Kalėdinių mūšių memorialas Antinu brolių kapinėse
Memorialinis vieta

IMG_20200722_145249.jpg
Antinu Brethren Cemetery
0904_5_01.png
4AntiņuBrāļukapupiemiņaszīmekritušajiem5Zemg.jpeg
IMG_20200722_145203.jpg
IMG_20200722_145214.jpg
IMG_20200722_145300.jpg
IMG_6791.jpg
IMG_6792.jpg
IMG_6812.jpg
IMG_6825.jpg
IMG_6831.jpg
IMG_6836.jpg
IMG_6844.jpg
IMG_6852.jpg
virtsu18A1637_large.jpg
Įkeliama...
 Tīreļi 1, Trenči, Babītes pag., Mārupes novads, Latvija
 +371 67415710
32

Įsikūręs Babytės rajone, pakelėje, netoli buvusių Antinių namų ir senojo vaistų sandėlio.

Antinių arba Tyrelių karių kapinės buvo įkurtos Pirmojo pasaulinio karo metu. Šioje teritorijoje buvo Rusijos imperijos armijos gynybinės pozicijos. 1917 m., per Kalėdų mūšius, netoliese buvo įsikūręs 5-ojo Žemgalės latvių šaulių pulko štabas, ligoninė su vaistų sandėliu.

1917 m., sausio 5-osios ir 6-osios naktį, apšviečiant aštuoniems didžiuliams laužams, su karine pagarba buvo palaidoti 105 5-ojo žiemgalių latvių šaulių pulko kovotojai. Jie žuvo mūšiuose su vokiečių armija arba mirė nuo žaizdų. Laidojimo ceremonijai vadovavo pulko vadas Jukumas Vācietis. Vėlesniais metais kapinėse buvo laidojami ir kitų Rusijos armijos dalinių kareiviai. 1925 m. kapinėse atidengtas architekto Eiženo Laubės paminklas, o teritorija apželdinta. Informacijos apie 3800 kapinėse palaidotų kareivių randama daug kur, tačiau ją reikėtų laikyti mažai tikėtina ir nepatikrinta.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

Lismanis, J. Mūšių ir žuvusių kareivių atminimui: 1915–1920 m. Ryga: Nims, 1999.

Bērziņš, V. Latvijos šauliai: drama ir tradicija. Ryga: Latvijos istorijos instituto leidykla, 1995.

Susijusi istorija

Įrašas dienoraštyje apie momentą, kai kariai sužino apie pasiruošimą kalėdinėms kautynėms.

Latvių lankininkai ir jų karininkai apie mūšio pradžią buvo informuoti paskutinę akimirką. 5-ojo Žiemgalos latvių šaulių pulko puskarininkis Rudolfas Ivanovas savo dienoraštyje aprašė paskutinį vakarą prieš mūšio pradžią. Trumpas, bet ryškus ir autentiškas tekstas, parodantis labai svarbų kariui momentą – jis sužino apie mūšio dieną.

Gynybinių pozicijų formavimas.

Aprašyme apskritai nagrinėjama mūšio lauko įtvirtinimo problema. Jis sukurtas remiantis I pasaulinio karo patirtimi ir situacija, kai būtina organizuoti didelius įtvirtinimų kūrimo darbus.

Apie kalėdines kovas

Kalėdinės kautynės baigėsi sausio 11. Trečią mūšio dieną latvių šauliams pavyko užimti stipriai įtvirtintą vokiečių kariuomenės poziciją – Ložmetējkalni. Kalėdinių kovų kaina buvo labai didelė. Šimtai Latvijos ir kitų Rusijos armijos karių žuvo bandydami išmušti vokiečius iš savo pozicijų. Pasakotojas vaizdingai aprašo mūšio lauko scenas pasibaigus kalėdinėms kautynėms.