Nacionalinių partizanų memorialas Kurmenės valsčiuje
Memorialinė vieta

Nacionalinių partizanų atminimo vieta prie Kurmenės parapijos salės buvo atidaryta 2023 m. gegužės 4 d., vietoje, kur stovėjo SSRS okupacinių kariuomenių atminimo paminklas. Šis paminklas buvo išardytas pagal 2022 m. birželio mėn. Latvijos Respublikos Saeimos priimtą įstatymą „Dėl sovietinį ir nacistinį režimus šlovinančių objektų eksponavimo ir jų išardymo Latvijos Respublikos teritorijoje draudimo“. Atminimo vietoje pastatytas baltai dažytas medinis kryžius, kurio papėdėje – juodo granito stela su iškaltu tekstu: „Kurmenės ir aplinkinių parapijų nacionaliniams partizanams 1944–1953 m. Jie mus sulaužys, bet nepalenks.“

Dešinėje nuo memorialinio ženklo įrengtas Bauskės muziejaus istoriko Raito Ābelnieka parengtas stendas su informacija apie Kurmenės nacionalinius partizanus. Atminimo vieta įkurta vietos gyventojų iniciatyva ir padedant Bauskės krašto pagyvenusių žmonių asociacijos Kurmenės parapijos skyriui bei Bauskės krašto tarybai.

Aktyvi kova su sovietų okupaciniu režimu ir valdžios represijomis vyko rytinėje Bauskės regiono dalyje – Skaistkalnės, Kurmenės, Bārbelės ir Valės valsčiuose. Šioje vietovėje nuo antrosios sovietų okupacijos 1944 m. rudenį nuo valdžios slapstėsi daug vyrų. Mežabraliai buvo pasirengę priešintis valdžios bandymams juos sugauti, todėl jiems buvo tiekiami ginklai ir šaudmenys. Tuo metu tai buvo lengva padaryti, nes buvusiuose mūšio laukuose tokių prekių netrūko.

Buvo užmegzti ryšiai tarp atskirų grupių ir suformuoti didesni partizanų būriai. Prie jų prisijungė buvę Latvijos legiono kariai iš Kuržemės, kurie po vokiečių kapituliacijos nebuvo sudėję ginklų ir nepasidavę, bet toliau kovojo su okupantais. Liepos–rugsėjo mėnesiais buvo suformuotas maždaug 20 vyrų nacionalinis partizanų būrys, kurio branduolį sudarė Kurmenės valsčiaus gyventojai. Jam taip pat priklausė vyrai ir jaunimas iš Bārbelės, Skaistkalnės, Valės ir kaimyninės Mazzalvės valsčiaus Jėkabpilio rajone.

Dalinio vadu tapo Liudvigas Putnieks, gimęs 1912 m., iš Kurmenės parapijos „Nagliņiem“, jo pavaduotoju – buvęs legionierius Viktors Ančevs iš tos pačios parapijos „Mūrniekim“. 4 dešimtmetyje L. Putnieks vadovavo patriotinio jaunimo organizacijos „Latvijas Vanagi“ Kurmenės skyriui.

Šis partizanų būrys 1945 m. rudenį ir žiemą įvykdė keletą išpuolių prieš okupacinės valdžios pareigūnus, taip pat apiplėšė kolaborantus ir valstybines pienines bei parduotuves. Tai buvo padaryta tam, kad miško brolių išlaikymas nebūtų sunki našta jau beveik visiškai bankrutavusiems jų giminaičiams ir kitiems rėmėjams. Nuo partizanų kulkų žuvo keli naikintojų batalionų, vadinamųjų „istrebikų“, kovotojai, okupacinės valdžios įterpiniai Kurmenės parapijos partizanų kaimo taryboje ir Skaistkalnės parapijos vykdomajame komitete. Tokia partizanų veikla gerokai sumažino kolaborantų norą vykdyti okupacinės valdžios įsakymus.

Tačiau į L. Putnieko partizanų grupę buvo infiltruotas agentas, ką liudija vėlesni įvykiai. 1946 m. sausio 14 d., kai V. Ančevas lankė savo motiną „Mūrniekiuose“, ten atvyko milicininkai ir „Istrebiķe“ jį sulaikyti. Kilo susišaudymas, kurio metu nelygioje kovoje žuvo miško brolis ir jo motina.
Vasario 2 d. SSRS vidaus kariuomenės 288-ojo šaulių pulko daliniai puolė partizanų bunkerius Mazzalvės valsčiaus miške netoli Kurmenės valsčiaus sienos. Kruvinoje kovoje prieš didžiulę persvarą žuvo Janis Teodors Meija iš Valės valsčiaus, Vilips Saulītis iš Skaistkalnės valsčiaus, Arnolds Freimanis iš Kurmenės valsčiaus, Fricis Galviņš iš Mazzalvės valsčiaus ir nežinomas Rygos gyventojas, pravarde Ika arba Jonelis. Kitiems miško broliams pavyko atsitraukti ir dingti mūšio šurmulyje. Apie užpuolikų nuostolius informacijos nerasta. Vėlesnių čekistų operacijų metu dar keli partizanai buvo nukauti arba paimti į nelaisvę.