Siaurasis geležinkelis Biržuose Infrastruktūra

PXL_20250707_150805246.jpg
Foto: Juris Smaļinskis
Ekrānuzņēmums-2025-07-09-142128.png
PXL_20250707_150909876.jpg
Įkeliama...
 Birži, Lietuva

XX a. siaurojo geležinkelio kompleksas, turintis didelę istorinę, architektūrinę ir vaizdinę vertę.

„Siaurukas“ – tai 750 mm (2 pėdos 5 1/2 colio) pločio siaurasis geležinkelis, ilgiausias Europoje ir vienas unikaliausių paveldo objektų Lietuvoje, todėl išlikusios siaurojo geležinkelio atkarpos yra saugomos kaip kultūros vertybė. Lietuvoje yra 158,8 km (110 mylių) 750 mm (2 pėdos 5 1/2 colio) pločio siaurojo geležinkelio linijų, nors reguliariai naudojama tik 68,4 km (aptarnaujančių penkias stotis), kuriose veikia 12 lokomotyvų. Jos įtrauktos į Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų registrą.

Siaurojo geležinkelio linija Biržus pasiekė 1921–1922 m., kai buvo pratęstas Biržų–Gubernijos geležinkelio ruožas. Tai buvo pirmasis siaurojo geležinkelio ruožas, nutiestas pačios Lietuvos valstybės lėšomis.

Nepriklausomos Lietuvos metais buvo nutiestas 467 km siaurojo geležinkelio. Juo buvo gabenamos eksportuojamos miško medžiagos, kvarcinis smėlis, gyvuliai, linai, burokėliai, maisto atsargos. Traukiniais suaugusieji važiuodavo į darbą, o vaikai – į mokyklą. Savaitgaliais traukinys būdavo pilnas uogautojų ir grybautojų, o žiemą – slidininkų. Iki Gubernijos linijos galinės stoties Šiaulių mieste traukinys sustodavo 16 geležinkelio stočių.

1922 metais keleivis už vieną nuvažiuotą kilometrą pirmos klasės vagone turėjo mokėti 7,20 angliško auksino (vokiečių ostmarkių), o už trečios klasės vagoną – 1,80 angliško auksino.

Antrojo pasaulinio karo metu siaurasis geležinkelis buvo militarizuotas. Juo taip pat paprastais gyvuliniais vagonais buvo gabenami „valstybės priešai“ – asmenys, kuriuos sovietų valdžia laikė nelojaliais (net ir be jokios ypatingos priežasties) – priverstiniam tremimui į Sibirą. Po karo siaurojo geležinkelio atkūrimo ir plėtros perspektyvos tapo labai neaiškios. Lietuvos geležinkelio ateitį lėmė sovietinės ekonomikos ir politikos tikslai.

Nuo 1945 iki 1980 metų buvo uždaryta daugiau nei 400 km iš 20 siaurojo geležinkelio ruožų. Ilgiausi išliko Biržų - Joniškelių ir Joniškelių - Panevėžio ruožai, kuriuose krovinių apyvarta buvo šiek tiek didesnė. Į Biržus atvyko 3 traukiniai: 2 krovininiai ir 1 keleivinis. Plečiantis ir vystantis kelių transportui, siaurasis geležinkelis tapo ekonomiškai nestabilus. 1988 metais keleivių vežimas buvo nutrauktas. 1996 metais, Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikais, siaurojo geležinkelio linija į Biržus buvo visiškai uždaryta.

Šiandien siaurojo geležinkelio kompleksą sudaro depo ir stoties pastatai, vandens bokštas ir senoji geležinkelio atkarpa. Vėliau, kaip šlovingų dienų liudijimas, apžiūrėti buvo atvežtas neseniai perdažytas lokomotyvas.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:

Susijusios temos

Susijusi istorija

600 mm siaurieji geležinkeliai Sēlijoje

Dažnai sakoma, kad karas yra visų dalykų tėvas, ir taip buvo Latvijos kaimo geležinkelių atveju. Bet kuriai armijai, nesvarbu, ar ji puola, ar ginasi, karui vykdyti reikia didelių išteklių. Kai 1915 m. Vokietijos kariuomenė įžengė į Latvijos teritoriją, susidūrė su logistiniais iššūkiais. Iki 1915 metų pabaigos frontas stabilizavosi palei Dauguvos liniją. Istoriškai Sēlijos teritorija buvo mažo gyventojų tankumo, todėl nebuvo išplitusio transporto kelių tinklo.