Sovietų agresija: 1991 m. sausio įvykiai ir jų liudininkai
Lietuvai teko kovoti už 1990 m. kovo 11 d. atkurtą Nepriklausomybę. Vyko neginkluotas pasipriešinimas, tačiau sovietiniai okupantai ir agresoriai prieš beginklius naudojo kariuomenę, šaunamuosius ginklus ir tankus. 1991 m. sausį sovietų vadovybė ir kariuomenė pradėjo vykdyti planą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės sunaikinimui. Pradėtas valstybinis perversmas. Lietuvos žmonės atsilaikė prieš sovietinę imperiją.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus apie Nepriklausomos valstybės atstatymą sovietai nedelsė – griebėsi reikalavimų ir agresijos. Tam naudotasi ir kariuomene. Lietuvos žmonių valią bandyta palaužti įvairiais būdais. Balandžio 13 d. Sovietų Sąjungos vadovybė paskelbė ultimatumą Lietuvai, reikalaudama per dvi dienas atšaukti kovo 11 d. aktą. Nepaklusus, balandžio 18 d. SSRS pradėjo Lietuvos ekonominę blokadą. Blokada truko 75 dienas, iki l990 m. liepos 1 d.
1991 m. pradžioje prasidėjo dar viena agresijos banga. Pretekstu jai tapo Lietuvos Vyriausybės paskelbtas maisto kainų padidinimas.
Sausio 8 d. prosovietinė organizacija Jedinstvo prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų sutelkė apie 20 000 žmonių. Minia ir persirengę sovietų kariškiai pradėjo veržtis į Aukščiausiosios Tarybos rūmus, tačiau buvo sustabdyti rūmų apsaugos ir skubiai susibūrusių vilniečių.
Sausio 10 d. sovietų vadovybė pareikalavo, kad Lietuvoje nedelsiant būtų atkurtos SSRS ir LSSR konstitucijos, taigi būtų anuliuotas kovo 11 d. aktas.
Sausio 11 d. sovietų desantininkai lydimi tankų ir šarvuočių užėmė Lietuvos Krašto apsaugos departamentą ir Spaudos rūmus. Tada pirmą kartą prieš beginklius objektų saugotojus buvo panaudoti ginklai.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ėmėsi organizuoti neprievartinį pasipriešinimą okupantams ir pakvietė žmones telktis ir budėti prie svarbiausių valstybės objektų. Dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos rinkosi Vilniuje, gyvu žiedu apsupdami Aukščiausios Tarybos, Radijo ir televizijos centro pastatus, televizijos bokštą.
Sausio 13 d. naktį sovietų kariniai daliniai naudodamiesi tankais jėga užėmė beginklių žmonių saugotus Lietuvos radiją ir televiziją bei televizijos bokštą. Tą naktį žuvo arba vėliau nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė 14 bokšto gynėjų, sužeista ir sužalota daugiau nei 600 žmonių. Žuvusieji buvo nušauti, sutraiškyti tankų ar sužaloti sprogstamųjų užtaisų.
Tą pačią dieną į Vilnių iš visos Lietuvos atvyko dar daugiau pasiryžusių išsaugoti Lietuvos Nepriklausomybę. Prie Aukščiausios Tarybos pastato budint tūkstančiams žmonių, o jo viduje gynybai pasiruošusiems savanoriams, SSRS vadovybė nesiryžo jo šturmui. Neginkluotas Lietuvos žmonių pasipriešinimas, pasipiktinimas pačioje SSRS ir pasaulyje privertė sovietų vadovybę atsisakyti plano sunaikinti Lietuvos Nepriklausomybę.
Sausio 13 d. Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena. Žuvusiųjų atminimui pastatyti paminklai, jų vardais pavadintos gatvės. Prie Lietuvos Respublikos Seimo atidengtas Sausio 13-osios memorialas.
Dokumentiniai filmai, pasakojantys apie 1990 m. sausio 13 d. įvykius, pateikiantys jų dalyvių liudijimus ir prisiminimus:
- Žūsim, kad gyventume (1991, režisierius Vytenis Imbrasas) / https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000248406/zusim-kad-gyventume;
- Sekmadienio rytą. Sausio 13-oji Kaune (1991, scenarijaus autorius Vidas Mačiulis, rež. Bronius Talačka) / https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/58847/dokumentinis-filmas-sekmadienio-ryta-sausio-13-oji-kaune;
- Sausio 13-oji (1995, rež. Bronius Talačka) / https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/6020/dokumentinis-filmas-sausio-13-oji;
- Sausio 13-oji (2000, scenarijaus autorius Vytautas V. Landsbergis, rež. Ramunė Rakauskaitė, Donatas Ulvydas) / https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000135094/dokumentinis-filmas-sausio-13-oji.
- Commemoration of the Day of the Defenders of Freedom, prieiga internetu: https://www3.lrs.lt/pls/inter/sausio_13?p_k=2.
- „Defense of Freedom in 1991“, in: Lietuvos Respublikos Seimas, prieiga internetu: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37311&p_k=2&p_kade_id=10.
- Algis Kasperavičius, „Sausio tryliktoji“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2024, prieiga internetu: https://www.vle.lt/straipsnis/sausio-tryliktoji/.
Seotud objektid
Leedu Vabariigi Seimi 13. jaanuari mälestusmärk
Vilniuse linnas, Leedu Vabariigi Seimi teise koja lähedal
aastal 1991 Jaanuaris piirati Leedu parlamendihoonet vabadust taotlenud ja seda kaitsnud leedulaste pingutuste tõttu barrikaadid. Barrikaadid olid katse kaitsta end tolleaegse Nõukogude Liidu sõjalise agressiooni eest – Nõukogude katsed viia Leedus läbi riigipööre ja taastada Nõukogude võim. See ümbritses parlamenti kuni 1992. aastani. lõppu aastal 1993 Leedu Vabariigi Seimi lähedale loodi mõnest barrikaadist ja muudest säilmetest omamoodi mälestusmärk - Leedu rahva ohverdamisele pühendatud monument.
13. jaanuar on 1991. aasta kõige traagilisem päev. jaanuari sündmus, kui Nõukogude armee ja eriüksused hõivasid Leedu raadio- ja televisioonihoone ning teletorni, hukkus 14 vabadusekaitsjat ja sai vigastada umbes 600 inimest - kuulutati välja vabaduskaitsjate mälestuspäevaks. Vabaduskaitsjate päeva kümnenda aastapäeva lähenedes otsustati eelnimetatud kompositsioon kaitsta 13. jaanuari mälestussamba paigaldamisega. Mälestusmärk avati 2008. aastal.
Mälestusmärgis on säilinud autentne 1991. a. fragment parlamendi barrikaadidest, kabel St. Neitsi Maarja kujutisega, mis on eksponeeritud 1991. aastal inimeste poolt pärast jaanuarisündmusi toodud esemeid, tutvustatakse Leedu iseseisvuse kaitsmise sündmusi. Väidetavalt on see ilmselt ainus seda tüüpi monument maailmas, mis annab tähenduse parlamendi ja riigi iseseisvuse kaitsmisele.
