Sovietų agresija: 1991 m. sausio įvykiai ir jų liudininkai
Lietuvai teko kovoti už 1990 m. kovo 11 d. atkurtą Nepriklausomybę. Vyko neginkluotas pasipriešinimas, tačiau sovietiniai okupantai ir agresoriai prieš beginklius naudojo kariuomenę, šaunamuosius ginklus ir tankus. 1991 m. sausį sovietų vadovybė ir kariuomenė pradėjo vykdyti planą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės sunaikinimui. Pradėtas valstybinis perversmas. Lietuvos žmonės atsilaikė prieš sovietinę imperiją.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus apie Nepriklausomos valstybės atstatymą sovietai nedelsė – griebėsi reikalavimų ir agresijos. Tam naudotasi ir kariuomene. Lietuvos žmonių valią bandyta palaužti įvairiais būdais. Balandžio 13 d. Sovietų Sąjungos vadovybė paskelbė ultimatumą Lietuvai, reikalaudama per dvi dienas atšaukti kovo 11 d. aktą. Nepaklusus, balandžio 18 d. SSRS pradėjo Lietuvos ekonominę blokadą. Blokada truko 75 dienas, iki l990 m. liepos 1 d.
1991 m. pradžioje prasidėjo dar viena agresijos banga. Pretekstu jai tapo Lietuvos Vyriausybės paskelbtas maisto kainų padidinimas.
Sausio 8 d. prosovietinė organizacija Jedinstvo prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų sutelkė apie 20 000 žmonių. Minia ir persirengę sovietų kariškiai pradėjo veržtis į Aukščiausiosios Tarybos rūmus, tačiau buvo sustabdyti rūmų apsaugos ir skubiai susibūrusių vilniečių.
Sausio 10 d. sovietų vadovybė pareikalavo, kad Lietuvoje nedelsiant būtų atkurtos SSRS ir LSSR konstitucijos, taigi būtų anuliuotas kovo 11 d. aktas.
Sausio 11 d. sovietų desantininkai lydimi tankų ir šarvuočių užėmė Lietuvos Krašto apsaugos departamentą ir Spaudos rūmus. Tada pirmą kartą prieš beginklius objektų saugotojus buvo panaudoti ginklai.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ėmėsi organizuoti neprievartinį pasipriešinimą okupantams ir pakvietė žmones telktis ir budėti prie svarbiausių valstybės objektų. Dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos rinkosi Vilniuje, gyvu žiedu apsupdami Aukščiausios Tarybos, Radijo ir televizijos centro pastatus, televizijos bokštą.
Sausio 13 d. naktį sovietų kariniai daliniai naudodamiesi tankais jėga užėmė beginklių žmonių saugotus Lietuvos radiją ir televiziją bei televizijos bokštą. Tą naktį žuvo arba vėliau nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė 14 bokšto gynėjų, sužeista ir sužalota daugiau nei 600 žmonių. Žuvusieji buvo nušauti, sutraiškyti tankų ar sužaloti sprogstamųjų užtaisų.
Tą pačią dieną į Vilnių iš visos Lietuvos atvyko dar daugiau pasiryžusių išsaugoti Lietuvos Nepriklausomybę. Prie Aukščiausios Tarybos pastato budint tūkstančiams žmonių, o jo viduje gynybai pasiruošusiems savanoriams, SSRS vadovybė nesiryžo jo šturmui. Neginkluotas Lietuvos žmonių pasipriešinimas, pasipiktinimas pačioje SSRS ir pasaulyje privertė sovietų vadovybę atsisakyti plano sunaikinti Lietuvos Nepriklausomybę.
Sausio 13 d. Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena. Žuvusiųjų atminimui pastatyti paminklai, jų vardais pavadintos gatvės. Prie Lietuvos Respublikos Seimo atidengtas Sausio 13-osios memorialas.
Dokumentiniai filmai, pasakojantys apie 1990 m. sausio 13 d. įvykius, pateikiantys jų dalyvių liudijimus ir prisiminimus:
- Žūsim, kad gyventume (1991, režisierius Vytenis Imbrasas) / https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000248406/zusim-kad-gyventume;
- Sekmadienio rytą. Sausio 13-oji Kaune (1991, scenarijaus autorius Vidas Mačiulis, rež. Bronius Talačka) / https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/58847/dokumentinis-filmas-sekmadienio-ryta-sausio-13-oji-kaune;
- Sausio 13-oji (1995, rež. Bronius Talačka) / https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/6020/dokumentinis-filmas-sausio-13-oji;
- Sausio 13-oji (2000, scenarijaus autorius Vytautas V. Landsbergis, rež. Ramunė Rakauskaitė, Donatas Ulvydas) / https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000135094/dokumentinis-filmas-sausio-13-oji.
- Commemoration of the Day of the Defenders of Freedom, prieiga internetu: https://www3.lrs.lt/pls/inter/sausio_13?p_k=2.
- „Defense of Freedom in 1991“, in: Lietuvos Respublikos Seimas, prieiga internetu: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37311&p_k=2&p_kade_id=10.
- Algis Kasperavičius, „Sausio tryliktoji“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2024, prieiga internetu: https://www.vle.lt/straipsnis/sausio-tryliktoji/.
Susijusi laiko juosta
Susijusios vietos
Lietuvos Respublikos Seimo Sausio 13-osios memorialas
Vilniaus mieste, prie Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų
1991 m. sausį laisvės siekusių ir ją gynusių Lietuvos žmonių pastangomis Lietuvos parlamento rūmai buvo apjuosti barikadų užtvara. Barikadomis mėginta apsisaugoti nuo tuo metu kilusios Sovietų Sąjungos karinės agresijos – sovietų mėginimų įvykdyti valstybinį perversmą Lietuvoje ir sugrąžinti sovietinę valdžią. Jos parlamentą juosė iki 1992 m. pabaigos. 1993 m. prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų iš dalies barikadų ir kitų reliktų buvo sukurtas savotiškas memorialas – Lietuvos žmonių pasiaukojimo įamžinimui skirtas paminklas.
Sausio 13-oji – tragiškiausias 1991 m. sausio mėnesio įvykis, kai sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą bei Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų ir apie 600 žmonių sužeista – buvo paskelbta atmintina Laisvės gynėjų diena. Artėjant dešimtosioms Laisvės gynėjų dienos metinėms buvo nuspręsta apsaugoti minėtą kompoziciją, įrengiant Sausio 13-osios memorialą. Memorialas atidengtas 2008 m.
Memoriale išsaugotas autentiškas 1991 m. parlamento barikadų fragmentas, įrengta koplyčia su Švč. Mergelės Marijos atvaizdu, eksponuojami per 1991 m. sausio įvykius žmonių sunešti daiktai, supažindinama su Lietuvos nepriklausomybės apgynimo įvykiais. Teigiama, kad tai bene vienintelis pasaulyje tokio tipo paminklas, įprasminantis parlamento ir valstybės nepriklausomybės gynimą.
