Rainių žudynės II WW2
Rainiai veresaun on 1941. aasta veresaun. 24-25 juuni. NSV Liidu armee ja repressiivasutuste poolt toime pandud poliitvangide tapatalgud Telšiai vanglas. Need said alguse Nõukogude-Saksa sõja alguses, kui rindealadel kuulutati välja sõjaseisukord ja kõik poliitvangide juhtumid anti üle sõjaväetribunalidele. Suurem osa vange mõisteti mahalaskmisele, teised evakueeriti NSV Liidu sügavustesse.
Telšiai vanglas oli sel ajal 162 vangi, kellest 76 olid NKGB poolt üle kuulatud poliitvangid. Tagasi 23. juunil. Vangla poliitiline juht A. Vaitkus kavatses kõik vangid transportida, kuid plaan kukkus läbi, kui kohalikud kommunistliku partei, NKVD ja NKGB juhid põgenesid linnast neile transporti pakkumata.
24. juuni 1945. aasta hommikul piirasid vangla ümber punaarmee sõdurid eesotsas Dontsoviga, kes nimetas end punaarmee majoriks (arvatakse, et ta oli NSV Liidu 8. armee 123. diviisi üksuse ülem). Edasist ettevalmistustööd juhtis NKGB Kretinga maakonna ülema asetäitja ltn. Jermolajev.
NKGB Telšiai maakonna ülem Petras Raslanas ja tema asetäitja ltn. NSV Liidu 8. armee poliitilise osakonna ülem Ždanov, Kompanec ja Telšiai täitevkomitee esimees Domas Rocius vaatasid juhtumid läbi ja kinnitasid ametlikult surmaotsused. Hr Raslan ütles hiljem: "Ma olen veendunud, et seal polnud ühtegi süütut inimest."
Vangid viidi kambritest valvemajja, kus nende käed olid seotud ja suu kinni. Need olid veoautodes üksteise otsa laotud. 25. juuni koidikul keerasid autod vangidega Luoke poole, Rainiai metsa.
Hukkamise ajal rakendati abinõusid, et ohvrite karjeid ei kostaks - lülitati sisse autode mootorid ja pandi välja valvurid. Vange piinati julmalt: põletati tuleriidal, põrutati elektrilöögiga, põletati keeva vee ja kapsaga, peksti varrastega ja näljutati tääkidega. Paljudel lõigati ära suguelundid, nina ja keel, silmad raiuti välja, nahk koorus maha ja kolju lõhenesid. Ainult 10 vangi lasti lihtsalt maha.
Hukkunute seas olid kolm venda Antanavičiai (Antanas, Jonas ja Juozas), vennad Povilas ja Stasys Balsevičiai, vennad Boleslovas ja Petras Kavoliai ning vennad Andrius ja Jonas Rudokai. Kokku hukkus kohapeal 73 inimest ning veel kolm – Pranciškus (Pranas) Razgus, Petras Sūdžius ja Aleksandras Vyšniauskas – lasti maha Telšiai maakonnas Džiuginėnai küla läheduses põgenemiskatsetes.
26. juuni 19. hommikul avastas taastatud Telšiai valla töötaja veresauna sündmuskohalt piinariistad: traktori, elektrigeneraatorid, 3 automootorit, lõkke ja tünnid keedetud kapsast. 28. juuni Avastati neli auku ohvritega. Telšiai vanale linnakalmistule maeti 65 märtri säilmed, 10 inimese säilmed aga nende sugulaste poolt mujale.
1943. aasta Natside propagandaväljaandes avaldatud doktor Leonardo Plechavičiuse meditsiinilises raportis kirjeldati üksikasjalikult kõigi ohvrite piinamise märke. Nõukogude valitsus, püüdes mälestust sellest sündmusest kustutada, lammutas Telšiai linnakalmistul ehitama hakatud kabeli ja raius maha Rainiai metsa.
Tapa peakorraldajad pääsesid karistusest: Petras Raslanas pärast 1990. aastat. varjas end Venemaal, kus ta suri, ja Nachman Dušanski, kes osales vähemalt 13 ohvri ülekuulamisel, on põgenenud alates 1989. aastast. asus elama Iisraeli, kes keeldus teda Leedule välja andmast.
1991. aastal pühitseti Rainiais veresauna 50. aastapäeva mälestuseks uus kannatuste kabel, mille lage kaunistavad kunstnik A. Kmieliauskase freskod, mis kujutavad Rainiai märtreid. Tapapaigale, umbes 300 m kaugusel kabelist, püstitati roosast graniidist monument "Kolm risti" (skulptor Regimantas Midvikis) ja istutati Mälutamme. 1995. aasta Kogu see mälestuspaik on kuulutatud riikliku tähtsusega ajaloo- ja mälestusmälestiseks.
Daugiau informacijos šaltinių
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Buvęs Telšių kalėjimas
Buvęs Telšių kalėjimo pastatas stovi Respublikos gatvėje, Telšių miesto centrinėje dalyje.
Po 1908 metų Telšių gaisro istorizmo stiliumi neogotikinį pastatą pastatė privatus asmuo – turtingas žydas Neimanas. Jis sutarė su okupacine carine valdžia, kad pastatą pastatys per gaisrą sudegusio apskrities policijos valdybos pastato paskirčiai pagal valdžios nurodytas sąlygas ir jį valdžiai nuomos. Tai buvo vienas gražiausių pastatų Telšiuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą pastatas pritaikytas Telšių apskrities kalėjimui. Kaip kalėjimas jis naudotas ir nepriklausomos Lietuvos laikais (1918-1940) ir sovietinės okupacijos laikotarpiu, iki XX a. penkto dešimtmečio pradžios. Pastate 1940-1941, 1944-1953 m. veikė NKGB–MGB–KGB Telšių aps. vidaus kalėjimas.
1941 m. birželio 22 d., kilus imperialistiniam karui tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos, Telšių kalėjime kalėjo 162 kaliniai – 76 NKGB tardyti kaliniai. Dar birželio 23 d. visus kalinius norėta išvežti, bet šis planas žlugo, nes vietiniai komunistų partijos vadovai, NKVD ir NKGB vadovai pabėgo iš miesto. Jokių transporto priemonių kaliniams išvežti niekas neskyrė. 1941 m. birželio 24 d. rytą Telšių kalėjimą apsupo 8-oios Raudonosios armijos 123-iosios divizijos dalinys, paskubomis buvo sudarytas trijulės teismas, vadovaujamas NKGB Telšių apskrities viršininko Petro Raslano, – tad jis bei Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas Domas Rocius ir NKGB Kretingos apskrities viršininko pavaduotojas valstybės saugumo ltn. Jermolajevas ir kt. visiems 76 Telšių kalėjime kalintiems politiniams kaliniams skyrė mirties bausmę. Kiti kaliniai buvo paleisti namo. Trumpa birželio 25-osios naktis, – rytuose jau nedrąsiai brėško aušra, kai sunkvežimiai su kaliniais pajudėjo Rainių link. Trims kaliniams pavyko iš sunkvežimių ištrūkti, – deja, juos netrukus pasivijo raudonarmiečių kulkos... Sumaitoti 73-ų kalinių kūnai Rainiuose atsitiktinai rasti 1941 m. birželio 28 d.
Vėliau pastate įsikūrė Telšių muzikos mokykla, kuri čia veikė iki 1994 m. Deja, pastatas iš išorės ir viduje sovietmečiu buvo smarkiai suniokotas.
Restauruojant pastatą, jo viduje, sienose atsidengė pavardžių įrašai, Gedimino stulpai, įvairios datos. Aptiktos ir užmūrytos grotos.
1997 m. birželio 24 d. prie pastato LPKTS Telšių skyriaus rūpesčiu buvo atidengta paminklinė lenta, skirta 1941 m. birželio naktį iš 24 į 25 d. Rainių miškelyje nukankintų 73-ių Telšių kalėjimo politinių kalinių atminimui.
2006 metais, prisimenant Rainių Kankinių nukankinimo 65-ąsias metines, prie buvusio kalėjimo atidengta meniška paminklinė lenta (autorius – Gintaras Gailius, architektas - Algirdas Žebrauskas).
Rainių kančios koplyčia
Rainių kančios koplyčia stovi Rainių kaime, 5 km nuo Telšių, šalia 160 kelio Telšiai-Varniai – Laukuva.
1941 m. birželio 25-26 d. Rainių miškelyje įvyko vienos kraupiausių žudynių Lietuvos sovietinių okupacijų istorijoje. Naktį Raudonosios armijos ir SSRS represinių institucijų buvo žiauriai nukankinti 75 Telšių kalėjimo politiniai kaliniai. Bendrame kape užkastas aukas po keleto dienų rado atsitiktinis praeivis.
Žudynių aukoms pagerbti, pagal architekto Jono Virako idėją 1943 m. pradėta statyti Koplyčia. Grįžusi sovietinė valdžia 1944 m. ją išgriovė. Vėliau 1990 m., atgavus Lietuvos nepriklausomybę, architektas A. Žebrauskas, pagal to paties autoriaus brėžinius, pradėjo statyti kitą koplyčią. Koplyčia pašventinta 1991 m. birželio 23 d. minint 50-ąsias Rainių žudynių metines.
Rainių Kančios koplyčia skirta ne vien Rainių kankiniams atminti, bet ir įamžina visų sovietinio teroro aukų atminimą. Šalia koplyčios esančiame miškelyje, kur buvo nukankinti politiniai kaliniai, pastatytas skulptoriaus R. Midvikio iškaltas akmeninis kryžius. Dar 3 mediniai, nudažyti tautinės vėliavos spalvomis, kryžiai stovi pakeliui. Juos vietos žmonės pastatė netrukus po žudynių, tačiau stribai juos paskandino Viešvėnų tvenkinyje. Tik neseniai, nuleidus tvenkinio vandenį, kryžiai buvo rasti, nudažyti ir atstatyti.
Atminimo ženklai Rainių miškelyje - kankinių nužudymo vieta
Rainių kančios koplyčia stovi Rainių kaime, 5 km nuo Telšių, šalia 160 kelio Telšiai-Varniai – Laukuva.
1941 m. birželio 25-26 d. Rainių miškelyje įvyko vienos kraupiausių žudynių Lietuvos sovietinių okupacijų istorijoje. Naktį Raudonosios armijos ir SSRS represinių institucijų buvo žiauriai nukankinti 75 Telšių kalėjimo politiniai kaliniai. Bendrame kape užkastas aukas po keleto dienų rado atsitiktinis praeivis.
Žudynių aukoms pagerbti, pagal architekto Jono Virako idėją 1943 m. pradėta statyti Koplyčia. Grįžusi sovietinė valdžia 1944 m. ją išgriovė. Vėliau 1990 m., atgavus Lietuvos nepriklausomybę, architektas A. Žebrauskas, pagal to paties autoriaus brėžinius, pradėjo statyti kitą koplyčią. Koplyčia pašventinta 1991 m. birželio 23 d. minint 50-ąsias Rainių žudynių metines.
Rainių Kančios koplyčia skirta ne vien Rainių kankiniams atminti, bet ir įamžina visų sovietinio teroro aukų atminimą. Šalia koplyčios esančiame miškelyje, kur buvo nukankinti politiniai kaliniai, pastatytas skulptoriaus R. Midvikio iškaltas akmeninis kryžius. Dar 3 mediniai, nudažyti tautinės vėliavos spalvomis, kryžiai stovi pakeliui. Juos vietos žmonės pastatė netrukus po žudynių, tačiau stribai juos paskandino Viešvėnų tvenkinyje. Tik neseniai, nuleidus tvenkinio vandenį, kryžiai buvo rasti, nudažyti ir atstatyti.
Antkapinis paminklas „Pieta“
Paminklas stovi Telšių miesto senosiose kapinėse.
1941 m. birželio naktį iš 24 į 25 d. Rainių miškelyje NKVD-NKGB Telšių apskrities skyriaus darbuotojai ir jų pagalbininkai įvykdė egzekuciją 75 Telšių kalėjimo politiniams kaliniams. Aukos buvo nukankintos brutaliausiais būdais – kai kuriems išbadytos akys, nupjautos ausys bei lytiniai organai, sutriuškintos galvos. Tik 10 kalinių buvo sušaudyti. Po žudynių neliko nei vieno gyvo liudininko, išskyrus pačius egzekucijos vykdytojus. Netoli aukų užkasimo vietos rasti užkasti 3 raudonarmiečių lavonai su šautinėmis žaizdomis pakaušyje, jų palaidojimo vieta nežinoma. Telšių miesto senosiose kapinėse buvo palaidoti 65 teroro aukų palaikai. Sovietinės okupacijos metais bandymai minėti Rainių žudynių metines, rūpintis kapu arba įrengti antkapį su vardais buvo užkardomi.
Šiandien kapavietėje stovi 1996 m. birželio 23 d. atidengtas paminklas „Pieta“, vaizduojantis Dievo Motiną, ant kelių laikančią nuo Kryžiaus nuimtą Kristaus kūną. Paminklo autoriai - dailininkas skulptorius Antanas Kmieliauskas, skulptorius Osvaldas Neniškis ir architektas Algirdas Žebrauskas.
Susijusi istorija
Rainių žudynės: NKVD nusikaltimas be liudininkų
1941 m. birželio 24-25 d. Rainių miškelyje, netoli Telšių, NKVD ir raudonarmiečiai ypatingai žiauriai nukankino 73 politinius kalinius iš Telšių kalėjimo - tai tapo vienu kraupiausiųjų sovietų nusikaltimų Lietuvoje.
Rainių žudynės: netikėtai atrastos aukos
1941 m. birželio 24-25 d. Rainių miškelyje, netoli Telšių, NKVD ir raudonarmiečiai ypatingai žiauriai nukankino 73 politinius kalinius iš Telšių kalėjimo - tai tapo vienu kraupiausiųjų sovietų nusikaltimų Lietuvoje.