Vyr. ltn. Budrevičiaus atsiminimai apie stojimą į Lietuvos kariuomenę ir pirmojo pulko formavimą

Atsiminimuose pabrėžiamas vyr. ltn. Budrevičiaus patirtis džiaugsmas, kad pradėti formuoti nacionaliniai lietuvių pulkai Rusijos imperijoje. Sužinojęs, kad Lietuva paskelbė Nepriklausomybę vyr. ltn. Budrevičius iš Maskvos pėsčiomis išvyksta į Vilnių. Atsiminimuose aiškiai nurodoma, kad jų autorius iš Maskvos į Vilnių per Smolenską grįžo pėsčias.

Į Lietuvą grįžusį karininką apėmė keistas jausmas, kadangi namuose nieko nebeliko, visas ūkis buvo sudegintas, o dvarininkas Aleksandravičius organizavo lenkų kariuomenę. Vyr. ltn. Budrevičius nutarė stoti į Lietuvos kariuomenę, ką ir padarė. Pradėjęs tarnybą jis išsiaiškino lenkų šnipą - savanorį Sabaliauską, tačiau pastarasis vengdamas suėmimo pats pasišalino iš 2 PP.

Atsiminimuose pasakojama, kaip vyr. ltn. Budrevičius mokė lietuvius karius elgtis su kulkosvaidžiu, kaip gavo ginklus iš Vokietijos kariuomenės, tačiau kitą dieną vokiečiai atliko kratą bute ieškodami ginklų ir pastarųjų nerado. Aprašoma patirtis, kaip į Alytų buvo gabenami nuo Vokiečių administracijos čiužiniuose paslėpti ginklai, kaip vokiečiai Alytuje norėjo nuginkluoti Lietuvos kariuomenės patrulius, dėl ko kilo didelis konfliktas. Vyr. ltn. Budrevičius aprašo ir pirmąsias Lietuvos kariuomenės kautynes su bolševikais, mėginimą išgelbėti ginklus iš Saratovo kareivinių. Kautynių metu atsiminimų autorius buvo paimtas į bolševikų nelaisvę, kurioje buvo mušamas, tardomas, badomas durklais, tačiau po trijų dienų jam pavyko ištrūkti.