Partizanų bunkeris ir paminklinis kryžius Plunksnočių miške
Bunkeris

Išsukus iš rajoninio kelio 3604 (Rokiškis – Maineivos – Naujasodė) tarp Juodupės ir Žiobiškio  link Plunksnočių miško

Slėpdamiesi nuo persekiojimų ir pašalinių žvilgsnių Lietuvos partizanai statėsi bunkerius keisčiausiose ir netikėčiausiose vietose: miškų tankmėse, ūkininkų pirtyse, po kluonais ir tvartais, plaukiojančiuose ežerų salose ir pelkėse.

1947 m. Kunigaikščio Margio rinktinės Gedimino kuopos partizanai, vadovaujami vado Juozo Bulovo-Ikso telkėsi Plunksnočių miško masyve. Iki 1948 m. jie nuolatinės žiemojimo vietos neturėjo, slapstydavosi pas juos palakančius žmones. Po Antrojo pasaulinio karo Plunksnočių miškas buvo pelkėtas su nedidele kalvele pelkės viduryje. 1949 m. būtent toje kalvelėje partizanai ir įsirengė slaptavietę. Tačiau buvo išduoti infiltruoto rusų saugumo agento, kuris žinojo bunkerio vietą. Jis 1949 m. lapkričio 14 d., partizanams sumigus, į bunkerį sumetė prieštankines granatas. Žuvo 7 partizanai.
Partizanų bunkeris atstatytas, pastatytas kryžius su čia žuvusiųjų pavardėmis. Šiandien aplink žaliuoja lengvai pereinamas ir pasivaikščiojimui tinkamas miškas. Kelios dešimtys metrų iki bunkerio esančioje aikštelėje Rokiškio jaunųjų šaulių iniciatyva įrengtas atminties paminklas, informaciniai ženklai.