Viliakos muziejus Muziejus
Viliakos muziejus įsikūręs dviejuose pastatuose – 1913 m. statytuose miestelio kultūros istorijai svarbiuose katalikų parapijos namuose ir buvusiame kapucinų vienuolyne, kurio rūsiai glaudžiai susiję su nacionalinių partizanų judėji mu Stompakuose ir sovietų čekistų veikla. Žmonės prisime na, kad šiuose rūsiuose buvo laikomi ir kankinami žmonės. Senajame muziejaus pastate įrengtos kelios ekspozicijos. Viena jų pristato 1920 m. laisvės kovas Šiaurės Latgaloje, Antrojo pasaulinio karo įvykius – žydų holokaustą Viliakoje ir informaciją apie sušaudytas šeimas. Daugiau apie kie kvieną šeimą galima sužinoti pagal gyvenamosios vietos adresą.
Ekspoziciją papildo informacija apie nacionali nių partizanų judėjimą Stompakuose – įvairūs eksponatai: nuotraukos, daiktai. Muziejaus lankytojai gali susipažinti su karinio paveldo vietomis Viliakoje ir jos aplinkinėse vie tovėse, pavyzdžiui, kovotojų už Laisvę paminklu Jaškove, kuris sovietmečiu buvo nugriautas ir atstatytas 1990 m., stela, skirta Lačplėsio karo ordinu apdovanotiesiems. Mu ziejaus ekspozicijoje girdisi Antrojo pasaulinio karo lėktuvo garsas, kaip priminimas apie netoli Viliakos buvo vokiečių aerodromas „Luftwaffe“. Muziejuje galima susipažinti su prisiminimais apie Antrojo pasaulinio karo įvykius Viliakoje ir gauti informacijos apie vokiečių karo belaisvių stovyklą Račuose.
Edukacinės programos
Ekskursija studentams „Karo pėdsakai Viliakos mieste“
Ekskursija po miestą, kurios metu apžiūrėsime su Antruoju pasauliniu karu susijusias vietas, aplankysime Viliako muziejaus ekspozicijos karinę dalį, Viliako katalikų bažnyčią ir netoliese esančią nacionalinių partizanų memorialinę vietą, taip pat aplankysime žydų Holokausto memorialinę vietą.
Muziejaus edukacinė programa-ekskursija „Istoriją kuriame patys“
Viliakos muziejus siūlo mokiniams ir studentams unikalią ekskursiją-muziejinę pedagoginę programą į nacionalinių partizanų gyvenvietę Stompakyje. Ekskursijos metu sužinome apie nacionalinių partizanų veiklą Šiaurės Latgaloje, apžiūrime restauruotus bunkerius ir dalyvaujame įvairiose užduotyse. Mokomės šifruoti tekstą, susipažįstame su nacionalinių partizanų veiklos sritimis (stovykla, diversantų grupė, rėmėjai, požiūris skirtingais laikais, Stompaki mūšis ir Stompaki mūšio karių sudėtis), prenumeruojame specialų žurnalą su savo sugalvotu slapyvardžiu, ieškome dingusių tekstų).
Susijusi laiko juosta
Susijusi istorija
Šiaurės Latgalos išvadavimas iš bolševikų
1918 m. gruodžio 1 d. Raudonosios armijos daliniai, paremti Raudonųjų šaulių daliniais, įsiveržė į Latvijos teritoriją. Siekdami apsaugoti savo namus, šeimas, gimtuosius rajonus, pabėgti nuo siaubo, Balvi apylinkių vyrai griebėsi ginklo ir ėjo į miškus, pradėjo kurtis pirmosios „žaliosios“ grupės. 1919 m. pavasarį, kai buvo paskelbta mobilizacija, daugybei Balvų apylinkių vyrų kovoti sovietinėje Latvijos armijoje atrodė nepriimtini ir jie prisijungė prie „žaliųjų“ grupuočių. Susikūrė Balvų, Silakrogo, Rugėjų, Teterių-Dūrupės ir Liepnos grupės. „Žaliųjų“ grupių veikla Balvių apylinkėse suaktyvėjo 1919 metų kovo mėnesį.
Pēteris Supe - Latvijos nacionalinių partizanų asociacijos įkūrimo iniciatorius
1944–1946 m. Pēteriui Supei pavyko suburti miškuose išsibarsčiusius tautinių partizanų būrius į organizuotą judėjimą, kuris po II pasaulinio karo keletą metų Abrenės apskrityje kovojo prieš Latvijos okupaciją. Pēteris Supe, pravarde „Cinītis“, buvo vienas ryškiausių nacionalinio partizaninio judėjimo Šiaurės Latgaloje organizatorių ir vadų.