Ištrauka apie 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą iš gen. V. Grigaliūno Glovackio atsiminimų
Atsiminimuose aprašomas epizodas kuomet perversmininkai išlaisvino plk. V. Grigaliūną Glovackį iš Kauno kalėjimo ir nurodė įsitraukti į perversmo vykdymą.
Ištrauka apie Saksų savanorius iš gen. V. Grigaliūno Glovackio atsiminimų: Taip atėjo gruodžio 16 d. Jau apie šią datą buvau informuotas. Maždaug apie 23.00 val. prižiūrėtojas man pasakė, kad susirinkčiau visą savo „turtą“ ir skubiai eičiau į raštinę. Prieš išeidamas atsisveikinau su visais savo kaimynais. Atėjau į raštinę, atsisveikinau su kalėjimo viršininku. Tuoj buvo atidarytos didžiosios durys, paskui vartai, ir aš išėjau į laisvę. Mickevičiaus gatvėje stovėjo šarvuotas husarų eskadronas. Jie palydėjo mane į vyr. štabą. Štabas jau buvo sukilėlių užimtas ir jame viešpatavo gen. Povilas Plechavičius. Nuoširdžiai apsikabinome ir pasisveikinome. Jis man pasakė:
- Broliuk Vincai, užimk komendantūrą. Kauno miestas tavo žinioje, kariuomenė ir provincija – mano. Tau padėti paskirsiu 2-ojo pulko batalioną. Laimingai!
Iš kalėjimo išėjau civiliai apsirengęs, nenusiskutęs. Nuėjau į komendantūrą. Mane pasitiko nepažįstamas jaunas karininkas.
- Aš esu pulkininkas Glovackis. Esu skirtas Kauno miesto komendantu ir miesto viršininku.
Pasirodė, kad jis mane pažinojo ir žinojo apie perversmą. Perėmiau komendantūrą. Paprašiau revolverio. Liepiau pastatyti sargybą prie plk. Skučo, buvusio komendanto, buto. Jis gyveno to paties pastato antrame aukšte. Atvyko 2-ojo pulko batalionas, vadovaujamas mjr. Andriaus Butkevičiaus, kuris vėliau buvo pakeltas į pulkininkus ir skirtas 7-ojo pulko vadu, o dar vėliau – Karo mokyklos bataliono vadu. Kaip tik tuo metu man buvo pranešta, kad plk. Škirpa sukėlė karo policiją ir skuba vaduoti štabą. Tuoj ėmiausi žygių ir priemonių karo policiją sustabdyti ir perimti. Tai man puikiai pavyko.
- V. Grigaliūnas – Glovackis, Generolo atsiminimai, II – III dalis, Vilnius, 2017.
Seotud objektid
Oskars Kalpaksi muuseum ja mälestuspaik "Airītes"
Oskars Kalpaksi muuseum ja mälestuspaik Airītes asub Salduse ja Skrunda vahel, A9 maantee lähedal. Näitus sisaldab ulatuslikku teavet kolonel Oskars Kalpaksi ja tema pataljoni kohta ning tutvustab Läti Rahvusarmee ajalugu ja mälestuspaika Airītes. Näitus näitab kolonel Oskars Kalpaksit kui isiksust, sõdurit ja Läti iseseisvuse eest võitlejat. Ekspositsiooni osana on saadaval ka läti, inglise ja saksa keeles heliprotokollid. Need rõhutavad 1918/1919. aasta ajalooliste sündmuste tähtsust Läti riikluse kaitsmisel. Muuseumihoone on restaureeritud.
Sissepääs on tasuta; giidiga ekskursioon - tasuline. Kompleksis on puhkeala, park, takistusrada, on võimalik võtta mitmesuguseid kursusi, samuti on olemas seminarisaal kuni 30 inimesele.
