Šateikių geležinkelio stotis Infrastruktūra

Sateikiu_gelezinkelio_stotis_1-.jpg
Alina Borzenkaitė
Sateikiu_gelezinkelio_stotis_2-.jpg
Sateikiu_gelezinkelio_stotis_3-.jpg
Sateikiu_gelezinkelio_stotis_4-.jpg
Sateikiu_gelezinkelio_stotis_5-.jpg
 Stoties g.2, Šateikiai, Plungės r., Lietuva
 Plungės turizmo informacijos centras
306

Šateikių geležinkelio stotis pastatyta prie Kužiai-Telšiai-Kretinga geležinkelio linijos Plungės rajone.

1918 m. Lietuvos Respublikai paskelbus Nepriklausomybę, buvo pradėta formuoti geležinkelių infrastruktūra: sukurta administravimo sistema, imta organizuoti parengiamuosius kursus geležinkelininkams. 1923 m. Ministrų kabinetas priėmė sprendimą tiesti trasą Kužiai-Telšiai-Kretinga. Pasirinktas tankiai apgyvendintas Žemaitijos regionas, dar neturėjęs atitinkamo susisiekimo su Klaipėda ir kitais centrais.

Stotys buvo statomos, jau nutiesus bėgių tinklą ir naudojant standartizuotus architektūros projektus. Pastatyti Šateikių stoties keleivių rūmai yra tipinio projekto, 1 aukšto su pastoge, tame pačiame pastate įrengtas ir prekinis sandėlis.

Šaltojo karo metais Šateikių geležinkelio stotis tapo svarbi ir karinėje pramonėje. 1960-78 m. laikotarpiu, Šateikių ir Plokštinės miškuose veikė Šateikių antžeminė ir Plokštinės požeminė termobranduolinių raketų paleidimo bazės. Tiek jų statybų metu, tiek vėliau, veiklos vykdymo laikotarpiu, statybinės medžiagos, ginkluotė ir visa kita buvo gabenama traukiniais į Šateikių ir Plungės geležinkelio stotis. Manoma, kad Šateikių antžeminėje bazėje buvo dislokuotas didžiulis branduolinės ginkluotės arsenalas. Tai patvirtina ir faktas, kad  1962 m. iš  Šateikių anžeminės raketinės bazės Šateikių ir Plungės geležinkelio stočių buvo gabenamos raketos į Rusiją, o vėliau laivais plukdomos į Kubą (Kubos krizė).

Šateikių geležinkelio stotyje šiuo metu yra vykdoma įprasta geležinkelių veikla, atvyksta ir išvyksta keleiviniai ir krovininiai traukiniai. Yra išlikę tik fragmentiški pasakojimai, siejantys stoties istoriją su buvusių karinių raketinių bazių veikla.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

https://zemaitijosnp.lt/ekspozicijos/

Dabašinskienė, I. (2013). Architecture of the first railway in the interwar Lithuania. Mokslas–Lietuvos ateitis/Science–Future of Lithuania, 5(3), 309-315