Šilėnai bombing range
During the interwar period, a bombing range operated in the Šilėnai marshland near Šiauliai, where Lithuanian Air Force bombing and shooting exercises were conducted. The concrete observation towers that have survived to this day remind us of the existence of this range.
The Šilėnai training ground, located about 6 kilometers from the Zokniai airfield in the direction of Radviliškis, was an important training base for the Lithuanian military aviation. In the summer of 1939, important tests were held here, which military pilot Antanas Mikutis describes as follows: "one fine day, the chief of aviation, Gen. A. Gustaitis, flew to Zokniai with an airplane we had never seen before. It was a light attack bomber ANBO-VIII undergoing testing." He says that "A. Gustaitis decided to move the final phase of the tests to the Šilėnai training ground, i.e. to drop a series of training bombs on a target on the ground while diving."
A special surveillance system was installed at the test site, which Mikutis describes in detail: "Three towers were built on the ground (at the tracking point), arranged at the corners of a triangle, approximately a kilometer apart, with a target in the center. The trackers had to record the bomb's fall location from their sectors with the help of a certain sight with circular degree divisions and write it down."
The pilot says about the exercises themselves: "A fixed optical sight (a long tube - binoculars) was installed in the reconnaissance seat through the bottom of the plane, with the help of which an object on the ground was aimed. Accuracy depended greatly on how the pilot carried out reconnaissance commands, because he could not see the target below him." The flights took place at an altitude of 1000 m, and "during one flight, several approaches were made over the polygon (specifically - S circles) and during each such approach over the target, one cement bomb was dropped, which exploded upon falling and caused a cloud of smoke."
In addition to bombing exercises, other training was also conducted at the training ground. According to Mikutis, "new exercises were added in the spring - shooting at ground targets at the Šilėnai training ground, air battles with photo machine guns, adjusting artillery fire, and so on." Special exercises were carried out over Lake Rėkyva: "Several times we had to fly over Lake Rėkyva and shoot at the shadow of another plane on the water. The posing plane was ANBO-51, and its scout would mark the hits of the shooting plane on a piece of paper, because it was very visible from above."
Related timeline
Related objects
Zoknių aerodromas
Šiaulių miesto dalyje, vadinamoje Zokniais, nuo tarpukario laikų veikė aerodromas, vėliau tapęs oro uostu.
1931 m. Zokniuose nuspręsta įkurti aerodromą, lygūs laukai ir žvyruotas gruntas puikiai tiko lėktuvams. Birželio 1 d. iš Kauno į Zoknius perkelta 3-oji ir 4-oji žvalgybos eskadrilės, kurioms priklausė lėktuvai LVG C.VI ir Albatros C.XV. Buvo pastatyti angarai, štabo pastatas ir kareivinės, o pirmuoju bazės viršininku tapo majoras Leonardas Peseckas.
Augant Lietuvos karo aviacijos pajėgumams, Zoknių aerodromas plėtėsi: čia buvo pastatyti nauji angarai, lėktuvų remonto dirbtuvės, įkurtas poligonas bombų mėtymui netoli Šilėnų. 1937 m. į Zoknius buvo perkelta 5-oji eskadrilė su naikintuvais „Letov Š-20“ ir FIAT C.R.20, o 1938 m. šiuos senus naikintuvus pakeitė modernūs Gloster Gladiator, pasižymėję puikiais rezultatais Suomijos–SSRS (Žiemos) kare.
1936 m., vykdant S. Raštikio kariuomenės reformas, karo aviacija buvo decentralizuota, o Zoknių aerodromas tapo viena iš pagrindinių šalies karinių bazių. Karo aviacijos pajėgos čia plėtėsi, įsteigtos aviacinės dirbtuvės, kurios prisidėjo prie lėktuvų priežiūros ir remonto, o vėliau jose dirbo žymūs konstruktoriai, kaip Bronius Oškinis. Zoknių aerodromas tapo strateginiu tašku, kurio svarba augo dėl šalia esančių branduolinių ginklų dislokacijos sovietmečiu.
2005 m., reikalaujant miesto verslininkams, buvo įsteigta Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“. Lietuvai tapus NATO nare prasidėjo ir aerodromo pakilimo takų remontas: 2005 m. atlikta atsarginio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. Lėšas skyrė NATO.
Pagrindinio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija oficialiai baigta 2006 m. spalio 26 d. iškilmingu tako atidarymu. Rekonstruoto aerodromo apskraidymą ir sertifikavimą atlikę specialistai pripažino jį geriausiu visoje Rytų Europoje.
Zoknių aviacijos bazės angaras (KVR)
Zoknių aviacijos bazės angaras, dar vadinamas Antano Gustaičio angaru pastatytas Šiauliuose netoli geležinkelio linijos.
Angaras pastatytas apie 1936 m., manoma, kad projekto autorius – inžinierius Antanas Gustaitis. Angaras buvo skirtas karo aviacijos bazės orlaiviams. Tai yra vienas pirmųjų pastatytų Pirmosios Lietuvos respublikos angarų, atspindintis tarpukario aviacijos raidą – jame buvo surenkami lietuviški ANBO lėktuvai.
ANBO (Antanas Nori Būti Ore abreviatūra) – to paties inžinieriaus A. Gustaičio sukonstruoti ir Kauno aviacijos dirbtuvėse gaminti lėktuvai. 1925–39 m. buvo pagaminti 66 lėktuvai (vienviečiai sportiniai, dviviečiai mokomieji ir žvalgybiniai, dvivietis lengvasis bombonešis su automatiškai keičiamo žingsnio sraigtu). Visų tipų lėktuvai buvo pusiau metalinės konstrukcijos su oru aušinamais varikliais. 1934-06-25 – 07-19 trys lėktuvai ANBO IV apskrido Europą.
Vėliau angare pradėti remontuoti Karinių oro pajėgų (KOP) lėktuvai ir malūnsparniai: jų bakuose esantis kuras ir tepalai iš anksto perpumpuojami į atokiau angaro esančias požemines gelžbetonines talpyklas, o remonto metu lėktuvai ir malūnsparniai transportuoti automobiliniu vilkiku.
Statinys iki šiol tebenaudojamas Šiaulių aviacijos bazės reikmėms. 2010 m. jame buvo paminėta Aviacijos bazės diena.
