Vecumniekų geležinkelio stotis Infrastruktūra

Vecumniekų geležinkelio stotis yra į pietus nuo Vecumniekų kaimo.
Vecumniekų geležinkelio stotis buvo pastatyta 1904 m. kaip stotis Ventspilio–Maskvos geležinkelio linijoje. Iš pradžių ji vadinosi „Neugut“ (vokiečių okupacijos metu 1916/1917 m. ji buvo vadinama „Neugut Kurland“). Didesnę reikšmę ji įgijo Pirmojo pasaulinio karo metu, kai iš jos buvo nutiesta europinio masto geležinkelio atšaka. 1916 m., kai Vokietijos armijos fronto linija kairiajame Dauguvos krante sustiprėjo ir stabilizavosi, kovo 15 d. buvo nuspręsta fronto aprūpinimo reikmėms nutiesti 25 km ilgio geležinkelio liniją su 1435 mm vėžės pločiu nuo Vecumniekų iki Baldonės (stotis: Mercendarbė – Merzendorfas). Kovo 30 d. darbus pradėjo apie 5000 darbininkų, o iki gegužės 1 d. linija buvo nutiesta iki Skarbės stoties, o iki gegužės 6 d. – iki Mercendarbės. Stočių seka iš pietų į šiaurę buvo tokia: Neugut Kurland, Nougut Nord, Birsemnek, Gedeng, Skarbe, Merzendorf. Didžiausioje iš stočių – Skarbėje – kroviniai buvo perkraunami, iš kur arklių traukiamu transportu buvo gabenami į frontą. Šis geležinkelis egzistavo tik kelerius metus, dar 1921 m. geležinkelio linija buvo gabenami rąstai ir malkos, kol ji buvo nugriauta 1925 m. Geležinkelio linijos vieta skirtinguose ruožuose labai skirtinga – vietomis ją kerta įvairios svarbos keliai, vietomis, kadangi aiškiai matomas pylimas, ji kerta miško masyvus. Yra vietų, kurias vegetacijos laikotarpiu sunku pravažiuoti.
Ties buvusia Gedinių stotimi („Bahnhoff Gedeng“) šiaurės rytų kryptimi atsišakoja siaurasis geležinkelis, kurio bėgiai tęsiasi Dauguvos link. Ties Silo namais jis kirto Silupius (Kausupi) (buvusi stotis „Bhf. Sille“), bet ties Podniekių namais atsišakoja. Pirmoji atšaka pasuko į dešinę į Berkavą, antroji – į kairę į Vilkų kalnus ir tada Skarbės stotyje grįžo į plačiąjį (1435 mm) geležinkelį.
1917 m. rugsėjį vokiečiai nutiesė dar vieną siaurojo geležinkelio liniją (600 mm pločio) nuo Mercendarbės ir Skarbės iki Dauguvos, kur pastatė pontoninį tiltą ir spalio 1 d. atidarė eismą iki pat Ikškilės. Gruodžio 4 d. potvynis nuplovė minėtą tiltą.
Nuo 1919 m. stotis vadinama Vecmuiža. 1926 m. karo metu sunaikinto medinio stoties pastato vietoje buvo pastatytas mūrinis pastatas (architektas J. Neijs). 1940 m. stotis buvo pervadinta į Vecumnieki. 1941 m. birželio 14 d. ir 1949 m. kovo 25 d. iš Vecumnieki stoties, taip pat iš daugelio kitų Latvijos geležinkelio stočių, buvo deportuoti keli šimtai Latvijos gyventojų. Iš viso dėl 1949 m. kovo 25 d. (iki kovo 30 d.) vykdytų deportacijų nukentėjo 44 271 Latvijos gyventojas.
2000 m. keleivinių traukinių eismas Jelgavos–Krustpilio linijoje buvo uždarytas; šiuo metu ši linija naudojama tik krovininių traukinių eismui.
Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
https://www.youtube.com/watch?v=WqRwtDSicCY
https://www.railwaymuseum.lv/lv/collection-online/foto-vecumnieku-stacija-un-paligeka-no-sliez-celu-puses
https://www.historia.lv/jaunumi/1949gada-25marta-deportacijam-73-pieminam
T. Altbergs, K. Augustāne, I. Pētersone. Geležinkeliai Latvijoje. Ryga: Jumava, 2009, p. 98.
Susijusi laiko juosta
Susijusi istorija
600 mm siaurieji geležinkeliai Sēlijoje
Dažnai sakoma, kad karas yra visų dalykų tėvas, ir taip buvo Latvijos kaimo geležinkelių atveju. Bet kuriai armijai, nesvarbu, ar ji puola, ar ginasi, karui vykdyti reikia didelių išteklių. Kai 1915 m. Vokietijos kariuomenė įžengė į Latvijos teritoriją, susidūrė su logistiniais iššūkiais. Iki 1915 metų pabaigos frontas stabilizavosi palei Dauguvos liniją. Istoriškai Sēlijos teritorija buvo mažo gyventojų tankumo, todėl nebuvo išplitusio transporto kelių tinklo.