Mērsrago švyturys ir buvęs pasienio sargybinis
Infrastruktūra
Mērsrago švyturys yra Mērsrago kaime, apie 1 km į šiaurę nuo kaimo centro. Švyturys buvo pradėtas eksploatuoti 1875 m. Tai 18,5 m aukščio laisvai stovintis, cilindro formos, kniedėmis sutvirtintas geležinis bokštas, kurio apatinė dalis sustiprinta gelžbetoniniais kontraforsais. Signalinio žibinto aukštis – 21,3 m. Viršuje aplink bokštą yra geležinis balkonas, paremtas konsolėmis. Švyturio bokštą pagamino „Sotera, Lemonier & Co“ Paryžiuje, todėl šis švyturys dažnai vadinamas „prancūziškuoju“. 1944 m. pabaigoje šalia švyturio buvo dislokuota Vokietijos armijos 1003-ioji artilerijos divizijos baterija su 60 cm prožektoriais. 1945 m. gegužę nacistinės Vokietijos vyriausioji vadovybė planavo perkelti 15-ąją Latvijos SS grenadierių diviziją į šią vietovę, tačiau šie planai žlugo, nes Latvijos kareiviai pasidavė Vakarų sąjungininkams. Netoli Mērsrago švyturio išlikę pastato, kuriame SSRS laikais sovietų pasieniečiai turėjo didelį, ištraukiamą prožektorių jūrai apšviesti, liekanos. Šalia švyturio yra paukščių stebėjimo bokštelis. Ekskursijas reikia užsisakyti iš anksto susisiekus su Mērsrago turizmo informacijos centru.
Susijusi laiko juosta
Susijusios temos
Susijusi istorija
Uždrausti švyturiai ir pajūris
SSRS laikais Šiaurės ir Vakarų Kuržemės pakrantė iš tikrųjų buvo visuomenei uždaros karinės zonos, tačiau lankytis švyturiuose ar net fotografuotis buvo draudžiama.
Kuržemės pakrantė – uždara zona
Šaltojo karo metais visa Kuržemės pakrantė buvo uždara visuomenei zona – čia daugiausiai sprendė sovietų pasieniečiai, tam tikrais atstumais įrengę apsaugos postus, o paplūdimyje – apžvalgos bokštus su prožektoriais. Civiliai į pajūrį įleidžiami tik šviesiu paros metu.
Apie Kolkos pakrantės pasieniečius
Kolkiškietės Valijos Laukšteinės prisiminimai apie laikus Kolkoje, kai buvo pasieniečiai.