. ir jį sudaro trys dalys: „Minties kelias“ – 250 m ilgio alėja, „Didvyrių terasa“ su Šventosios liepsnos aukuru ir Šventosios ąžuolyno ansambliu bei laidojimo vieta su Latvijos siena ir motinos su žuvusiais sūnumis memorialu.
